Kasmet pasaulyje gimsta apie 15 milijonų neišnešiotų naujagimių. Deja, 1,1 milijono ankstukų neišgyvena. Lietuvoje per metus gimsta apie 1649 neišnešioti kūdikiai. Priešlaikinis gimdymas - visada netikėtas. Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti labai įvairios: motinos nėštumo patologija, daugiavaisiai nėštumai, infekcijos, naujagimio ligos. Higienos centro duomenimis, Lietuvoje iš tūkstančio gimstančių naujagimių šeši yra neišnešioti. Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Pasaulyje kasmet gimsta apie 13 mln. neišnešiotų naujagimių, tai yra, kas dešimtas pasaulyje gimstantis naujagimis yra neišnešiotas. Europoje kasmet gimsta apie 5-6 proc. neišnešiotų naujagimių, o JAV - apie 12 proc.
Išskirtinis atvejis: 22 savaitę gimusi mergaitė
Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija - antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai - itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis - vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę. Iki šiol Lietuvoje mažiausias naujagimis buvo 28 gestacijos savaičių ir svėrė 450 gramų. San Diego ligoninė 2019 metais paskelbė, kad 2018 metais gruodžio mėnesį gimęs ir išgyvenęs mažiausias pasaulio naujagimis buvo 23 gestacijos savaičių ir svėrė 245 g. Kauno klinikų gydytojai sakė, kad naujagimis, palyginti su išnešiotais kūdikiais, buvo bene 10 kartų mažesnis ir galėjo tilpti į suaugusio žmogaus delną. Jeigu vaikelis būtų visiškai išnešiotas, šiuo metu būtų tik apie mėnesį amžiaus. Šiandien mažiausios Lietuvoje gimusios ir išgyvenusios mergaitės biologinis amžius - daugiau kaip 5 mėnesiai, o sveria ji 3,5 kilogramo. Tiek, kiek dažnai sveria vos tik gimęs išnešiotas kūdikis. Vadina metų medicinos įvykiu Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasidžiaugė, jo nuomone, 2019 metų svarbiausiu įvykiu: „Mūsų didvyrė. Ji pretenduoja tapti Lietuvos medicinos įvykiu. Noriu pasidžiaugti visų gydytojų darbu. Tai ne vienos dienos, o dešimtmečių darbas.“
Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, šios mergaitės išgelbėjimas - didžiulis laimėjimas neonatologijos srityje. „Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir buvimo sveiku galimybės yra didesnės. Mažylė gimė gegužės pabaigoje labai giliai neišnešiota, nes pasaulį turėjo išvysti tik spalio mėnesį. Tai - itin retas atvejis.“ Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. „Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir sveikatos galimybės yra didesnės. Tačiau su šiuolaikiniais medicinos laimėjimais ir labai mažo svorio naujagimiai turi galimybių būti sveikais.“
„Mergaitės būklė šiuo metu stabili, tiesa, reikia papildomo deguonies, jo reikės ir namuose“, - kalbėjo prof. Rasa Tamelienė. Mažylė gimė gegužės pabaigoje neišnešiota, pasaulį turėjo išvysti tik spalio mėnesį. „Mergaitės būklė buvo labai sunki, kartais - net kritinė, todėl ji beveik 130 dienų buvo gydoma Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Sveikatos būklei pagerėjus, ją perkėlėme į Naujagimių ligų skyrių, - pasakoja prof. R. Tamelienė. - Šiuo metu naujagimės būklė gera, tačiau vis dar reikia papildomai teikti deguonį. Artimiausiu metu jau planuojama šeimą išleisti į namus.“
Klaudijos kelias į gyvybę: nuo kritinės būklės iki namų
Mergaitės mama prisimena, kad 21-ąją nėštumo savaitę pasijuto prastai - pakilo temperatūra, ėmė tekėti vaisiaus vandenys, tačiau ji manė, jog tai laikina šlapimo nelaikymo problema. Po kelių dienų, kai nustojo jausti vaisiaus judesius, moteris kreipėsi į Kauno klinikas. Tyrimai parodė, kad jai yra plaučių uždegimas, infekcija, o vaisiaus vandenų beveik nelikę. „Nors situacija buvo labai sudėtinga, stengiausi neprarasti vilties, kad įsčiose esanti mažylė išgyvens. Kol jos širdelė plakė, žinojau, kad turime kovoti“, - pasakoja Klaudijos mama Andželika.
Kauno klinikose Klaudija gimė gegužės 12-ąją ir iškart buvo perduota gydytojų neonatologų komandai. Jai taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai, atlikta daugybė procedūrų, kraujo perpylimų ir sudėtinga plonosios žarnos operacija. „Tai nebuvo įprasta operacija. Dėl nestabilios kraujotakos reikėjo laukti, kol pagerės pacientės širdies veikla, o plaučių ventiliacijos stiprinti negalėjome - tai galėjo pažeisti plaučius. Taip pat reikėjo subalansuoti kraujo krešėjimą, todėl operaciją teko atlikti labai greitai ir švelniai. Jos metu pašalinta negyvybinga plonosios žarnos dalis ir suformuota stoma. Mergaitė operaciją atlaikė ir dėka anesteziologų reanimatologų ir visos komandos darbo. Po jos laukė ilgas gijimas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, artimiausiu metu planuojama dar viena operacija - stomos pašalinimas bei žarnos veiklos atkūrimas“, - sako doc. Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Klaudija praleido 9 savaites, o iš viso Kauno klinikose - net 4 mėnesius. „Ji svėrė mažiau nei pusę kilogramo, odelė buvo permatoma, kūnelis - trapus. Reanimacijoje jos burnytėje buvo daugybė vamzdelių, todėl jokio garso nesigirdėjo - tik matydavome, kad ji verkia. Džiaugiuosi, kad tomis sunkiomis akimirkomis mus supo nuostabus personalas. Net per atostogas slaugytojos ateidavo pasižiūrėti, kaip mums sekasi augti“, - sako mama.
Klaudijos gydytoja neonatologė Vaida Aleksejūnė sako, kad tai buvo viena sudėtingiausių situacijų jos praktikoje. „Tokio trapaus paciento gydymas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės, švelnumo bei komandinės vienybės. Kiekviena diena Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje buvo kupina iššūkių - kvėpavimo palaikymas, infekcijų kontrolė, chirurginis gydymas, slauga. Net ir sudėtingiausiose situacijose siekiame suteikti mažiesiems pacientams ne tik medicininę pagalbą, bet ir galimybę gyventi kokybišką, orų gyvenimą nuo pat pirmųjų dienų. Modernios technologijos ir stipri daugiadalykė komanda - mūsų ligoninės stiprybė, padedanti pasiekti šiuos rezultatus. Tačiau kartais vien žinių ir technologijų nepakanka - tėvų meilė, tikėjimas savo kūdikiu ir įsitraukimas į jo priežiūrą padeda įveikti sunkiausius etapus ir primena, kad net pačios trapiausios gyvybės turi teisę augti ir stiprėti“, - sako gydytoja.
Medicininės pažangos ir komandinio darbo svarba
Kauno Perinatologijos centras, kurį sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš visos Lietuvos. Kauno klinikų stiprybė - trečio lygio ligoninė, kurioje glaudžiai bendradarbiauja gydytojai neonatologai, vaikų chirurgai, anesteziologai reanimatologai ir daugelio kitų medicinos sričių specialistai. Klaudijos istorija - mūsų gydytojų, slaugytojų ir viso personalo profesionalumo įrodymas.
Per pastaruosius metus Kauno klinikose įdiegtos pažangios technologijos, nuolatiniai mokymai ir komandinio darbo kultūra leidžia išgelbėti vis daugiau itin neišnešiotų naujagimių. Anksčiau per anksti gimusių kūdikių, sveriančių mažiau nei kilogramą, išgyvendavo tik apie 10 proc., o šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. „Priešlaikinio gimimo atvejais išgyvenimą lemia ne tik kūdikio svoris, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių naujagimiai gimsta itin retai, ir, deja, dauguma jų neišgyvena“, - pabrėžia prof. Rasa Tamelienė.
Gydytoja Ilona Aldakauskienė, Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė, pasakoja, kad mergaitės mažumas ir trapumas buvo labai išreikšti, ji gimė itin sunkios būklės. Prireikė pasitelkti visą įmanomą pagalbą, visus žinomus gydymo metodus. „Mergaitei 2 mėnesius buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija - kvėpavimas priklausė tik nuo aparatūros. Dešiniame plautyje formavosi cista. Nesverdama nė pusės kilogramo ji buvo operuota - pašalinta vieno plaučio viena skiltis. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens“, - pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc. Artūras Kilda.
Profesorė R. Tamelienė pabrėžia, kad šios mažylės išgyvenimas - visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. „Taip pat dėkojame ligoninės kolegoms, kurie konsultavo ir padėjo priimti sprendimus: gydytojams vaikų chirurgams, vaikų ligų gydytojams, radiologams, genetikams, infektologams, oftalmologams ir akušeriams ginekologams, kurie priėmė šį priešlaikinį gimdymą“, - dėkojo klinikos vadovė.
Tėvų meilė ir parama - svarbi gydymo dalis
„Mūsų skyriuje kūdikiai gali būti gydomi individualiose palatose kartu su tėvais - tai svarbus žingsnis, leidžiantis šeimai būti kartu viso gydymo metu. Esame labai dėkingi asociacijai „Padedu augti“, kurios dėka šios palatos tapo realybe. Artumas ir buvimas šalia stiprina kūdikį ir tėvus, tapdami svarbia gijimo dalimi. Didelį dėmesį skiriame ir šeimos emocinei gerovei - psichologų bei tėvų organizacijų palaikymas padeda įveikti nerimą ir sunkumus, suteikia vilties bei stiprybės“, - pabrėžia gydytoja.
„Aš tikėjau, kad ji išgyvens. Kai matau, kaip ji dabar šypsosi, viską pamirštu. Dabar jau žinau - net pati trapiausia gyvybė gali tapti stebuklu“, - su šypsena sako Andželika.
Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. „Prieš laiką gimusių naujagimių galimybei išgyventi labai didelę reikšmę turi ne tik svoris gimimo metu, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena“, - teigia I. Aldakauskienė.
Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3000 naujagimių, iš jų - apie 500 per anksti gimusių. Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 57 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 proc. iki 94 proc.
Apie ateities prognozes kalbėti sunku, nes ir sveikas išnešiotas naujagimis gali susirgti. Išleidus šeimą namo, jie turės lankytis Kauno klinikose, kur mažylė bus stebima gydytojų: neonatologo, kineziterapeuto, oftalmologo, neurologo ir kitų specialybių medikų. Jie padės įvertinti vaiko raidą ir gydys, jei toliau to reikės.
tags: #maziausias #neisnesiotas #kudikis
