Kaip Efektyviai Apsaugoti Kūdikį Nuo Vėjaraupių: Nepakeičiami Patarimai Tėvams

Vėjaraupiai - viena labiausiai užkrečiamų virusinių infekcijų, perduodamų oro lašeliniu būdu. Daugeliui tėvų ši situacija nėra nauja - ši liga itin paplitusi ir dažniausiai užklumpa dar ikimokykliniame amžiuje. Nors liga paprastai praeina savaime, ji gali būti labai nemaloni, o kai kuriais atvejais - ir pavojinga, todėl būtina tinkamai pasirūpinti sergančiuoju.

Kaip plinta vėjaraupiai?

Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju - ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius. Pavojingiausias laikotarpis: sergantysis užkrečiamas dar 2 dienas iki išberiant ir lieka pavojingas 5 dienas po paskutinės pūslelės atsiradimo. Užsikrėsti gali visi, net ir naujagimiai, jeigu jų mamos nėra įgijusios imuniteto. Paaugliai bei suaugusieji vėjaraupius perneša sunkiau nei vaikai.

Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis). Vėjaraupius sukelia Herpes grupės virusai Varicella zoster, kurie persirgus išlieka organizme ir vėliau gali sukelti juostinę pūslelinę. Suaugusieji taip pat gali susirgti vėjaraupiais, ypač jeigu vaikystėje nesirgo ar nebuvo paskiepyti. Suaugusiems dažniau pasireiškia juostinė pūslelinė, kurią sukelia tas pats Varicella zoster, tūnantis latentinėje formoje žmogaus organizme persirgus vėjaraupiais, o susidarius palankioms sąlygoms aktyvuojasi ir sukelia ligą. Infekcijos šaltinis - vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus. Liga perduodama oro lašeliniu būdu ar per tiesioginį kontaktą. Užsikrėsti galima nuo sergančio žmogaus kelios dienos prieš simptomų atsiradimą ir penkios dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Ligos simptomai atsiranda 11-21 dieną po kontakto su sergančiu žmogumi.

Kokie simptomai?

Liga pasireiškia staiga: temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C; per kelias valandas atsiranda bėrimai, kurie išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę; bėrimas kinta etapais - dėmelės → pūslelės su skaidriu skysčiu → šašeliai, kurie nukrinta per 1-3 savaites; niežulys - vienas nemaloniausių simptomų, skatinantis kasytis ir galintis palikti randų.

Labiausiai ligą išduoda specifinis odos bėrimas. Iš pradžių ant odos atsiranda smulkūs paraudimai, kurie greitai virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Vėliau pūslelės sutrūksta ir virsta šašeliais. Naujų bėrimo elementų atsiranda per 4-5 dienas, todėl vienu metu ant kūno stebimi skirtingi bėrimai. Toks bėrimas vadinamas polimorfiniu. Sergant lengva ligos forma vėjaraupių bėrimas būna negausus - tik keli bėrimo elementai, o susirgus sunkesne forma bėrimas bus intensyvus, apimantis visas kūno dalis, gleivines. Kiti vėjaraupių simptomai gali pasireikšti dieną ar dvi prieš pasirodant bėrimams: karščiavimas, nuovargis, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, sumažėjęs apetitas. Karščiavimas trunka 3-5 dienas.

Ar vėjaraupiai pavojingi?

Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis. Galimos komplikacijos: pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių; plaučių uždegimas; nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas. Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei: vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys; jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena; atsiranda kvėpavimo sutrikimų. Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Sunkesne vėjaraupių forma dažniau serga kūdikiai, paaugliai ir suaugę. Tačiau ir kitų amžiaus grupių vaikams vėjaraupiai gali labai sutrikdyti sveikatą ir sukelti sunkių komplikacijų. Pavojinga vėjaraupiais susirgti nėštumo metu, ypač pirmoje nėštumo pusėje, taip pat - bet kokio amžiaus asmenims su imuninės sistemos sutrikimais, gydomiems imunosupresiniais vaistais nuo vėžio, ŽIV ar kitų ligų. Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Liga gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu.

Kaip prižiūrėti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Svarbiausias tikslas - sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau.

1. Higiena ir maudynės

Vaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas. Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami.

Taip, maudyti būtina. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudynės turi būti trumpesnės, vanduo - drungnas, o prausikliai - švelnūs ir antiseptiniai. Po maudynių odą reikia nusausinti tapšnojant, bet netrinant.

Kai temperatūra sunormalėja, vaiką galima maudyti 35-36°C temperatūros vandenyje. Į vonią įpilkite 1-1,5 litro ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Nuo vonių mažiau niežti odą, vaikas nesikaso ir į žaizdeles mažiau patenka pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų.

2. Odos priežiūra

Nebenaudokite briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų - jie dirgina odą. Vietoje to tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas.

Lengva ligos forma gydoma namuose simptominėmis priemonėmis - paracetamoliu, skysčiais, odos higienos palaikymu. Vaikas turi būti izoliacijoje. Sunkios ligos formos dažnai gydomos ligoninėje, gydymui skiriami prieš virusiniai vaistai, imunoglobulinai. Briliantinė žaluma dezinfekuoja odą ir padeda stebėti naujų bėrimų atsiradimą. Visgi ji nerekomenduojama dėl vaiko stigmatizacijos, nes žalias pigmentas ilgai nenusiplauna, išlieka net ir pasibaigus izoliacijai, tad visi žino, kad vaikas sirgo vėjaraupiais. Briliantinę žalumą galima pakeisti kitais odos dezinfektantais ar specialiomis putomis, mažinančiomis niežulį.

Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus - briliantinis žaliasis skystis - jau praeitis. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas - antiseptikas Oktiseptas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas.

Dažų tirpalai, taigi ir briliantinės žalumos tirpalas („zelionkė“), yra daugelio dešimtmečių laiko išbandymus ištvėrę dezinfekuojantys tirpalai, kurie veikia bakterijas ir virusus, taip pat ir vėjaraupių virusą. Susirgus vėjaraupiais odos dezinfekcijai nebetaikomi spiritiniai dažų (pvz., „zelionkė“) ar kiti spiritiniai tirpalai. Tinka dažų vandeniniai tirpalai. Netaikomi ir kiti spirito turintys ir odos nedažantys dezinfekuojantys tirpalai. Spiritas džiovina ir gali padidinti niežulį. Kad taip neatsitiktų, odą tinka tepti niežulį mažinančiu geliu, pvz., fenistil gel, psylobalsam. Odos niežėjimui mažinti gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų.

Kai kurie gydytojai rekomendavo tepti pūsleles briliantine žaluma, tačiau šiuolaikinė medicina to neberekomenduoja, nes tai gali erzinti odą. Geriau naudoti švelnius antiseptikus, kurie dezinfekuoja, bet nekenkia odai.

Išmaudžius vaiką išbertas vietas tuojau patepkite dažų tirpalais, pvz., 1-2 proc. raudonojo ar mėlynojo ar briliantinės žalumos tirpalais ir - niežėjimo mažinimui - fenistilo geliu. Jokios koncentracijos degtinės, kalio permanganato ar boro rūgšties, jodo tirpalais oda netepama.

3. Temperatūros mažinimas

Esant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.

4. Mityba

Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru.

Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas, labai svarbu, kad vaikas tuomet nors atsigertų. Tinka nerūgštūs gėrimai.

5. Drabužiai ir aplinka

Rengite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.

Dažnai keiskite vaiko drabužėlius, patalynę.

Kada vaikas laikomas pasveikusiu?

Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai: praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo; nukrito visi šašeliai; vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja. Dažniausiai tam reikia apie 10-14 dienų.

Vaikas turėtų likti namuose tol, kol visos pūslelės visiškai sudžiūsta.

Vaikas gali eiti į ugdymo įstaigą tik tada, kai: praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo; nukrito visi šašeliai; jis visiškai pasveiko ir jaučiasi gerai.

Sergant vėjaraupiais, vaikas laikomas neužkrečiamu tik tada, kai visos pūslelės yra visiškai sudžiūvusios ir pavirtusios šašais. Tai dažniausiai įvyksta 7-8 ligos dieną.

Skiepai - efektyviausia apsauga

Neskiepyti vaikai, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų būti paskiepyti per 72 valandas - tai gali padėti išvengti ligos arba palengvinti jos eigą. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, kurie šia liga nesirgo.

Sunkios ligos formos dažnai gydomos ligoninėje, gydymui skiriami prieš virusiniai vaistai, imunoglobulinai. Vakcinos nuo ligos neapsaugo 100 proc., bet apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atvejais. Šalyse, kur vakcina nuo vėjaraupių įtraukta į nacionalinį skiepų kalendorių, vėjaraupių sumažėjo 80-85 proc., o sunkių formų, kai reikia gydymo ligoninėje, - daugiau nei 90 proc. Lietuvoje vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių, ji yra mokama, todėl skiepijimo apimtys labai mažos. Nuo vėjaraupių skiepijama gyva susilpninta vakcina. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus ir suaugę. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis su 4-6 savaičių pertrauka. Ypač rekomenduojama skiepyti vaikus, kurie anksčiau nesirgo ir planuoja lankyti ugdymo įstaigą, moterims prieš planuojant nėštumą, asmenims, dirbantiems vaikų darželiuose, mokyklose, gydymo įstaigose, medicinos studentams. Įsitikinti, kad nesirgote vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Skiepyti nerekomenduojama jaunesnių nei 12 mėn., nėščiųjų, asmenų, esančių imunosupresinėje būklėje (dėl įgimto imunodeficito ar gydymo imuninę sistemą veikiančiais vaistais), taip pat dėl alergijos vakcinoje esančiai medžiagai.

Vakcinacija nuo vėjaraupių yra efektyviausias būdas apsaugoti vaiką nuo šios infekcijos ir galimų jos komplikacijų. Daugelis šalių vėjaraupių vakcinaciją yra įtraukusios į vaikų skiepų kalendorių. Nors kai kuriose vietose ji rekomenduojama, o ne privaloma, tėvai dažnai nusprendžia skiepyti vaiką dėl didesnio saugumo.

Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai.

Vakcinos nuo ligos neapsaugo 100 proc., bet apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atvejais. Šalyse, kur vakcina nuo vėjaraupių įtraukta į nacionalinį skiepų kalendorių, vėjaraupių sumažėjo 80-85 proc., o sunkių formų, kai reikia gydymo ligoninėje, - daugiau nei 90 proc. Lietuvoje vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių, ji yra mokama, todėl skiepijimo apimtys labai mažos. Nuo vėjaraupių skiepijama gyva susilpninta vakcina. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus ir suaugę. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis su 4-6 savaičių pertrauka.

Skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.

Ar verta skiepytis nuo vėjaraupių? | Šį rytą

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami skambinkite gydytojui, jei: vaiką pykina, svaigsta galva, jis praranda pusiausvyrą; atsiranda traukuliai, stiprus galvos skausmas; sunku kvėpuoti arba stipriai kosėja; bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai; karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.

Kaip apsaugoti kitus šeimos narius?

Sergantį vaiką laikykite atskirame kambaryje, jei įmanoma. Dažnai vėdinkite patalpas, plaukite rankas, dezinfekuokite paviršius. Jei šeimoje yra neskiepytų vaikų ar suaugusiųjų, pasitarkite su gydytoju dėl skiepų po kontakto.

Ar galima eiti į lauką sergant vėjaraupiais?

Taip, bet tik tada, kai vaikas neturi karščiavimo ir jaučiasi pakankamai gerai. Pasivaikščiojimai grynam ore gali pagerinti savijautą, tačiau reikėtų vengti kontakto su kitais vaikais, kad liga neplistų.

Ar galima tepti pūsleles briliantine žaluma?

Ne. Briliantinis žaliasis tirpalas ar spiritiniai skysčiai šiandien nerekomenduojami, nes jie dirgina odą. Vietoje jų naudokite švelnius antiseptikus (pvz., Octenisept), kurie dezinfekuoja, bet nepažeidžia odos.

Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą?