Laurynas Gucevičius (lenk. Wawrzyniec Gucewicz) - vienas iškiliausių Lietuvos klasicizmo architektūros atstovų, kurio gyvenimo kelias prasidėjo nedideliame Migonių kaime, Kupiškio rajone.
Gimtinė ir vaikystė
Laurynas Gucevičius gimė 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos-Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse. Jis buvo pakrikštytas Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje. Jo tėvai buvo Simonas Masiulis-Gucevičius ir Kotryna Žekonytė Masiulienė-Gucevičienė. Pradinį išsilavinimą būsimasis architektas įgijo Kupiškio parapijinėje mokykloje (1763-1765 m.), vėliau mokėsi Palėvenės domininkonų vienuolyne (1765-1767 m.) ir Panevėžio Pijorų mokykloje (1767-1772 m.). Pastarojoje mokykloje ypač ryškiai atsiskleidė jo gabumai matematikai ir kalboms.
Nors Laurynas norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau dėl šeimos aplinkybių - per gaisrą viską praradusio tėvo, kuris pasikvietė jį padėti ūkyje - šie planai liko neįgyvendinti.
Migonys, Kupiškio rajonas
Studijos ir kelionės
Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, iš pradžių tapo vienuoliu misionieriumi. Vėliau, susipažinęs su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu, tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, ir jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais tarp misionierių buvo Tomas Husaževskis ir Vilhelmas Kalinskis.
Nors ir neturėdamas dvasininko pašaukimo, 1773-1775 m. Laurynas Gucevičius studijavo Vilniaus universitete (tuometinėje Lietuvos Vyriausioje mokykloje) pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą ir Tadą Kundzičių. Taikomąją matematiką ir architektūrą jam dėstė vienintelis to meto Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.
1778 m. Laurynas Gucevičius išvyko į kelionę po Vakarų Europą. Šios kelionės metu jis klausėsi architektūros paskaitų ir susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų jis studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas tokius įžymius architektus kaip Žakas Žermenas Suflo (1713-1780), žinomas kaip Paryžiaus Panteono statytojas, Klodas Nikola Ledu (1736-1806) ir Žanas Batistas Rondelė (1743-1829). Vėliau jis išvyko į Romą. Po ketverių metų praleistų užsienyje, Laurynas Gucevičius grįžo į Lietuvą.
Profesinė karjera ir kūryba
Grįžęs į Vilnių, Laurynas Gucevičius, kartu su Martynu Knakfusu, tapo vyskupo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Jis vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovas Augustas Poniatovskis jį apdovanojo medaliu.
1789-1794 m. Gucevičius dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. jis taip pat buvo civilinės architektūros profesorius) Vilniaus universitete. 1793 m. jis tapo Architektūros katedros vedėju.
L. Gucevičius laikomas lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku. Jo kūrybai būdingas savitos, vilnietiškos klasicizmo išraiškos siekis, nacionalinės architektūros ir klasicizmo kūrybinių principų derinys. Jo pastatai pasižymi paprasta ir darnia kompozicija, ramiu didingumu, puikia aplinkinės erdvės sandara ir saikingu dekoru.
Brandžiausias L. Gucevičiaus projektas - Vilniaus katedros rekonstrukcija. Architektas visiškai pakeitė ankstesnį barokinį katedros stilių, suteikdamas jai savitą klasicizmo išraišką su jai būdingu monumentalumu ir simetrija. Jis sėkmingai įkomponavo į klasicistinio pastato ansamblį Šv. Kazimiero koplyčią ir kitas ankstesnes dalis.
Kiti svarbūs jo darbai:
- Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kurių pastatų projektavimas (priskiriama centriniai rūmai, malūnas, paviljonas, administracinis pastatas, smuklė).
- Vilniaus rotušės rekonstrukcija (1785 m. parengė tris projektus).
- Tiškevičių rūmai Vilniuje (1790 m.).
- Vyskupų rūmų parko sutvarkymas.
- Manoma, kad pagal jo projektus buvo rekonstruota Raudonės pilis (18 a. pabaiga).
- Jam taip pat priskiriama nemažai kitų brandžiojo ir vėlyvojo klasicizmo bažnyčių ir dvaro rūmų pastatų (pvz., Antazavėje, Čiobiškyje, Rokiškyje).
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dalies topografinį planą (1790 m.), parengė Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje konkursinį projektą (1792 m.), vyskupo I. J. Masalskio gyvenamojo namo Kretingoje abrisus (1793 m.), suprojektavo Vidžių užvažiuojamuosius namus ir miesto viršininko gyvenamąjį namą (visi 1795 m.).
Visuomeninė veikla ir apdovanojimai
Laurynas Gucevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1794 m. jis dalyvavo Jono Jasinskio vadovaujamame sukilime. 1794-1797 m. jis dirbo Gervėčių administratoriumi.
Už architektūros nuopelnus 1789 m. Seimas jam suteikė bajoro titulas. Vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje.
Šeima
Laurynas Gucevičius 1786 m. kovo 3 d. Vilniaus katedroje vedė Teofilę Hermanovskytę. Jie susilaukė vaikų: Stanislovo, Konstantino, Filomenos ir Modestos. Taip pat turėjo dukteris Rachelę Sofiją ir!”.
Atminimas
Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. Sovietmečiu šios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma.
Jo atminimui įamžinti pastatyti paminklai:
- Migonyse, jo gimtinės vietoje (1978 m., autorius skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas Vytautas Gabriūnas).
- Kupiškyje, prie jo vardo mokyklos (1984 m., skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas).
- Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus bažnyčią (1984 m., skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas).
Jo vardu pavadinta Kupiškio miesto centrinė aikštė ir gatvė. Kupiškio mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas, 2000 m. tapo gimnazija. Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengtos atminimo lentos Lauryno Gucevičiaus krikšto jubiliejaus proga. Taip pat architekto vardu pavadintas vienas iš Vilniaus universiteto kiemų (1979 m.).
Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos.
tags: #laurynas #gucevicius #gimimo #vieta #migonyse
