Indigo vaikais kai kurių ezoterinių naujojo amžiaus idėjų pasekėjai vadina vaikus, neva turinčius ypatingų psichinių ir dvasinių sugebėjimų ir priklausančius naujajai rasei. Pirmą kartą ši sąvoka panaudota 1982 m. išleistoje Nancy Ann Tappe knygoje „Understanding Your Life Through Color“. Autorė, kuri mano galinti matyti žmogaus „aurą“, teigia, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos padaugėjo gimusiųjų su indigo spalvos aura. Dabar esą beveik šimtas procentų jaunesnių nei 10 metų vaikų yra „indigo vaikai“.
Sąvoka išpopuliarėjo 1998 m. JAV rašytojams Lee Carroll ir Jan Tober (vyras ir žmona) išleidus knygą The Indigo Children: The New Kids Have Arrived (Indigo vaikai: naujieji vaikai atvyko). Pasak Carroll ir Tober, indigo vaikai pasižymi naujomis ir neįprastomis psichinėmis savybėmis, kurios lemia iki tol nežinomą elgesio modelį.
Kiekviena vaikų karta yra ypatinga ir kitoms kartoms gali pasirodyti kaip turinti ypatingų, sunkiai suvokiamų galių. Žmonės nuo seniausiųjų laikų yra linkę tikėti mistika - ateiviais, pranašais, raganomis, pasaulio pabaiga arba antgamtiškaisiais jo gelbėtojais. Šiandien, nuolatos skambant nuomonėms apie sugedusią visuomenę, susvetimėjimą ar net artėjantį žmonijos susinaikinimą, atsirado dar viena „pasaka“, siekianti būti pripažinta kaip faktas. Ir ši pasaka vadinasi „Indigo vaikai“.
Remiantis pasauline literatūra ir teorijos kūrėjų pateikiamomis nuomonėmis bei aprašymais, indigo vaikas - tai naujojo pasaulio žmogus. Žmogus, kuris prisidės prie visuomenės gerėjimo ir taip užtikrins, kad visos žmonijos laukia šviesia ateitis. Kaip apibūdina teorijos kūrėjai, indigo vaikas pasižymi išskirtiniu elgesiu, psichologine charakteristika bei „kristaline aura“. Šie vaikai nuo kitų skiriasi tuo, kad yra itin talentingi, jautrūs ir jausmingi, dažniausiai turintys labai gerą intuiciją, gabūs daugeliui dalykų.
Indigo vaikų bruožai
Anot Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologės-psichoterapeutės Gintarės Jurkevičienės, indigo vaikų apibūdinimui psichologai ir pedagogai vartoja sąvoką Z kartos vaikai. Z karta yra skaičiuojama nuo 2000 metų. „Šie vaikai dar kartais pavadinami skaitmeniniais aborigenais. Tai karta, kuri auga naudodami internetą jau tada, kai dar nemoka kalbėti, visas jų pasaulis jau nuo gimimo susietas technologijų“, - sakė specialistė. Vykstantys globalūs pokyčiai, visuotinė kompiuterizacija suformavo tam tikras šiuolaikinių vaikų psichologines ypatybes:
- Individualistai. Z kartos atstovams yra sunku žaisti ir dirbti komandoje. Kiekvienas iš jų galvoja esantis ypatingas ir nenori derintis prie kitų. Jie nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo. Tai asmenybių, o ne kareivių karta, kurią ugdyti reikia daug kantrybės ir išmonės.
- Multi-atlikėjai. Jiems yra lengviau atlikti kelias užduotis vienu metu, o ne ilgai daryti vieną darbą. Jie geba tuo pačiu metu daryti namų darbus, žiūrėti televizorių ir dar kalbėtis. Jiems foninis triukšmas ar vaizdas, priešingai nei kitų kartų atstovams, padeda susikaupti.
- Kūrybiški. Z kartos atstovai vengdami nuobodžios, mechaniškos veiklos, geba į daugelį situacijų pažiūrėti kūrybiškai.
- Sunkiai sukaupiantys dėmesį. Dėl informacijos, veiklos ir galimybių pertekliaus, jiems yra sunku būti ilgai susikaupusiems.
- Norintys greito rezultato. Jie orientuoti ne į procesą, o į rezultatą, pvz.: sportuoja ne dėl malonumo, o dėl medalio ar taurės. Jie negali pakęsti ilgai trunkančios, monotoniškos veiklos, pvz.: teksto nurašinėjimo nuo knygos; rašymo dailyraščiu.
- Pasižymintys „kilpiniu mąstymu“ ir „kilpiniu skaitymu“. Jie apdoroja informaciją greičiau, bet mažomis porcijomis bei geriau geba suprasti tekstukus, kurie neviršija ekrano apimties. Z kartos atstovams yra sunku suvokti didelės apimties tekstus, todėl pateikiamą informaciją reikia skaidyti.
- Nemėgstantys prievartos ir nepripažįstantys autoritetų. Iš čia kyla iššūkis tėvams ir pedagogams, nes vien tai, kad tu esi suaugęs, šiuolaikinio vaiko akyse tavęs nepadaro viršesniu. Šiuolaikinis vaikas drąsiai diskutuoja, reiškia savo nuomone ir net drastiškai ginčijasi, gali derėtis iki išprotėjimo. Pagarbą Z kartos atstovų reikia nusipelnyti. Auklėti ne trumpais paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais.
Kiekvienos kartos žmonės pasižymi savitais bruožais, daugiau ar mažiau skiriasi nuo kitų kartų. Tos pačios kartos žmonės tarpusavyje lengviau randa bendrą kalbą, geriau supranta vieni kitus. Ir nenuostabu - juk jų socialinė kultūrinė situacija panaši. „Nauji laikai, nauji vaikai“. Mūsų vaikai auga kitokioje aplinkoje nei mes augome, mūsų tėvų aplinka taip pat buvo kitokia - didesnis ar mažesnis atotrūkis neišvengiamas.
Indigo vaikai turi padidėjusį savivertės jausmą, nepriima jokių (dirbtinių) autoritetų ir nereaguoja į drausminimo bandymus, vengia nesuprantamo ar beprasmio elgesio, nemėgsta ritualizuotų sistemų, turi problemų mokykloje, kitų priimami kaip nesocialūs, turi aukštą intelekto koeficientą. Jie taip pat ypač jautrūs cheminėms medžiagoms, pvz., maiste.
Anksčiau vaikų auklėjime dalyvaudavo „visas kaimas“, o dabar dalis vaikų auga beveik neauklėjami, nes visuomenės kišimasis į auklėjimą dažnai nepageidaujamas ir netoleruojamas. Vien gyvenime pasimetę, kiti darbais užsivertę tėvai patys nuo auklėjimo nusišalina ir geriausiu atveju auklėja „per šokus“.
Iššūkiai ir požiūriai
Indigo vaikams gydytojai esą dažnai neteisingai diagnozuoja psichinius sutrikimus, pvz., dėmesio sukaupimo trūkumą, hiperaktyvumą. Idėjos sekėjai rekomenduoja tėvams vengti šių sutrikimų gydymo, net jei tai rekomenduoja gydytojai.
Anot psichologės, Z kartos vaikai yra sunkiai sukaupiantys dėmesį individualistai, jiems sunkiau pritapti prie kolektyvo. „Pastaruoju metu daugėja vaikų su autizmo spektro sutrikimais, kuriems irgi būdingi indigo vaikų bruožai. Neretai tėvai apie savo vaikus galvoja geriau nei yra iš tikrųjų, jiems lengviau įsivardinti, kad galbūt jų vaikas yra ypatingas, jis indigo vaikas, o ne vaikas, kuriam galbūt reikalinga specialistų pagalba“, - teigė specialistė.
Vis dėlto ypatingai gabių, bet sunkiau paklūstančių, prisitaikančių vaikų daugėja. Kodėl? Pedagogai teigia, kad tokių vaikų daugėja. „Aš manau, kad šiuolaikiniai vaikai tiesiog yra drąsesni, aktyvesni ir nepripažįstantys autoritetų, todėl kitoms kartoms yra sudėtinga juos ugdyti ir mokyti“, - sakė psichologė.
Mokslininkų teigimu, jiems būdingas bruožas - smegenų asimetrija, specifinis jų vystymasis (dešinės pusės smegenų pusrutulio labiau išvystyta priekinė dalis, o kairiojo pusrutulio - užpakalinė dalis, indigo vaikų tarpe yra daug kairiarankių - tai tarsi jų vizitinė kortelė), jie mąsto daug greičiau, nei suaugusieji, o jų intelekto koeficientas lygus 130.
Dabartinių indigo vaikų horoskopuose matosi būdingos tam nuorodos, kad jie turi nepaprastai išvystytą intuiciją, įžvalgą, kuri gali pasireikšti per trumpalaikių įvykių numatymą, per įvairias nuojautas, jie turi geras filosofijos, mistikos, okultines žinias, jų stiprus interesas astrologijai, o dėl išreikštų atitinkamų astrologinių namų, jie gali būti labai dvasingi, religingi.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, kadangi šiems vaikams gali būti būdingos apatijos išraiškos, polinkis depresijai, vienatvei, pas juos silpnas interesas grupinei veiklai, arba išreikštas kolektyvinių interesų ignoravimas, kai kurie horoskopai rodo, kad jiems stinga noro mokytis, jiems tai neįdomu.
Indigo vaikai nuo gimimo atrodo sąmoningi, smalsūs, jų žvilgsnis kitoks. Kai gimė mano sūnelis aš buvau nustebinta ir sužavėta tuo, kaip jis iškėlęs galvą ir išpūtęs akis dairėsi po jam naują pasaulį. Dar vienas šių vaikų bruožas yra mažesnis miego poreikis. Tai vargina tėvelius, tas vaiko atsisakymas bent trumpam sustoti, užmerkti akis.
Jei sulygintume tokius įrankius kaip plaktukas ir seismografas, indigo vaikų sistema prilygsta subtiliam ir jautriam seismografui, kai ankstesnės kartos artimesnė plaktukui. Jie jautrūs aplinkos energijoms, žmonių emocijoms ir lengviau pervargsta, jų nervų sistema nuo per stiprios stimuliacijos pertempiama ir tuomet jie užsisklendžia siekdami atgauti pusiausvyrą.
Mano asmenine nuomone ne tik dėl dabartinio psichologinio klimato, šeimos sudėties ir gyvenimo būdo, bet ir didele dalimi dėl mitybos ir aplinkos toksiškumo vaikai auga ir su aukštesniu intelektu (didesnis informacijos ir įspūdžių kiekis) ir jautresnės (išbalansuotos ar rimčiau pažeistos) psichikos. Ką reiškia vien cukraus vartojimas nerealiais kiekiais, ko ankstesnės kartos neturėjo. Viena vertus tai greitas maistas smegenims, kita vertus per didelis jo kiekis išbalansuoja visą organizmą, hormonų sistemą. Apie visus limonadus, čipsus ir energetinius gėrimus bijau ir pagalvoti. To pasekoje vaikai dirglesni, jautresni, labiau linkę į emocinius kraštutinumus.
Teigiama, kad Indigo vaikams netinkama įprasta švietimo sistema. Verčiau juos mokyti namuose. Visiškai sutinku jog švietimo sistema netinkama ir ne tik naujajai, bet ir prieš tai buvusiai kartai. Ji ne tas žodis, kokia atgyvenusi ir netinkama vaikams nei fiziškai, nei psichologiškai.
Dabartinėje aplinkoje tėvai suteikia daugiau fizinio saugumo ir apribojimų bet nepakankamą psichologinę apsaugą nuo negatyvaus informacijos srauto. Patarimas elementarus ir paprastas - patiems propaguoti sveikesnę ir pilnavertiškesnę mitybą, daugiau laiko leisti aktyviai, gamtoje, kokybiškai leisti laisvalaikį ir rodyti nuolatinio mokymosi bei tobulėjimo pavyzdį. Negalime vaikams pasakyti „eik žaisti į lauką, aš kai buvau tavo metų visą dieną leidau kieme“ kai kiemas tuščias nes visi kiti vaikai taip pat sėdi namuose prie televizorių ir kompiuterių.
Čia elementarus minimumas nuo ko galėtume pradėti. Taip pat vengti stimuliuojančių produktų kaip saldumynai, šokoladas, limonadai, kava ar net stipri arbata, energetiniai gėrimai apskritai tabu. Reikia saugoti jautresnę nervų sistemą nuo perkrovos, per stiprios stimuliacijos.
„Indigo vaikų" fenomenas nėra moksliškai pagrįstas, nėra nustatytų pagrįstų diagnostikos kriterijų. Pateikiami „indigo vaikų" aprašymai labai platūs, nevienareikšmiai, galimi pritaikyti praktiškai kiekvienam vaikui. Ir iš tikrųjų, jei kaimynės vaikas „indigo", tai kodėl mano turėtų būti kitoks? Kita vertus, manau, kad vadinamųjų ypatingų vaikų buvo visais laikais: o kokia aura buvo mažojo Leonardo da Vinčio, Volfgango Amadėjaus Mocarto, Alberto Einšteino, kitų iškilių istorinių asmenybių? Kiek jų auroje būta „indigiškumo"?
Galima žiūrėti į naujosios vaikų kartos kitoniškumą, kaip į nukrypimą nuo normos, kaip į ligą, klijuoti etiketes ir diagnozes jų savitam elgesiui kaip dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas ar kt. Arba galime pripažinti jog sekanti karta yra būtent tokie kokie yra ir domėtis kaip suteikti jiems tinkamą auklėjimą, švietimą, kokios jiems reikia aplinkos.
Indigo vaikai be abejonės yra labai talentingi, tačiau kuriuo keliu pasuks savo vystymosi periodu, priklauso nuo juos supančios aplinkos įtakos, nuo tos terpės, kurioje jiems tenka gyventi. Mūsų visuomenėje indigo vaikams egzistuoja tam tikri pavojai, kai kurie negeranoriški žmonės linkę naikinti tai, ko nesuvokia, ar patys to neturi. Kalba eina apie alkoholio, narkotinių medžiagų įtaką, kada šių priemonių pagalba gali būti bandoma indigo vaikus „nusodinti", todėl šeimoms, kuriose auga tokie ypatingi vaikai, vertėtų kuo mažiau viešai apie tai kalbėti, jų pačių vaikų labui.
