Apie vėlyvą amžių akušerinėje ginekologijoje jau galima kalbėti, kai moteris pastoja būdama 35 metų ir vyresnė. Lengviausia pastoti ir mažiausiai rizikų yra moterims iki 35 metų. Akušerė Agnė Škudienė pasakoja, kad biologiškai lengviausia pastoti kuo jaunesniame amžiuje, kai praeina metai ar keleri po pirmųjų menstruacijų, tačiau, socialiniu ir psichologiniu požiūriu, geriausias metas pastoti yra tarp 20 ir 35 metų.

Gydytojas ginekologas Tomas Lūža teigia, kad 50 metų ir daugiau sulaukusiai moteriai jau beveik neįmanoma natūraliai pastoti. „Stebuklas, jei pavyksta natūraliai pastoti, tačiau šiais laikais yra ištobulintos pagalbinio vaisinimo galimybės ir turbūt moterys, kurios laukiasi vėlesniame amžiuje, yra pasinaudojusios tomis pagalbinio vaisinimo priemonėmis: prieš tai jaunesniame amžiuje užsišaldžiusios kiaušialąsčių ar embrionų arba pastojusios su donorinėmis kiaušialąstėmis arba embrionais“, - pasakoja ginekologas. T. Lūžai antrina ir akušerė A. Škudienė, teigdama, kad natūralus pastojimas virš 40-ties yra gana retas atvejis. Ji taip pat priduria, kad pagrindinis nerimas pastojus vėlesniame amžiuje yra dėl statistiškai dažnesnių apsigimimų, kurie gali komplikuoti nėštumą, gali įvykti persileidimas.

„Pagrindinė problema vėlesniame amžiuje yra ta, kad pastoti yra daug sunkiau. Nuo 35 iki 40 metų jau išsenka kiaušidžių rezervas ir pastojimo tikimybė yra labai maža. Kitos problemos yra, kad padaugėja genetinių ligų ir apsigimimų. Vyresniame amžiuje taip pat moteris turi daugiau gretutinių ligų: padidėjusį kraujospūdį, ginekologines ligas, tokias kaip: miomos, cistos, polipai, kurie pasunkina tiek pastojimą, tiek patį nėštumą“, - apie tai, su kokiais sunkumais gali susidurti moterys vėlyvame nėštume pasakoja ginekologas T. Lūža.

Mokslu įrodyta, kad kiaušidžių senėjimas prasideda maždaug nuo 28m. amžiaus, tai reiškia, kad vyksta kiaušialąsčių nykimas ir blogėja jų kokybė. Ypač greitai kiaušialąsčių kokybė pradeda blogėti nuo maždaug 36 metų amžiaus.

Tačiau vėlyvas nėštumas turi ne tik minusų, bet ir pliusų. „Yra mokslininkai, kurie vertina ir aprašo, kad vėlyvas nėštumas turi ir nemažai pliusų. Jei sėkmingai pavyksta pastoti ir išnešioti. Tie vaikai turi geresnes sąlygas ir galimybes, nes jų mamos jau dažniausiai būna pasiekusios karjeros aukštumų, turi geresnius darbus. Taip pat geresnės sąlygos eiti į geresnę mokyklą ar universitetą. Tėvai turi daugiau kantrybės“, - pliusus vardina T. Lūža. A. Škudienė prideda, kad dėl įvairių procesų vykstančių nėštumo metu gali pagerėti nėščiosios sveikata, nes kiekvienas nėštumas tarsi stabdo senėjimo procesus, dėl to, kad vaikelis su mama keičiasi kamieninėmis ląstelėmis: „Taip pat kaip ir kiekvienas pakartotinas nėštumas paprastai būna ramesnis, nes nėščioji jau žino, ko tikėtis, geriau pažįsta savo kūną.“

„Kaip ir bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje nešiojamas nėštumas gali būti visoks - ramus, rizikingas, lauktas, nelauktas ir su daug palaikymo, ir su nepasitikėjimu. Visos nėščiosios tampa jautresnės aplinkybėms nei buvo iki pastojant, todėl labai svarbu įvertinti savo santykį su nėščiąja ir pakelti sau etiško bendravimo standartus“, - primena akušerė.

Ginekologas T. Lūža, paklaustas apie tai, ar nėštumui vėlyvame amžiuje turi reikšmės tai, kad moteris praeityje jau yra gimdžiusi, atsako, kad prieš tai buvęs nėštumų skaičius nelabai turi reikšmės, nes svarbiausias kriterijus yra koks tuo metu yra moters amžius. „Ji gali būti iki 35 metų kad ir 5 kartus gimdžiusi, bet 50 metų gali būti labai sudėtinga pastoti, tos pačios genetinės problemos, kitos ligos daugiau problemų sukels negu jaunesniame amžiuje“, - į klausimą atsako pašnekovas.

Anksčiau menopauzė prasidėdavo 50-55 metų moterims, tačiau dabar menopauzė „jaunėja“. Normalu, kai menopauzė prasideda apie 45-47 moters gyvenimo metus. 35-40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva menopauze. Dažniausias simptomas - sutrinkantis menstruacinis ciklas. Ciklas pradeda trumpėti. Tipiškai menstruacinis ciklas trunka 28-35 dienas, tačiau jis sutrumpėja iki 20 ar net mažiau dienų. Moterys gali kraujuoti ir kas dvi savaites. Tai patys pirmi signalai. Be abejo, yra ir kiti simptomai. Dažnai moteris gali suklysti galvodamos, kad pastojo, nes dingsta menstruacijos. Todėl visada esant menstruacinio ciklo sutrikimams, užsitęsus ilgiau negu 35 dienas rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą, nustatyti chorioninį gonadotripiną.

Perimenopauzės laikotarpiu, prieš prasidedant menopauzei, moteris išgyvena perimenopauzę, kai ovuliacija tampa nereguliari, tačiau vis dar gali įvykti. Šis laikotarpis gali tęstis keletą metų ir yra vienintelė galimybė natūraliai pastoti vyresniame amžiuje. Jei menstruacijų vis dar yra, net jei jos nereguliarios, nėštumas yra teoriškai galimas. Kai kurios moterys gali natūraliai ovuliuoti net po 50 metų, ypač jei menopauzė dar nėra visiškai įvykusi. Tačiau tokios situacijos yra išskirtinės.

Jei moteris yra pilnoje menopauzėje (12 mėnesių be menstruacijų), natūrali pastojimo galimybė praktiškai neegzistuoja, nes kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes. Tačiau, priklausomai nuo moters sveikatos būklės ir kiaušidžių funkcijos, retais atvejais natūrali ovuliacija gali vis dar įvykti, ir pastojimas tampa įmanomas.

Viena iš svarbiausių sąlygų pastojimui yra tinkamas hormonų lygis. Kad įvyktų ovuliacija, reikia tam tikrų hormonų pliūpsnio, kurį lemia folikulą stimuliuojantis hormonas (FSH). Jeigu FSH lygis yra daugiau nei 20, pastojimo tikimybė yra labai maža, jei jis yra 40 ir daugiau, pastojimo tikimybė yra artima 0. Paprasčiausias būdas sužinoti, koks yra FSH lygis, yra nueiti pas gydytoją, priduoti kraują ir pasitikrinti. Jei FSH lygis yra 40 ir daugiau, šansų pastoti nėra, jei 20 ir daugiau, pastojimo tikimybė itin maža. Jei FSH lygis yra mažesnis nei 20, reiktų kalbėtis su gydytoju ir naudoti kontraceptines priemones, jei nenorite pastoti. Šis rodiklis yra ilgalaikis ir jei jo lygis pakilo, jis nenusileis.

Net jei moteris nebeturi ovuliacijos, nėštumas yra įmanomas naudojant pagalbines reprodukcines technologijas, pavyzdžiui, kiaušialąsčių donorystę, kai donorės kiaušialąstės apvaisinamos ir perkeliamos į moters gimdą. In vitro apvaisinimas (IVF) taip pat dažnai naudojamas vyresnėms moterims, norinčioms pastoti.

Vėlyvas nėštumas turi ir rizikų. Vyresnio amžiaus moterims nėštumas gali būti susijęs su didesne hipertenzijos, gestacinio diabeto ir kitų sveikatos problemų rizika. Didėja persileidimo tikimybė, ypač jei pastojama natūraliai. Taip pat didėja cezario pjūvio ir kitų gimdymo komplikacijų tikimybė. Kūdikio sveikatos rizikos apima padidėjusią genetinių anomalijų, pvz., Dauno sindromo, tikimybę.

Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. Ginekologas T. Lūža pabrėžia, kad 50metė moteris gaus atitinkamą priežiūrą, daugiau tyrimų ir geresnę bei atidesnę priežiūrą. Jei jos kūnas dar gali pastoti, vadinasi, gali ir išnešioti.

Moters reprodukcinį amžių (kada gali pastoti ir gimdyti) lemia bendra moters sveikatos ir lytinių organų būklė. Paprastai mūsų kraštuose menopauzė prasideda apie 50 gyvenimo metus. Taigi iki to laiko pastojimas ir gimdymas yra įmanomi. Tačiau reikia atsiminti, kad jau keletą metų prieš prasidedant menopauzei kiaušidės yra mažiau veiklios, būna daugiau menstruacinių ciklų, kurių metu nesubręsta kiaušinėlis, taigi pastoti būna sunkiau.

Vienas iš naujausių metodų, kuris prieš 6 metus sėkmingai pirmieji Lietuvoje pradėtas taikyti Vaisingumo Centre, yra kiaušidžių atjauninimo procedūra (PRP).

Pagal visame pasaulyje priimtas rekomendacijas, jei moteris iki 36 metų nepastoja 2 metus, privalo kreiptis į vaisingumo specialistus. Kadangi vis jaunesnioms moterims prasideda perimenopauzė ir menopauzė, Vaisingumo centro specialistų nuomone, tiek laiko laukti nereikia. Nepastojus 6 mėnesius, nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistus.

Nereikia apsimesti, kad vėlyvas nėštumas yra siejamas tik su sveikatos problemomis. Kartais tai gali būti tiesiog gėda prieš gimines, draugus, kolegas, visuomenę. Tačiau žmogus ir 60 metų gali būti geresnės sveikatos nei daugelis jaunų. Žmogus žmogui nelygus ne tik sveikatos, bet ir charakterio, gyvenimo džiaugsmo ir t.t. atžvilgiais. Apsigimimai ir kitos ligos labai dažnai pasitaiko ir jaunų mamų vaikams.

Medicina tobulėja, gyvenimo trukmė didėja. Dėl to ir gimdo moterys vėliau. Jei moteris laiminga su nauju vyru, tegu nešioja savo kūdikį, gimdo jį. Juk ji nieko blogo nedaro, niekas dėl to nenukenčia. Yra tokių 50mečių, kad mums jaunoms tik pavydėti ir išvaizdos ir sveikatos.

tags: #nestumas #po #50 #metu

• Vadovas apie nėštumo ir vaiko priežiūros atostogas
• Registracijos tvarka ir reikalingi dokumentai
• Kaip apsaugoti 10 mėnesių kūdikį lauke vasarą
• Otosan Baby Purškalo: Apžvalga
• Kaip auginti svogūnus vaikams