Žiema - tai labai gražus ir smagus laikas, ypač patiems mažiausiems. Veiklos šiuo metu tikrai nepritrūks, tereikia trupučio noro ir fantazijos. Vaikų darželyje žiemos laikotarpis siūlo daugybę galimybių ugdyti vaikus per žaidimus ir eksperimentus, skatinant jų smalsumą ir kūrybiškumą.

Aplinkos stebėjimas ir pažinimas

Pradėti reikėtų nuo paprastesnio dalyko - aplinkos stebėjimo. Tai moko mąstyti, analizuoti, daryti apibendrinimus, matyti ryšį tarp priežasties ir pasekmės. Gali namie jam nors ir šimtą kartą parodyti paveikslėlius su metų laikais, bet jeigu jis to nepamatys savo akimis, daug naudos iš to nebus. Net ir kieme galima surengti nedidelę ekskursiją ir rasti visokių įdomybių. Dažniau išveskite mažylį į parką ar mišką, uždavinėkite jam įdomius klausimus, pasistenkite sužadinti jo smalsumą - tegul jis ieško atsakymų. Nieko baisaus, jeigu ne visada atspės, juk svarbiausia - rasti tiesą.

Pakalbėkite su vaikučiu apie žiemos ženklus. Tegul jis pats Jums papasakoja (net ir trimetis jau turi gana daug gyvenimiškos patirties). Greičiausiai jis pasakys, kad žiemą būna sniego. Rutuliokite šią temą, paklauskite, kodėl. Paaiškinkite jam, kad sniegas - tai sušalęs vanduo, kad vasarą jis iškrenta lietumi, o žiemą - sniego pavidalu. Leiskite saujoje palaikyti truputėlį sniego, kad šis ištirptų, ir vaikas supras. Paimkite padidinamąjį stiklą ir parodykite vaikučiui, kaip atrodo snaigės (juk kiekviena - vis kitokia, tad apžiūrinėti bus įdomu).

Taip pat verta pasikalbėti apie žiemos sportą ir tai, kaip rengiasi sportininkai, kad nesušaltų. Papasakokite, kad žiemą dienos būna trumpesnės, o naktys - ilgesnės. Tikriausiai Jūsų vaikas jau žino, kad vasarą kiškio kailiukai būna pilki, o žiemą - balti. Ar jis sugebės paaiškinti, kodėl?

Tikriausiai Jūsų vaikučiui bus įdomu sužinoti, kad kai kurie gyvūnai užmiega žiemos miegu. Pakalbėkite apie meškas: kada jos užmiega ir kada atsibunda, kaip jos vasarą ir rudenį kaupia atsargas. O kadangi miega ne tik jos, galite paaiškinti, kodėl užmiega kiti gyvūnai (pavyzdžiui, ežiukai mėgsta vabzdžius, o žiemą jų nėra; meška, nors didelė ir stipri, dažniausiai maitinasi augalais ir uogomis, o žiemą niekas neauga).

Tikriausiai vaikas jau žino, kad rudenį kai kurie paukščiai išskrenda į kitus kraštus, tačiau galima tai prisiminti ir dar kartelį. Kodėl vieni išskrenda, o kiti lieka? Neskubėkite atsakyti už mažylį. Galite papildomai užduoti klausimą, kur kokie paukščiai gyvena ir kuo maitinasi. Pakalbėkite apie tai, kokie paukšteliai liko. Galite kasdien išeiti jų palesinti - taip vaikutis greičiau išmoks juos atskirti ir atpažinti. Paaiškinkite, kad žiemą likusiems paukšteliams reikia daugiau valgyti, kad jie nesušaltų, kad dėl sniego jiems tą padaryti sunku, todėl Jūsų pareiga yra jiems padėti.

Jeigu niekas iš šeimos neprieštarauja, galite prie palangės pritaisyti lesyklėlę - tuomet vaikas kasdien matys, kokie paukšteliai atskrenda, galės stebėti, kaip jie elgiasi, kokį maistą mėgsta, išgirsti jų balsus.

Eksperimentai ir STEAM veiklos

Nors žodis „kalendorius“ daugeliui siejasi su sausa „teorija“ ir suaugusiajam dažniausiai varo nuobodulį, vaikams jo pildymas gali būti labai įdomi ir naudinga veikla. Kalendorius padeda įtvirtinti visas Jūsų pasivaikščiojimų metu įgytas žinias. Nusipieškite jį nesunku, svarbu tik tai, kad langeliai būtų gana dideli. Juose mažylis kasdien galės žymėti orą (snaigės, lietaus lašelio ar saulutės ženkleliu), temperatūrą, arba piešti viską, ką pamatė gamtoje (zylę, uogą, šuniuką...).

STEAM veiklos: „Žiemos išdaigos“ ikimokyklinio amžiaus grupėje

• „Snieginukai“: Vaikai, peržiūrėję filmuką, pageidavo sukurti ką nors iš sniego, pavyzdžiui, žmogeliuką. Ši idėja buvo priimta teigiamai ir mielai realizuota drauge. Prireikė spalvoto popieriaus, 3 litro stiklainio, gamtinės medžiagos ir, žinoma, sniego. Drauge eksperimentavo, kūrė, tarėsi, ieškojo tinkamų sprendimų ir džiaugėsi savitu kūrybos procesu, kurdami „Snieginukus“.
• „Ledo mandalos“: Tikslas: išsiaiškinti, kaip keičiasi augalas tam tikromis sąlygomis. Vaikai patys dėliojo į pasirinktus indelius įvairius augalėlius. Stebėjo, kaip ledui šąlant, keičiasi augalo struktūra, o tirpstant - keičiasi ledo forma, ir patys padarė išvadą, kodėl taip nutinka.
• „Dovana paukšteliams - lesalas“: Žiūrėdami pro langą vaikai pamatė atskrendančius paukštelius ir kilo klausimas, ką jie tokiu šaltu oru lesa? Susimąstę, suskubo jiems į pagalbą. Sužinoję, koks lesalas jiems tinkamas, drauge ėmėsi „darbo“. Gamino keksiukus iš taukų ir įvairių kruopų, grūdų, saulėgrąžų, bei iš antrinių žaliavų (pieno pakuočių, popieriaus ritinėlių). Gautu rezultatu - „skanestu paukšteliams“ džiaugėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Emocijų pliūpsnį suteikė, kai tik pakabino lesalą ir sulaukė svečių.
• „Mikrobai“: Vyko pokalbis apie žiemą, sniegą, ir vaikai pasiūlė parsinešti sniego iš žaidimų aikštelės, nuo gatvės - švaraus, balto sniego. Stebėjo pro padidinamąjį stiklą, kaip jis tirpsta ir kuo virsta. Lygino skirtingus indus. Patys padarė išvadą, jog pats nešvariausias sniegas nuo gatvės ir jame yra tūkstančiai, ar net milijonai mikrobų, todėl geriau sniego nevalgyti ir kitiems tai pasakytų.
• „Ledo tirpsmas“: Stebėjo ledo kubelių tirpimą skirtingomis sąlygomis: paliktą tirpti ant stalo, prie radiatoriaus, užbėrus cukraus, druskos, užpylus karšto ir šalto vandens bei acto. Stebėjo, kas greičiau tirpsta, kas lėčiau. Savo rezultatus fiksavo popieriaus lape. Padarė išvadą, jog greičiausiai tirpsta nuo karščio.
• „Besmegeniai kitaip“: Vaikai labai džiaugėsi sniegu, todėl jiems buvo pasiūlyta parsinešti sniego į grupę. Iškart su pirštinėmis pradėjo lipdyti besmegenius. Dėjo ant padėklo, o kitus nulipdytus apgyvendino plastikiniame maišelyje. Užspaudę ir apgyvendinę besmegenius maišelyje, nupiešė jiems markeriu akis, nosį, galvą, rankas, sagas, skaičiavo… Stebėjo, kaip keičiasi jų pavidalas kambario temperatūroje. Suprato, kaip svarbu yra tai užfiksuoti. Tačiau atsikėlusių iš po pietų miego laukė staigmena: vietoj besmegenio - vanduo.
• „Ledo-sniego pilis“: Lauke, esant dideliam šalčiui, įvairaus dydžio indus pripylė vandens ir išnešė į lauką. Ryte visi patikrino, ar vanduo esantis skirtingo dydžio induose, spaudžiant dideliam šalčiui, užšalo. Taip kelias dienas visus turėtus indus pylė vandeniu. Tačiau po kelių dienų pastebėjo, jog oras pradėjo šilti ir iš vakaro vandens indai neužšalo, todėl, norint pasiekti numatytą tikslą, sugalvojo į kibirus pripildyti sniego. Aiškino, kaip pagaminti tvirtas sniego plytas, tvirtesnę pilį. Pastatyta „Lego-sniego pilis“. Tikslas buvo pasiektas, visi drauge sušuko: valio! Ledo pilis pastatyta iš skirtingo dydžio sušalusių ledo gabalų. Tačiau vaikai įsitikino, jog ledas gali būti ne tik baltas, bet ir spalvotas, kurį patys nudažė.
• „Gyvūnai užšalo lede“: Vaikams kilo klausimas, ar šiaurėje gyvenantiems gyvūnams nešalta? Vaikų atsakymas buvo „šalta“. Pabuvo ekspeditoriais, kad įsitikintų, ar jiems tikrai šalta. Pripylė indą vandens ir pridėjo gyvūnų, užšaldė. Į kitą indą pripylė šalto ledinio vandens ir panardino gyvūnus. Vaikai pasinėrė į pojūčių pasaulį, įsitikino, koks ledinis vanduo yra šaltas. Finale vaikai daužė sušalusį ledą su plaktukais, kad kuo greičiau išvaduotų gyvūnus iš šalčio.
• „Ledo pasaka“: Užšaldę ledą plastikiniuose maišeliuose ir išėmę, nustebo, kokio grožio ledo gabalai. Tuomet pasiūlė pasirinkti norimas guašo spalvas ir vaikai piešė ledo pasaką. Vėliau, ledui tirpstant, stebėjo, kaip liejasi spalvos ir kinta ledo forma.

Veiklos lauke

Ką vaikams žiemą veikti lauke? Klausimas iš tiesų kiek sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio - juk dabartinė karta mieliau sėdi šiltuose namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o ne pramogauja taip, kaip vaikystėje pramogaudavo tėveliai.

• Sniego mūšis: Šis jau klasika virtęs žaidimas paprastai sužavi net ir pačius mažiausius. Jei vaikai didesni ir jų daug - galite pasidalinti komandomis, su pačiais mažiausiaisiais galima rungtis, kas toliau numes sniego gniūžtę.
• Medžiotojas: Žaidžiant šį visiems žinomą žaidimą, vietoj kamuolio galima naudoti sniego gniūžtes.
• Numušk kėglį: Žaidimui reiktų turėti keletą kėglių (kiekvienam žaidėjui po vieną). Kėgliai sustatomi 5-10 metrų atstumu nuo žaidėjų. Žaidėjai išsirikiuoja kiekvienas ties savo kėgliu. Variantas: po signalo visi bet kokia tvarka mėto gniūžtes ir stengiasi pataikyti į savo kėglį. Kuris jį numuša, tas laimi. Taip pat galima mėtyti paeiliui - už pataikymą skiriamas 1 taškas.
• Sniego skulptūros: Lipdyti besmegenį ar kurią kitą sniego skulptūrą - tikras smagumėlis. O kad tas lipdymas nebūtų savitikslis, savo darbo vaisių galima nufotografuoti.
• Sniego seniai: Žaidimo dalyviai nusilipdo kokius 3-4 sniego senius, kuriuos sustato maždaug 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Sniego senio galva turi būti padėta taip, kad ją būtų nesunku numušti. Kiekvienas vaikas pasidaro po sutartą skaičių sniego gniūžčių. Tikslas - paeiliui mėtant į savo sniego senį gniūžtes, numušti senio galvą.
• Sniego angelai: Šis žaidimas žinomas turbūt visiems. Vaikui tereikia parodyti, kaip atbulomis kristi ant sniego ir judinti rankas bei kojas lyg skristum: nesijaudinkite, kad vaiko drabužiai aplips sniegu. Ką tik iškritęs sniegas - nuostabi minkšta ložė, ir vaikai mėgsta joje pagulėti.
• Sniego rūmai: Iš sniego galima pastatyti ir įspūdingų namų. Idėja paprasta: į didelį puodą ar kibirą prigrūskite sniego, jį gerai suspauskite ir puodą apverskite - štai Jums ir „plyta“.
• Čiuožimas rogutėmis nuo kalniuko: Rogės ir kalniukas tiesiog sutverti vienas kitam. Beje, leistis nuo kalniuko galima visaip. Tam puikiai tiktų ir automobilio padanga ar linoleumo gabalas, vadinamieji čiuožtukai. Vaikai gali čiuožti vieni arba su tėveliais.
• Į vartus: Kalno apačioje reiktų pastatyti vartus (tinka plastmasiniai kėgliai, ryškios medžiagos skiautės ir pan.). Jie turėtų būti maždaug 2-3 metrų pločio. Tikslas - čiuožiant nuo kalno, pataikyti į vartus.
• Pataikyti čiuožiant: Jei yra galimybė, vietoje, kur bus čiuožinėjama nuo viršaus iki apačios, tam tikru atstumu sustatykite, pavyzdžiui, kėglius. Tikslas - čiuožiant rogutėmis žemyn mesti 3 gniūžtes ir jomis numušti kėglius. Už numušimą skiriamas vienas taškas. Arba kitas variantas: lygiai tą patį galima daryti su vėliavėlėmis (čiuožiant jas reikia surinkti). Laimi tas, kas surenka daugiau.
• Pėdsakai sniege: Vaikams žiemą labai patinka apžiūrinėti savo pėdsakus. Iš kartono ir stiprios virvės galima pasidaryti sniego žmogaus letenas. Apmaukite jas ant vaiko žieminių batų ir keliaukite į lauką daryti stebuklingų sniego žmogaus pėdsakų. Arba galimas kitas variantas: nepatingėkite internete paieškoti informacijos, kaip atrodo skirtingų gyvūnų ar paukščių pėdsakai. Pasidomėję galite leistis į pažintinį nuotykį į parką ar netoliese esantį miškelį ir pabandyti surasti bei iššifruoti gyvūnų pėdsakus.
• Nykštukas/milžinas: Tinka patiems mažiausiems.
• Spalvotas sniegas: Sniego lipdinius galima paįvairinti ir juos nudažius. Tam idealiai tinka maistiniai dažai. Ištirpinkite jų šiek tiek vandenyje, supilkite į sandariai uždaromą plastikinį kibirėlį - ir pirmyn į lauką!
• Ledinės žvakidės: Jei balione vandenį sušaldysite ne iki galo, išeis sferos formos žvakidė. Galima naudoti ir kitas formas - puodelius, kibirėlius ir pan. Paprastai žvakidei reikia paimti bet kokią formelę, pripilti į ją vandens ir pašaldyti. Kai vanduo ant dugno užšals, formelę perkelkite į dar vieną indą taip, kad išeitų kelių centimetrų tarpai.
• Šaldyti muilo burbulai: Pūsti muilo burbulus žiemą nėra labai paprasta, tačiau smagu. Žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje jie greitai sušąla (ir nors yra labai trapūs, vis dėlto padės lauke sukurti tikrą žiemos pasaką ir ilgam prikaustys vaiko dėmesį). Jei temperatūra kiek aukštesnė, bet vis dar žemiau 0, burbulai lengviau sustings arba atsargiai padėti ant sniego. Ką tik išpūstu muilo burbulu pagavus snaigę - ji nusės ant muilo burbulo dugno ir padės jam greičiau pavirsti ledu, kurio paviršiuje atsiradę raštai atkartos pačios sugautosios snaigės raštus. Galima pasiruošti tirpalą muilo burbulams: sumaišykite 50 g tarkuoto ūkiško muilo su 400 ml vandens, virkite pamaišydami, kol muilas ištirps. Patikrinkite, ar eina pūsti burbulus. Jei masė per tiršta - įpilkite vandens, jei per skysta - įberkite muilo drožlių.
• Ledinis vainikas: Panaudokite keksų kepimo formą, dubenėlį ar gilesnę lėkštę, į kurios vidurį įstatysite stiklinę. Pridėkite į indą uogų, šakelių, lapelių - žodžiu, visko, ko tik norėsite.

Išvados ir rezultatai

Įvykdydami visas veiklas, vaikai įgijo tiriamąją-eksperimentinę patirtį. Ugdomas probleminis mąstymas, gebėjimas daryti išvadas ir jas užfiksuoti popieriaus lape. Žaismingose, patirtinėse veiklose vaikai lavino:

• Aplinkos pažinimą
• Matematines žinias
• Smulkiąją motoriką
• Meninius gebėjimus
• Sakytinę kalbą
• Dėmesio sutelkimą ir pastabumą

Ugdoma kantrybė, kūrybiškumas, gebėjimas drąsiai reikšti savo mintis, ieškoti tinkamų sprendimo būdų bendradarbiaujant. Baltas šaltas sniegas, įvairių statinių lipdymas lauke, eksperimentai su sniegu, šalčiu, ledu, raudoni skruostukai, rogutės, kalniukai, sniego angelai ir girgždantis sniegas po kojomis… Žiema jau čia! Tam, kad visos šios linksmybės būtų iš tiesų prasmingos, mokytojai jas gali paversti įtraukiančiu, smagiu ir įdomiu mokymusi.

tags: #ziema #piesimas #vaiku #darzelyje

• Kaip įveikti persileidimą
• Akių zondavimo svarba kūdikiams
• Mekonio aspiracijos sindromo priežastys
• Abortas musulmonų sunitų tradicijoje
• Kaip lavinti 7 metų vaiko pastabumą per žaidimus