Straipsnyje nagrinėjamas itin skaudus įvykis Mažeikiuose, kuomet gimė negyvas kūdikis. Šis tragiškas atvejis atveria diskusijas apie Lietuvos gimstamumo statistiką, demografinę situaciją šalyje ir su tuo susijusias aplinkybes, kurios neretai tampa sudėtingų likimų ir neatsakytų klausimų liudininkėmis.

Tragiškas įvykis Pakruojo rajone tapo kraupaus nusikaltimo liudininku. Pareigūnai, nuvykę į Pakruojo rajone esantį Karašilio kaimą, gyvenamojo namo kambaryje, lovoje, rado vyriškos lyties naujagimio lavoną, kurio kojytė ties kelio sąnariu buvo pažeista - kojos galūnės nebuvo. Ketvirtadienio rytą policija išplatino pranešimą, jog trečiadienį apie 16 val. Šiaulių apskrities policiją pasiekė Pakruojo rajono gyventojo pranešimas, kad jo 25 metų sugyventinė buvo nėščia, tačiau, besaikiai vartodama alkoholį, persileido ir vaisius galimai yra kažkur užkastas. Įtariama, kad 25-erių metų Vaida Mikalojūnaitė pagimdžiusi kūdikį jį uždusino, o vėliau - bandė supjaustyti. Įvykio metu motina buvo blaivi. Iš pradžių gimdyvė neigė, kad pati nupjovė kūdikiui dešinę koją, tikino, kad ją nukando šuo. Kiek vėliau, moteris pasakojo jau kitokią šios istorijos versiją. Iš pradžių gimdyvė teigė, kad kūdikis gimė negyvas, o koją esą nukando į kambarį įbėgęs šuo. „Pagal apklausos duomenis, motina iš anksto planavo nusikaltimą. Koją nupjovė norėdama paslėpti kūdikį. Įtariamoji užspaudė kūdikio kvėpavimo takus. Policijos atstovų teigimu, dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. Mikalojūnaitė yra užaugusi asocialioje šeimoje. Ketvirtadienį Šiaulių apylinkės teismas patenkino prokurorės prašymą ir leido 2 mėnesiams suimti naujagimio nužudymu įtariamą V. Mikalojūnaitę. Sulaukusi pilnametystės buvo priversta palikti šeimą ir pati pradėjo asocialų gyvenimo būdą.

Taip pat minimi ir kiti sukrečiantys įvykiai: Klaipėdoje, Šilutės plente, esančiame garažų masyve buvo rastas vyriškos lyties naujagimio kūnas be išorinių smurto žymių. Anykščiuose siaubinga nelaimė - lauko tipo tualete sodų bendrijoje rastas negyvas naujagimio su virkštele kūnelis. Antradienio rytą Kauno r. Neveronių seniūnijoje medikai vyko į ekstremalų iškvietimą - 15 kv. m. ploto lūšnoje be elektros, vandens ir šildymo moteris pagimdė kūdikį.

Šie įvykiai vyksta fone itin prastos Lietuvos demografinės situacijos.

Statistikos departamento duomenimis, pernai mirė 47,9 tūkst. gyventojų, gimė 24,1 tūkstančio. Atitinkamai 2020-aisiais mirė 43,4, gimė 25,1 tūkst. „Kalbant apie gimstamumą, mes galime akcentuoti, kad tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias“, - sakė mokslininkas. „Taip pat niekada pokarinėje statistikoje, kuri prieinama nuo 1959 metų, nematėme tokio didelio mirčių skaičiaus. Nors gyventojų skaičius mažėja bendrai, tas mirčių skaičius yra išaugęs ir tai susiję su (koronaviruso) pandemija“, - tvirtino D. Stumbrys. Pastarąjį kartą rekordinis 46 tūkst. gyventojų mirčių skaičius fiksuotas 1994-aisiais ir tai, pasak demografo, daugiausiai buvo susiję su posovietine sveikatos krize, su išorinėmis mirties priežastimis - savižudybėmis, žmogžudystėmis. „Šie rodikliai lemia beprecedentę neigiamą gyventojų kaitą, tokių kontrastų niekada neturėjome“, - kalbėjo jis. Anot mokslininko, suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu siekia 1,5 vaiko, o norint užtikrinti kartų kaitą, jis turėtų siekti 2-2,1. Pasak specialisto, įtaką mažėjančiam gimstamumui turi ir bendras gyventojų skaičiaus, taigi, ir reproduktyvaus amžiaus moterų mažėjimas. Vis dėlto jis įžvelgė ir pandemijos poveikį. „Tai yra pandeminiai metai, o anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad metais, kai yra kažkokia ekonominė recesija, neramumai, nestabilumai, moterys ir vyrai vaikų susilaukimą atideda geresniems laikams. Tai gali būti susiję, bet tai parodys ateities tyrimai“, - sakė D. Stumbrys. Tuo metu mirtingumas, anot jo, gali būti visiškai aiškiai siejamas su COVID-19 pandemija. Statistika rodo, kad priešpandeminiais metais vidutiniškai Lietuvoje mirdavo 37 tūkst. gyventojų. „Tai yra ženklus bendro mirčių skaičiaus augimas, jis labiau susijęs su vyresnio amžiaus gyventojų grupe, ką ir rodo COVID-19 statistika, kurią matome kasdien, kad tai palietė daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojus: 60, 70, 80 plius grupes“, - teigė D. Stumbrys. Anot mokslininko, 2020-ųjų duomenimis, jaunesnio amžiaus grupėse, iki 40 metų, matomas nuoseklus mirtingumo mažėjimas, o ši tendencija turėtų išlikti ir išanalizavus pernykščius duomenis. Jis pastebi, kad emigravusių ir grįžusių Lietuvos piliečių skaičius buvo beveik tapatus ir tai šiek tiek amortizavo neigiamą natūralią gyventojų kaitą (mirtingumo ir gimstamumo santykį).

Lentelė: Gimstamumas ir mirtingumas Lietuvoje

Mažeikiuose, 19-metė kūdikį savo namuose pagimdė ankstų trečiadienio rytą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas naujienų portalui Lrytas informavo, kad iškvietimas į būstą, kuriame gyvena gimdyvė, buvo gautas 6 val. Moteriai gimdymas buvo suplanuotas birželio 5 dieną. Birželio 7 dieną mažeikiškei anksti ryte, kaip ji pati sako, nubėgo dalis vaisiaus vandenų. Iškart po to moteris atsidūrė ligoninėje, kur buvo informuota, kad gimdos kaklelis kiek prasivėrė, Asta buvo paguldyta į ligoninę. Čia moteris praleido dvi dienas. Birželio 9-osios vakare mažeikiškė medikus informavo, kad vaisius mažai juda. „Seselė sako, tu mažai vaikščioji, daug gulinėji, gal dėl to ir mažai juda“, - pasakojo Asta. Kitą rytą moteris buvo išvesta į gimdyklą. Pajungus įrangą, fiksuota, kad vaikas įsčiose - gyvas. Medikai nurodė gimdyvei dar kiek pasivaikščioti ir po pusvalandžio vėl prijungė įrangą. Tuomet medikai vaiko gyvybės ženklų nefiksavo. Slaugytoja moterį ramino, kad kartais „aparatai neveikia“. Atvežus kitą įrangą, rodikliai nesikeitė. Atlikus echoskopiją medikai konstatavo kūdikio mirtį. Po daugiau nei 5 valandų moteris pagimdė negyvą savo sūnų. Šeima turėjo problemų ir dėl vaikelio laidojimo - vis negaudavo mirtį liudijančių dokumentų. „Mulkina, pas ko beeitume“, - apmaudą liejo mirusio vaikelio motina.

Motina tikina, kad į DELFI redakciją kreipėsi dėl to, kad nieko apie savo sūnaus mirtį nežino. Asta sakė, kad klausinėjusi medikų, šeima kreipėsi į įstaigos direktorių atvejui ištirti, tačiau iki šiol žinių nesulaukė. Taip pat buvo kreiptasi į policiją, tačiau, kaip sako moteris, jie dar nebuvo pakalbinti. Kaip informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo poskyrio vedėja Edita Ubartienė, šiuo metu tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“: valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. „Kol kas įtarimai dar niekam nėra pareikšti, laukiama teismo ekspertų išvados dėl tikslios vaisiaus mirties priežasties“, - komentavo E. Ubartienė. Negyvo kūdikio mama labiausiai apmaudą lieja dėl to, kad nežino, kas atsitiko. Moteris svarsto, gal dar būtų buvę ką nors galima padaryti. „Pats baisiausias dalykas ir yra, kad mes patys nieko negalime pasakyt, kas tam vaikui buvo, kodėl mirė. Niekas nieko nepasakė“, - sakė Asta. „Kadangi (vyksta - DELFI) ikiteisminis tyrimas, tą, ką gimdyvė žino, mes daugiau irgi nieko nežinome. Ką žinome, irgi jai susakėme, - kalbėjo Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius. - Mūsų gydytojai irgi nežino, kas nutiko, tam ir yra ikiteisminis tyrimas, teismo ekspertizė, viską išsiaiškinsime.“ Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė sako, kad tikimasi tyrimo išvadą gauti rugsėjo pabaigoje.

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė dr. Diana Ramašauskaitė, paklausta apie galimas šios situacijos priežastis, sako, kad panašios situacijos labiau būdingos, kai vaisius nėra išnešiotas. Tačiau Astos atveju gimdymas buvo keliomis dienomis pavėluotas. „Kai nuteka vaisiaus vandenys, tada labai priklauso, ar tuo metu vaisiaus būklė yra gera, kokie mamos rodikliai - temperatūra, pulsas, ar buvo nustatytas B grupės streptokoko nešiojimas, - sako gydytoja dr. D. Ramašauskaitė. - Pagal visa tai pasirenkama taktika. Mes nežinome kitų veiksnių, ar mama neturėjo kokios nors patologijos, ar vaikas įsčiose buvo visiškai sveikas.“

Gydytoja sako, kad neretai moterys pagalbos kreipiasi dėl kontakto tarp šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumo. „Kai nėra kontakto, nėra paaiškinama arba paaiškinama nepakankamai, kad žmogus suprastų, taip gimsta visokie skundai, nepasitenkinimas ir t. t.“, - mano Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė.

Komunikacijos trūkumą tarp gydytojų ir pacientų pakomentavo ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Neabejotinai, komunikacija tarp medikų ir pacientų turi vykti. Gydantis gydytojas pacientą turi supažindinti su jo sveikatos būkle, ligos, susirgimo dinamika, paaiškinti, kokios priežastys galėjo lemti vienokius ar kitokius sveikatos būklės pokyčius. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus, - komentavo SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė. - Tiesa, pacientui informacija gali būti nesuteikta tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas nustatyta tvarka tos informacijos atsisako. Sprendimą neteikti pacientui informacijos priima gydantis gydytojas, tai pažymima medicinos dokumentuose. Visa paciento gydymo istorija privalo atsispindėti medicininiuose dokumentuose, su kuriais, pacientui pageidaujant, jis taip pat teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti supažindinamas.“ Pacientas arba jo atstovas, manydamas, kad teisės yra pažeistos, sveikatos priežiūros įstaigai turi teisę pateikti skundą. Savo ruožtu, įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

tags: #mazeikiuose #gime #negyvas

• Apie „Vaikų žemę“ ir Justiną Marcinkevičių
• Nėštumo ir pilvo skausmas ties bamba
• Nuostatai dėl vaiko globos (rūpybos)
• Sužinokite apie įvaikinimo procesą
• Lietuviškos kilmės Holivudo žvaigždė