Tai - neįtikėtinas medicinos stebuklas, kuomet Japonijoje gimęs vos 258 gramus svėręs naujagimis išgyveno ir šiomis dienomis išrašomas į namus. Berniukas, kuris gimė pernai Japonijoje, bus išrašytas iš ligoninės. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NHK, remdamasis Nagano prefektūros vaikų ligoninės gydytojais.
Nėštumo laikotarpiu kūdikio motina susirgo hipertenzija, ir medikai nerimavo dėl jo vystymosi įsčiose. Praėjusių metų spalį, 24-ąją nėštumo savaitę, gydytojai priėmė sprendimą atlikti cezario pjūvį.
Mažylis išvydo dienos šviesą sverdamas tik 258 gramus. Tai - mažiausias pasaulyje naujagimių, kurie išgyveno ir galėjo normaliai vystytis, svoris.
Pasak mamos, kūdikis buvo toks mažas, kad buvo baugu jį net paliesti. Gydytojai taip pat prisimena pirmųjų savaičių sunkumus: berniukui buvo sunku daryti lašelines, nes jo kraujagyslės buvo plonesnės už adatą.
Dabar berniuko ūgis - 43 centimetrai, o svoris - 3374 gramai. Manoma, kad jis paliko ligoninę.
Pasaulyje užfiksuoti tik 23 atvejai, kai kūdikiai, kurie gimė nesverdami 300 gramų, išgyveno. Nepaprastai retas atvejis buvo užfiksuotas ir Japonijoje: išgyveno vos 268 gramus svėręs naujagimis, kuris gimė 24 nėštumo savaitę. Berniukas, kuris gimė praėjusių metų rugpjūtį Tokijuje sverdamas tik 268 gramus, antradienį buvo išrašytas Kejo universiteto ligoninės, kadangi jo organizmas vystosi normaliai ir jam nebereikalinga gydytojų priežiūra. Tai pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
Per šį laiką vaikas priaugo beveik 3 kilogramus ir dabar gali savarankiškai gerti motinos pieną. Dėl anomalijos kūdikis motinos įsčiose beveik neaugo, ir gydytojai priėmė sprendimą atlikti cezario pjūvį 24-ąją nėštumo savaitę.
Iš pradžių naujagimis buvo toks mažytis, kad tilpo ant dviejų delnų. Gydytojai intensyviosios terapijos skyriuje specialia įranga padėjo jam kvėpuoti ir maitintis. Pamažu berniukas pradėjo augti ir stiprėti.
Dabar jis oficialiai bus įrašytas į rejestrą, vedamą Ajovos universiteto (JAV), kaip vyriškos lyties kūdikis, kuris gimdamas svėrė mažiausiai pasaulyje ir kuriam pavyko išgyventi. Ankstesnis rekordas priklausė berniukui iš Vokietijos, gimusiam 2009 metais - jis svėrė 274 gramus. Mažiausia pasaulyje mergaitė, svėrusi 252 gramus, taip pat gimė Vokietijoje.
Ši istorija sulaukė didelio rezonanso visuomenėje. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitų sudėtingų atvejų, kurie reikalauja ypatingos medicininės priežiūros ir tėvų atsidavimo.
Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija - antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai - itin retas atvejis. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė pabrėžia, kad Klaudijos istorija - tai ne tik išskirtinė medicininė sėkmė, bet ir visos komandos atsidavimo pavyzdys. "Mūsų centre gydomi labiausiai neišnešioti ir sergantys naujagimiai iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos. Kauno klinikų stiprybė - trečio lygio ligoninė, kurioje glaudžiai bendradarbiauja gydytojai neonatologai, vaikų chirurgai, anesteziologai reanimatologai ir daugelio kitų medicinos sričių specialistai."
Mergaitės mama prisimena, kad 21-ąją nėštumo savaitę pasijuto prastai - pakilo temperatūra, ėmė tekėti vaisiaus vandenys, tačiau ji manė, jog tai laikina šlapimo nelaikymo problema. Po kelių dienų, kai nustojo jausti vaisiaus judesius, moteris kreipėsi į Kauno klinikas. Tyrimai parodė, kad jai yra plaučių uždegimas, infekcija, o vaisiaus vandenų beveik nelikę.
"Nors situacija buvo labai sudėtinga, stengiausi neprarasti vilties, kad įsčiose esanti mažylė išgyvens. Kauno klinikose Klaudija gimė gegužės 12-ąją ir iškart buvo perduota gydytojų neonatologų komandai. Jai taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai, atlikta daugybė procedūrų, kraujo perpylimų ir sudėtinga plonosios žarnos operacija."
"Tai nebuvo įprasta operacija. Dėl nestabilios kraujotakos reikėjo laukti, kol pagerės pacientės širdies veikla, o plaučių ventiliacijos stiprinti negalėjome - tai galėjo pažeisti plaučius. Taip pat reikėjo subalansuoti kraujo krešėjimą, todėl operaciją teko atlikti labai greitai ir švelniai. Jos metu pašalinta negyvybinga plonosios žarnos dalis ir suformuota stoma. Mergaitė operaciją atlaikė ir dėka anesteziologų reanimatologų ir visos komandos darbo. Po jos laukė ilgas gijimas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, artimiausiu metu planuojama dar viena operacija - stomos pašalinimas bei žarnos veiklos atkūrimas", - sako doc.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Klaudija praleido 9 savaites, o iš viso Kauno klinikose - net 4 mėnesius. "Ji svėrė mažiau nei pusę kilogramo, odelė buvo permatoma, kūnelis - trapus. Reanimacijoje jos burnytėje buvo daugybė vamzdelių, todėl jokio garso nesigirdėjo - tik matydavome, kad ji verkia. Džiaugiuosi, kad tomis sunkiomis akimirkomis mus supo nuostabus personalas."
Klaudijos gydytoja neonatologė Vaida Aleksejūnė sako, kad tai buvo viena sudėtingiausių situacijų jos praktikoje. "Tokio trapaus paciento gydymas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės, švelnumo bei komandinės vienybės. Kiekviena diena Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje buvo kupina iššūkių - kvėpavimo palaikymas, infekcijų kontrolė, chirurginis gydymas, slauga. Net ir sudėtingiausiose situacijose siekiame suteikti mažiesiems pacientams ne tik medicininę pagalbą, bet ir galimybę gyventi kokybišką, orų gyvenimą nuo pat pirmųjų dienų. Modernios technologijos ir stipri daugiadalykė komanda - mūsų ligoninės stiprybė, padedanti pasiekti šiuos rezultatus."
Ji priduria, kad džiaugiasi galimybe sunkiai sergantiems naujagimiams suteikti dar daugiau dėmesio ir artumo. "Mūsų skyriuje kūdikiai gali būti gydomi individualiose palatose kartu su tėvais - tai svarbus žingsnis, leidžiantis šeimai būti kartu viso gydymo metu. Esame labai dėkingi asociacijai „Padedu augti“, kurios dėka šios palatos tapo realybe. Artumas ir buvimas šalia stiprina kūdikį ir tėvus, tapdami svarbia gijimo dalimi."
Šiandien Klaudija auga, stiprėja ir, kaip sako jos mama, „geriausiai jaučiasi ant rankų“. „Aš tikėjau, kad ji išgyvens. Kai matau, kaip ji dabar šypsosi, viską pamirštu. Per pastaruosius metus Kauno klinikose įdiegtos pažangios technologijos, nuolatiniai mokymai ir komandinio darbo kultūra leidžia išgelbėti vis daugiau itin neišnešiotų naujagimių. Anksčiau per anksti gimusių kūdikių, sveriančių mažiau nei kilogramą, išgyvendavo tik apie 10 proc., o šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc.“
"Priešlaikinio gimimo atvejais išgyvenimą lemia ne tik kūdikio svoris, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių naujagimiai gimsta itin retai, ir, deja, dauguma jų neišgyvena", - pabrėžia prof.
Pasaulyje užfiksuoti tik 23 atvejai, kai kūdikiai, kurie gimė nesverdami 300 gramų, išgyveno. Tai rodo, kokie vertingi ir reti yra tokie medicininiai laimėjimai.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz. Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
5 mėnesių kūdikis į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežtas praėjusios savaitės ketvirtadienio naktį greitosios pagalbos medikų. Tą naktį net du greitosios pagalbos medikų ekipažai vyko į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį. Medikus išsikvietė 35-erių motina, jau kurį laiką stebėjusi negaluojantį kūdikį. Vaikas kurį laiką karščiavo, viduriavo. „Kūdikio sveikatos būklė buvo kritiška. Jis buvo dehidratavęs, nekvėpavo, buvo be sąmonės, mažylio kraujotaka buvo sutrikusi“, - pasakojo Greitosios medicinos pagalbos Klaipėdos padalinio vadovė Nijolė Dambrauskienė. Vaikas su motina išgabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Tolesni tyrimai parodė, kad kūdikis galėjo patirti sužalojimus, tarsi buvo stipriai purtomas. Po šių įtarimų buvo kreiptasi į policijos pareigūnus. Šie motiną uždarė į areštinę. Sužalotas kūdikis išvežtas į Kauno klinikas. Jis čia buvo gydomas ir antradienį. Tačiau, kokia jo būklė, klinikos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nekomentuoja.
