Gintautas Paluckas gimė 1979 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžyje. Jo tėvas dirbo inžinieriumi, o motina - ekonomiste. 1997 m. Gintautas Paluckas baigė Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją. Nuo 2000 iki 2001 m. jis studijavo anglų kalbą kalbų mokykloje Londone. 2003 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, o 2004 m. - Tarptautinę verslo mokyklą. Nuo 2003 iki 2005 m. jis ėjo vyriausiojo specialisto pareigas Lietuvos socialinės draudimo įstaigoje (Sodra). Nuo 2005 m. dirbo Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėju.

2003 m. Gintautas Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Nuo 2004 m. jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus Justiniškių grupės narys, o nuo 2006 m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. 2007-2009 m. G. Paluckas užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 2009 m. jis buvo vienas aukštųjų technologijų bendrovės „Elektromotus“ steigėjų ir direktorius. 2015-2019 m. G. Paluckas buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir mero pavaduotojas.

2017 m. Gintautas Paluckas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Jis vadovavo partijai iki 2021 m. sausio mėnesio, kuomet atsistatydino dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). 2025 m. G. Paluckas sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, Vilijai Blinkevičiūtei nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai.

Nuo 2020 m. Seimo rinkimų Gintautas Paluckas yra parlamento narys. 2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimuose. Po pirmojo rinkimų turo paskelbta, kad G. Paluckas ir Edmundas Pupinis surinko vienodą balsų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Po balsų perskaičiavimo patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Nepaisant to, LSDP laimėjo bendrus rinkimus, o G. Paluckas užsitikrino vietą Seime per partijos proporcinio atstovavimo sąrašą.

2024 m. spalio 30 d. partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus, nurodžiusi asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą. Partijos prezidiumas vieningai nusprendė siūlyti Gintautą Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad buvo informuotas iš anksto apie V. Blinkevičiūtės sprendimą ir apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti jai eiti premjerės pareigas. Jis taip pat patvirtino, kad G. Paluckas jam buvo tinkamas kandidatas į premjero postą.

2024 m. lapkričio 21 d. Gintautas Paluckas buvo paskirtas ministru pirmininku. Jo vadovaujama koalicija buvo paskelbta 2024 m. lapkričio 8 d., įtraukiant socialdemokratus, centro-kairiąją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir kraštutinių dešiniųjų partiją „Nemuno aušra“. Pastarosios partijos narystė koalicijoje sukėlė protestus už Seimo ribų dėl antisemitinių pareiškimų, kuriuos buvo padaręs partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Liberalų ir konservatorių partijos paliko Seimo posėdžių salę, kai Žemaitaitis buvo prisaikdintas parlamento nariu, o prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad panaudos savo prezidento įgaliojimus blokuoti „Nemuno aušros“ narių paskyrimus į ministrus.

2024 m. gruodžio 12 d. Gintautas Paluckas pradėjo eiti pareigas kaip 18-asis Lietuvos ministras pirmininkas.

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Jam taip pat buvo priteista atlyginti per 57 tūkstančius litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Po metų Vilniaus apygardos teismas G. Palucką išteisino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuratūros kasacinį skundą. 2025 m. liepos 20 d. paskelbta, kad G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė mokėjimų grafiko, galutinai atlyginęs žalą tik 2025 m. liepos 8 d.

2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“, tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Bendrovė buvo finansuojama paskolomis iš „Uni Trading“. 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra, G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. 2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų.

2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. Šiai bendrovei 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. 2025 m. vasario mėnesį „Dankora“ paskelbė viešąjį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui, kuriame vienintele dalyve tapo bendrovė „Garnis“. Žiniasklaidoje kilo abejonių dėl „Dankoros“ suformuotų sandorio ir prekių specifikacijų.

2025 m. liepos mėnesį Gintauto Palucko dalyvavimas savo ir šeimos versle vis labiau pateko į viešą kritiką. Laikraštis „Palangos tiltas“ atskleidė, kad Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė užėmė Seimo padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams, įskaitant G. Palucką. 2025 m. liepos 31 d. Gintautas Paluckas paskelbė atsistatydinantis iš premjero pareigų. 2025 m. rugpjūčio 4 d. jis formaliai paliko pareigas.

2025 m. vasario 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad G. Paluckas apklaustas kaip specialusis liudytojas tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo.

tags: #anusauskas #gimimo #metai

• Klaipėdos šeimų pramogų gidas
• Istorinis kontekstas Vievio "Eglutės"
• Kaip suorganizuoti vaiko gimtadienį
• Darbas auklėms moksleiviams
• Kūdikių augimo rodikliai: kada sunerimti?