Vaikų privatumo klausimai socialiniuose tinkluose tampa vis aktualesni. Tėvų sprendimas aktyviai dalintis vaikų gyvenimo akimirkomis kelia diskusijas dėl vaiko teisės į saugumą, privatumą ir savo internetinę tapatybę. Pasaulyje atliekami tyrimai atskleidžia vadinamąjį „privatumo paradoksą“ - situaciją, kai tėvų ketinimai apsaugoti vaikų privatumą nesutampa su jų realiu elgesiu internete.
"Sharenting" reiškinys ir jo pasekmės
„Sharenting“ - tai reiškinys, kai artimieji, dažniausiai tėvai, socialinėje medijoje dalijasi savo vaikų duomenimis: nuotraukomis, istorijomis, pasiekimais ar kitais asmeniniais momentais. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad visi tyrime dalyvavę turinio kūrėjai dalijosi savo vaikų atvaizdais - nuo 43 proc. iki net 99 proc. jų įrašų. Daugiau nei 70 proc. atvaizduose buvo aiškiai matomas vaiko veidas, o 38 proc. atskleidė asmeninės informacijos, tokios kaip vaikų vardai, amžius ar net buvimo vieta. Maždaug 10 proc. įrašų vaikai buvo pavaizduoti potencialiai gėdingose situacijose, o 11 proc. turinio buvo intymaus pobūdžio - dalintasi vaikų emocijomis, ligomis ar pykčio priepuoliais.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „The Journal of Pediatrics“, įspėja, kad be vaiko sutikimo paliktas skaitmeninis pėdsakas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko savigarbai, saugumui ir galimybėms ateityje. 40 proc. paauglių nepatinka tai, ką tėvai apie juos skelbia socialiniuose tinkluose. Šis internetinis archyvas atspindi tėvų įspūdžius apie vaikus, o ne pačių vaikų suvokimą apie save. Šiandien paaugliai naršo draugų tėvų socialinių tinklų paskyras, ieškodami „keistų“ bendraamžių fotografijų, istorijų ar dialogų, kurie gali tapti tarpusavio patyčių objektu.
Vaiko teisė į privatumą ir saugumą
Nors internetas vaikams atveria daugybę galimybių, tėvai natūraliai jaučia nerimą dėl savo atžalų saugumo. Tendencijos nesikeičia - 7 iš 10 tėvų Lietuvoje mano, kad internete nėra saugu. „Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas vaikų saugumo internete tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. apklaustųjų tėvų sutaria - internete vaikų tyko pavojai. Tik 12 proc. tėvų visiškai pasitiki vaikais internete ir mano, kad jų kontrolė nėra reikalinga.
Viena iš rizikų, su kuria vaikai susiduria internete, kyla iš pačių tėvų ir globėjų. Vaikų asmeninių duomenų viešinimo internete praktika (angl. sharenting) - tai, kai tėvai intensyviai dalijasi vaiko asmenine informacija, ypač socialiniuose tinkluose, įskaitant nuotraukas, vaizdo įrašus ar asmenines istorijas. Skaitmeninis pėdsakas - tai visi duomenys, kuriuos paliekame internete. Jis apima svetaines, kurias lankome, straipsnius, kuriuos skaitome, socialinių tinklų įrašus, komentarus ir „patinka“ paspaudimus. Šis pėdsakas plečiasi ir kartais neišnyksta, net kai informaciją ištriname.
Vaikų nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą? Įkelti nuotrauką į socialinius tinklus trunka vos akimirką, tačiau ją pašalinti iš interneto gali būti neįmanoma. Paviešinę nuotrauką rizikuojate prarasti kontrolę - bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams. Taip pat egzistuoja patyčių ir vaiko tapatybės vagystės grėsmė. Vaiko nuotraukos bei jo tapatybė gali būti pavogtos, siekiant pasipelnyti ar patenkinti savo fantazijas. Anglų kalboje jau naudojamas specialus terminas baby role-playing, žymimas grotažymėmis #BabyRP, #AdoptionRP, #KidRP. Šiuo terminu apibrėžiamas veiksmas, kuomet yra pavagiamos svetimo vaiko nuotraukos, sukuriama nauja paskyra, kurioje kuriama neegzistuojanti gyvenimo istorija.
Teisiniai aspektai ir tėvų atsakomybė
Nepilnamečių vaikų duomenys socialiniuose tinkluose turi būti tvarkomi BDAR’e nustatyta tvarka ir sąlygomis. Mokymosi įstaigai norint viešinti nuotraukas iš renginių, turi būti gautas bent vieno iš tėvų / globėjų sutikimas. Jeigu tėvai socialiniuose tinkluose randa savo vaiko nuotraukas, turi pilną teisę kreiptis į socialinį tinklą ir prašyti tokias nuotraukas pašalinti. Pavyzdžiui, Nyderlandų teismas įpareigojo močiutę pašalinti savo anūkų nuotraukas iš socialinių tinklų ir skyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Tėvai turi vertinti, ar vaiko atvaizdo viešinimas nepažeis vaiko interesų. Jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, tai į ją būtina atsižvelgti. Jeigu vaikas nesutinka su nuotraukos viešinimu - tėvai ir neturėtų viešinti tokių nuotraukų. Jeigu vaiko atvaizdo viešinimas nebus suderinamas su vaiko interesais - gali būti konstatuojamas ir piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Bendra tėvų pareiga - įvertinti, kokias galimas neigiamas pasekmes nuotraukos talpinimas socialiniuose tinkluose gali sukelti ateityje.
Nepilnamečiui vaikui nufotografuoti, nufilmuoti ar padaryti jo garso įrašus be bent vieno iš tėvų sutikimo yra draudžiama. Net ir fotografuojant kraštovaizdį, kai į kadrą patenka nepilnametis, kurį galima identifikuoti, tėvai ir pats vaikas gali reikalauti nuotrauką ištrinti. Tėvų (vaiko) sutikimas yra reikalingas tiek pačiam fotografavimui / filmavimui, tiek nuotraukų / vaizdo įrašų naudojimui. Net ir duotą sutikimą galima bet kada atšaukti.
Tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, psichologiškai gniuždo savo vaiką, gali būti nubausti ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 5 metų. Už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą gali būti skirta iki 2 tūkst. eurų bauda. Jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėje, padėti gali Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Diskusija „Socialiniuose tinkluose augantys vaikai. Kaip padėti ir apsaugoti?“
Kaip užtikrinti vaiko saugumą internete?
Tėvai turėtų su vaikais peržiūrėti nuotraukas internete ir ištrinti tas, kurios jiems nepatinka. Jau antroje ar trečioje klasėje vaikai supranta socialinių tinklų esmę ir neretai turi aiškintis savo draugams, ką jų tėvai „papostino“. Apie 10-11 metų jie pradeda save „googlinti“, o kai kuriems tai būna šokas - suvokus, kiek daug informacijos apie juos yra viešojoje erdvėje. Tai yra momentas, kai verta atsisėsti kartu su vaiku, peržiūrėti tėvų socialinės medijos paskyras ir pašalinti tai, kas vaikui atrodo nepriimtina.
Jei esate tėvai, kurie dalyvauja „sharenting“ procese, svarbu naudoti filtrus skelbiamam turiniui, tartis su vaiku ir nuolat įvertinti, ar skelbiami įrašai atitinka ilgalaikius tikslus bei vaiko interesus. Mūsų, kaip tėvų, pavyzdys taip pat yra svarbus, nes taip, kaip mes elgiamės internete, taip elgsis ir mūsų vaikai. Jie mokosi saugoti savo privatumą, reputaciją ir saugumą skaitmeninėje erdvėje stebėdami mus.
Tėvai turi daugybę įrankių, padedančių užtikrinti vaikų saugumą internete. Viena iš populiariausių yra nemokama „Family Link“ programėlė, leidžianti tėvams valdyti vaikų išmaniuosius įrenginius, nustatyti naudojimo laiką ir blokuoti netinkamas svetaines bei programas. Taip pat per ją galima stebėti vaiko buvimo vietą ir valdyti pirkimus programėlėse. „Tele2“ Interneto apsaugos paslauga identifikuoja netikras el. svetaines ir apsaugo nuo virusų.
Vaikams reikėtų paaiškinti, kad dalykai, kaip pvz.: asmeninės žinutės, nuotraukos iš vakarėlių, apsinuoginusio nuotraukos, kuriomis vaikai linkę dalintis internetinėje erdvėje, niekur nedingsta. Vaikams reikėtų paaiškinti, kad tas turinys, kuriuo jie dalinasi, gali jiems padaryti žalą. Svarbu ugdyti vaikų sąmoningumą - jeigu jie patarimų negauna namie, turėtų žinoti, kad mokyklose dirba geri pedagogai, o ir vaiko teisių apsaugos specialistai visada pasiruošę patarti ir padėti bet kokio amžiaus vaikams.
Sekti vaiko susirašinėjimus ar tai, ką jis veikia internete be vaiko žinios, - tai tas pats, kaip skaityti kito žmogaus dienoraštį ar klausytis pokalbio. Toks tėvų elgesys vaikui neprideda saugumo jausmo, nes jis jaučiasi sekamas. Jei tai darote be vaiko žinios, anksčiau ar vėliau jis sužinos ir tuomet jausis apviltas, apgautas ir žinos, kad juo nepasitikima. Šitas vaiko „apsaugos“ būdas tikrai nestiprina tėvų ir vaikų ryšio, nemoko vaikų, paauglių būti patiems atsakingiems.
Svarbiausias patarimas tėvams: domėtis, kuo vaikas domisi. Vaikų ir tėvų santykiai klostosi per ilgą laiką, todėl, jei bijote būsimų galimų paauglystės sunkumų, stebėkite, kaip ir kiek jau dabar bendraujate su vaiku. Kalbėtis apie tai, ką jie veikia, matyti, kas vyksta vaiko gyvenime. Ne kontroliuoti ir sekti kiekvieną žingsnį, o domėtis.
Jei tėvai nori naudoti programėles vaiko veiklos sekimui internete, dėl to turi susitarti su vaiku. Vaikams reikia išaiškinti, kodėl tokios prevencinės priemonės norima imtis. Jei programėles įsidiegti vaikas sutiks, galite jį paskatinti, pavyzdžiui, geresne technologine įranga ir pan.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Ryšio palaikymas su artimaisiais. | Vaiko privatumo pažeidimas. |
| Mielų akimirkų užfiksavimas, kasdien vis besikeičiančio vaiko įamžinimas. | Kontrolės praradimas - paviešinę nuotrauką, rizikuojate prarasti kontrolę, bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams. |
| Saugesnis nuotraukų talpinimas. | Patyčios. |
| Pasidalinimas naudinga informacija (ir jos gavimas), įkvėpimas. | Vaiko tapatybės vagystės grėsmė. |
| Pozityvios emocijos. | Reali grėsmė - atskleisti per daug asmeninės informacijos ir įstumti savo vaiką (o taip pat save bei savo turtą) į pavojų. |
