Meningokokinė infekcija yra reta, tačiau itin pavojinga bakterinės kilmės liga, kurią sukelia Neisseria meningitidis bakterija. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba sepsis (kraujo užkrėtimas), tačiau gali paveikti ir kitus organus. Liga yra itin pavojinga dėl savo greitos eigos - be skubaus gydymo ji gali baigtis mirtimi per kelias valandas.
Meningokokinė infekcija dažniau paveikia vaikus iki 5 metų, paauglius ir jaunus suaugusius, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje registruojama apie 500 000 meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių apie 10 % baigiasi mirtimi.
Lietuvoje labiausiai paplitęs ir daugiausiai pavojingų ligų bei jų komplikacijų sukelia B tipo meningokokas. Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus.
Neisseria meningitidis bakterija, dar vadinama meningokoku, yra dažniausia bakterinio meningito priežastis vaikams ir paaugliams. Suaugusiųjų grupėje ji užima antrą vietą tarp šios ligos sukėlėjų.
Meningokokas plinta oro lašeliniu būdu, per artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, pavyzdžiui, kosint, čiaudint ar dalijantis indais. Daugelis žmonių yra meningokoko nešiotojai, bet neserga, nes jų imuninė sistema kontroliuoja bakteriją. Tačiau kai kuriems, ypač tiems, kurių imunitetas silpnas, bakterija gali sukelti gyvybei pavojingą ligą.
Meningokokinė infekcija yra bakterinės kilmės liga, plintanti per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Meningokokinės infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Išskiriama mažiausiai 13 šios bakterijos serotipų, iš kurių labiausiai paplitę A, B, C, X, W ir Y. Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.
Infekcija taip pat pavojinga žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs dėl kitų ligų ar vaistų vartojimo, streso, žalingų įpročių.
Rizikos veiksniai
- Amžius: Didžiausias sergamumas nustatomas kūdikiams ir mažiems vaikams. Po jų rizikos grupėje yra paaugliai ir jauni suaugusieji, taip pat vyresnio amžiaus žmonės.
- Susilpnėjusi imuninė sistema: Didesnė tikimybė susirgti kyla asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Tai gali būti susiję su tam tikrų vaistų vartojimu, ŽIV infekcija, pjautuvine anemija arba blužnies pašalinimu.
- Skiepų nebuvimas: Neskiepyti asmenys yra labiau pažeidžiami meningokokinės infekcijos, ypač jei jie priklauso kitoms rizikos grupėms.
- Artimas kontaktas su sergančiuoju: Ilgalaikis ar glaudus bendravimas su infekuotu asmeniu didina bakterijos perdavimo tikimybę.
- Gyvenimas perpildytose vietose: Žmonės, gyvenantys tankiai apgyvendintose aplinkose, ypač ten, kur daug jaunų žmonių, turi didesnę riziką užsikrėsti.
Meningokokinės infekcijos simptomai
Meningokokinės infekcijos simptomai priklauso nuo ligos formos (meningitas, sepsis ar mišri forma) ir išsivysto labai greitai, per 1-2 dienas. Simptomai gali būti nespecifiniai, todėl liga dažnai supainiojama su gripu ar kitomis infekcijomis.
Meningokokinė infekcija yra liga, kuri reikalauja skubių veiksmų, nes progresuoja greitai.
Meningito simptomai
Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai.
- Staiga pakilusi aukšta kūno temperatūra
- Stiprus, ilgai trunkantis galvos skausmas
- Kaklo sustingimas
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas ar kiti psichikos pokyčiai
Sepsio (meningokokemijos) simptomai
Meningokokinė septicemija - tai ypač pavojinga kraujo infekcija, kurią sukelia ta pati Neisseria meningitidis bakterija. Infekcijai pažeidžiant kraujagysles visame organizme, gali atsirasti ryškus odos bėrimas.
Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje.
- Bėrimas kaip pavojingas signalas: Vienas svarbiausių požymių - rausvai violetinis odos bėrimas, vadinamas petechijomis. Jis rodo, kad bakterijos pateko į kraują. Šis bėrimas skiriasi nuo kitų tuo, kad spaudžiant dėmės neišblykšta. Tai yra neatidėliotina medicininė būklė. Bėrimo dėmės atsiranda dėl kraujo išsiliejimo iš pažeistų kraujagyslių. Kraujo užkrėtimas vadinamas meningokokine septicemija ir be skubaus gydymo gali tapti mirtinas vos per kelias valandas.
- Kojų skausmas
- Padažnėjęs kvėpavimas
- Netolygios odos spalvos pakitimai - oda gali pabąlti ar pamėlynuoti
- Drebulys
- Šaltos rankos ir pėdos
Kiti simptomai
Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir papildomi:
- Bendras stiprus negalavimas
- Pykinimas arba vėmimas
- Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai
- Mieguistumas arba sunkumas pabusti
- Sąnarių ar raumenų skausmai
- Apetito ir troškulio stoka
- Traukuliai
Mažiems vaikams ligos požymiai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus:
- Įtempta arba išsipūtusi momenė
- Aukšto tono, verkiantis ar dejavimą primenantis verksmas
- Sustingę, trūkčiojantys judesiai arba neįprastas vangumas
- Padidėjęs dirglumas
- Neįprastas mieguistumas ar letargija
- Vėmimas
- Prastas maitinimasis
Jei pastebite meningokokinę infekciją signalizuojančius simptomus, tokius kaip stiprus karščiavimas, kaklo sustingimas, bėrimas, mieguistumas ar sąmonės sutrikimai, nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių ar gydytoją. Ypatingai skubiai reaguokite, jei simptomai pasireiškia vaikui, kūdikiui ar asmeniui su silpna imunine sistema.
Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę.
Kaip diagnozuojama meningokokinė infekcija?
Diagnozė pagrindžiama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Kraujo pasėlis aptinka N. meningitidis.
Įtarus meningokokinį meningitą, gydytojai paprastai nedelsdami pradeda gydymą antibiotikais, leidžiamais tiesiai į veną, dar nebaigus visų diagnostinių tyrimų. Tai daroma siekiant kuo greičiau suvaldyti infekciją.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai: Vertinamas raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekis, kraujo krešėjimo greitis bei tikrinama, ar kraujyje nėra bakterijų.
- Kompiuterinė tomografija: Šis tyrimas leidžia nustatyti galimą smegenų tinimą ar kraujavimą bei įvertinti, ar saugu atlikti stuburo punkciją.
- Stuburo punkcija: Plona adata paimamas nedidelis smegenų skysčio kiekis iš stuburo kanalo. Mėginys tiriamas dėl bakterinės infekcijos požymių.
Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti.
Gydymas: kaip valdoma meningokokinė infekcija?
Meningokokinė infekcija yra medicininė ekstremali situacija, reikalaujanti skubios hospitalizacijos ir intensyvaus gydymo.
Susirgus lokalizuota, lengva ligos forma, jokio specifinio gydymo neprireikia. Susirgus generalizuota, sunkia ligos forma, pastebėjus įtartinus simptomus būtina nedelsiant nė akimirkos kreiptis į gydymo įstaigą!
Susirgęs žmogus gali neturėti apetito ir tai yra normalu, tačiau labai svarbu, kad ligonis nuolat gurkšnotų vandenį, vaikams reikėtų siūlyti gerti kas 10-15 minučių.
Antibiotikų terapija
Pagrindinis gydymo metodas - antibiotikai, tokie kaip penicilinas ar ceftriaksonas, kurie leidžiami į veną. Įprasta gydymo trukmė siekia nuo penkių iki septynių dienų.
Antimikrobinė chemioprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val.
Asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju per seiles ar kitas burnos išskyras, pavyzdžiui, mokykloje, darželyje, darbo vietoje ar namuose, profilaktiškai skiriami antibiotikai, siekiant užkirsti kelią infekcijos vystymuisi.
Intensyvioji terapija
Esant sunkiai ligos eigai, gali prireikti ir papildomų skubių priemonių, ypač jei išsivysto komplikacijos, pavyzdžiui, pavojingai sumažėja kraujospūdis. Tokiais atvejais taikoma:
- Skysčių infuzija į veną
- Kraujospūdį palaikantys vaistai
- Kvėpavimo funkcijos palaikymas
Priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, gali būti reikalingas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje, o hospitalizacija gali trukti savaitę ar ilgiau.
Komplikacijų valdymas
Susirgus generalizuota, sunkia ligos forma (ypač jeigu ji yra žaibiinė) galimi įvairūs organų pažeidimai, siejami su meningokokiniu sepsiu. Gali pasireikšti įvairūs širdies dangalų ir raumens uždegimai, inkstų nepakankamumas, stiprus plaučių uždegimas ir pan. Dėl meningokokinio sepsio nulemtų kraujotakos sutrikimų, atsiranda įvairios odos ir kitų minkštųjų audinių nekrozės, gali prireikti persodinti pažeistus odos plotus arba vėliau gydyti likusius randus.
Meningokokinė liga gali baigtis mirtimi arba sukelti labai sunkių, ilgalaikių sveikatos pasekmių. Smegenų audinio tinimas, kraujagyslėse susidarantys krešuliai ir į kraują išsiskiriantys bakterijų toksinai gali negrįžtamai pažeisti smegenų bei nervų ląsteles.
Galimos ilgalaikės komplikacijos:
- Atminties sutrikimai
- Mokymosi sunkumai
- Elgesio pokyčiai
- Vaikščiojimo problemos
- Paralyžius
- Klausos praradimas
- Epilepsija
Profilaktinis gydymas su sergančiuoju kontaktavusiems asmenims
Artimą sąlytį su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu turėjusiems asmenims (šeimos nariams; asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose, globos namuose.); kitiems asmenims, turėjusiems artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y.
Ikimokyklinėje vaikų įstaigoje, jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis atvejis, chemioprofilaktika rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui. Dėl antibiotikų paskyrimo būtina nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią esate pasirinkęs.
Patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą).
Meningokokinės infekcijos komplikacijos
Meningokokinė infekcija gali turėti didžiulį poveikį pacientų ir jų šeimų gyvenimui. Greita ligos eiga sukelia stresą ir baimę, o hospitalizacija intensyviosios terapijos skyriuje dažnai trunka savaites. Išgyvenusieji gali patirti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip klausos praradimas, neurologiniai sutrikimai ar galūnių amputacijos, kurios riboja mokymąsi, darbą ar savarankiškumą.
Psichologinis poveikis taip pat reikšmingas - pacientai ir jų artimieji gali patirti nerimą, depresiją ar baimę dėl ligos pasikartojimo.
Meningokokinės infekcijos prevencija
Apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos padeda kelių lygių prevencija: asmens higiena, rizikos situacijų mažinimas ir skiepai.
Meningokokinė infekcija yra reta, bet itin pavojinga liga, kurią galima efektyviai kontroliuoti per ankstyvą diagnostiką, skubų gydymą ir prevenciją.
Higienos priemonės ir kontaktų stebėjimas taip pat padeda sumažinti ligos plitimą.
Rankų higiena
Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus.
Vakcinacija
Meningokokinės vakcinos (pvz., MenB, MenACWY) apsaugo nuo dažniausių serogrupių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje registruojama apie 500 000 meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių apie 10 % baigiasi mirtimi.
Lietuvoje kūdikiai gali būti skiepijami nuo 2 mėnesių amžiaus vakcina „Bexsero“. Skiepijimo schema priklauso nuo vaiko amžiaus ir apima 2-3 dozes. Imuniteto trukmė gali skirtis pagal vakcinos tipą, amžių ir individualų imuninio atsako stiprumą. Apsauga gali išlikti kelerius metus, tačiau kai kuriems žmonėms rekomenduojamos sustiprinančios dozes, ypač paauglystėje ar padidėjus rizikai.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Pagal programą, nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d.
Bexsero yra B grupės meningokokų vakcina. Į Bexsero sudėtį įeina keturi skirtingi B grupės Neisseria meningitidis bakterijos paviršiaus komponentai. Bexsero skiriamas asmenims nuo 2 mėnesių amžiaus ir padeda apsisaugoti nuo ligos, kurią sukelia bakterija B grupės Neisseria meningitidis. Vakcina veikia stimuliuodama natūralų žmogaus organizmo pasipriešinimą infekcijai.
Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.
Šiuo metu naudojamos kelios meningokokinės vakcinų grupės:
- Konjuguotos meningokokinės vakcinos (MenACWY): Šios vakcinos skirtos apsaugai nuo kelių meningokokų serogrupių. Jos gali būti skiriamos kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems pagal amžiaus rekomendacijas.
- Meningokokinės B serogrupės vakcinos (MenB): Yra dvi šios grupės vakcinos, kurios dažniausiai rekomenduojamos paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau prireikus gali būti skiriamos ir vyresnio amžiaus žmonėms.
- Penkiavalentė meningokokinė vakcina (MenABCWY): Ši vakcina taikoma tais atvejais, kai reikia vienu metu apsaugoti nuo serogrupių, kurias dengia tiek MenACWY, tiek MenB vakcinos.
Nors skiepai neapsaugo nuo visų meningokokinės ligos variantų, jie reikšmingai sumažina susirgimo riziką.
Skiepijimo rekomendacijos
Įprastai rekomenduojama pirmoji MenACWY vakcinos dozė vienuolikos metų amžiaus, o sustiprinamoji - šešiolikos metų. Jei pirmoji dozė nebuvo suleista laiku, ją galima skirti vėliau, o stiprinamąją - paauglystėje.
MenB vakcina rekomenduojama asmenims nuo dešimties metų, jei jie priklauso didesnės rizikos grupei.
Padidintos rizikos grupės
Skiepijimą ypač svarbu apsvarstyti šiems asmenims:
- Asmenims, kurie mano turėję kontaktą su meningokokiniu meningitu sergančiu žmogumi
- Studentams, gyvenantiems bendrabučiuose
- Kariuomenės naujokams
- Keliautojams į regionus, kuriuose meningokokinė liga paplitusi dažniau
- Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl blužnies pažeidimo, ŽIV infekcijos ar tam tikrų imuniteto sutrikimų
- Asmenims, vartojantiems vadinamuosius C5 inhibitorius
- Laboratorijų darbuotojams, dažnai dirbantiems su meningokokais
Skiepijimą reikėtų atidėti, jei tuo metu sergama sunkia liga. Vakcinos taip pat nerekomenduojamos asmenims, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi sunki alerginė reakcija į vakcinos sudedamąsias dalis ar ankstesnę dozę.
Dažniausiai po skiepo pasitaiko lengvas skausmas, patinimas ar paraudimas injekcijos vietoje - tai laikoma normalia reakcija. Tačiau atsiradus stipriems simptomams, tokiems kaip aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, viduriavimas ar alergijos požymiai (dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip meningokokinė infekcija paveikia kasdienį gyvenimą?
Meningokokinė infekcija yra reta, bet itin pavojinga liga, kurią galima efektyviai kontroliuoti per ankstyvą diagnostiką, skubų gydymą ir prevenciją. Supratimas apie simptomus, tokius kaip karščiavimas, kaklo sustingimas, bėrimas ar sąmonės sutrikimai, leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų. Antibiotikų terapija ir intensyvioji priežiūra yra pagrindiniai gydymo metodai, o vakcinacija - efektyviausia prevencijos priemonė, ypač vaikams ir paaugliams.
Po gydymo svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, stiprinti organizmą ir laikytis prevencinių priemonių, tokių kaip skiepijimas.
Kaip bakterinis meningitas veikia organizmą
Domėkitės savo aplinka, stenkitės sužinoti apie susirgimus artimoje aplinkoje, kad galėtumėte kuo anksčiau pastebėti ligos simptomus ir nedelsiant pradėti gydytis. Susirgę laikykitės etiketo ir stenkitės neužkrėsti kitų žmonių - čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną, panaudotas nosines išmeskite. Gydykitės namuose ar gydymo įstaigoje, neikite į darbą, sergančių vaikų neveskite į darželį, mokyklą.
Norint valdyti ligos poveikį, būtina bendradarbiauti su gydytojais, reabilitacijos specialistais ir psichologais.
tags: #meningokokine #infekcija #kudikiui
