Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (PVN), mediciniškai žinomas kaip defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, yra vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Ši būklė pasireiškia 7-12 % visų nėštumų ir gali lemti įvairias komplikacijas tiek motinai, tiek vaisiui.
Rizikos veiksniai
Nustatyta keletas veiksnių, didinančių PVN riziką:
- Infekcijos
- Polihidramnionas (per didelis vaisiaus vandenų kiekis)
- Daugiavaisis nėštumas
- Gimdos kaklelio nepakankamumas
- Placentos atšoka
- Traumos
- Lytiniai santykiai
- Vaisiaus raidos anomalijos
- Invazinės diagnostinės procedūros (pvz., amniocentezė, kordocentezė)
- Medžiagų apykaitos ligos (pvz., Ehlers-Danlos sindromas)
Patogenezė
PVN atsiranda dėl vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumo sumažėjimo. Nėštumui progresuojant, dangalai tempiasi, o juos silpnina įvairūs veiksniai, tokie kaip bakterijų gaminamos kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, taip pat spermos proteazės.
Klinika
Pagrindinis nėščiosios skundas - įvairaus gausumo vandeningos išskyros iš makšties.
Diagnostika
Diagnozė patvirtinama:
- Apžiūrint makšties skėtikliais ir nustatant, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą.
- Atliekant kristalizacijos testą (teigiamas rezultatas).
- Nustatant makšties turinio pH (7,0-7,25, teigiamas nitrazino testas).
- Atliekant makšties tepinėlio ir pasėlio tyrimus, siekiant nustatyti infekciją ir jos sukėlėją.
- Ultragarsiniu tyrimu, nustatant sumažėjusį vaisiaus vandenų kiekį.
Dėl padidėjusios intrauterinės infekcijos rizikos, ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, būtina atidžiai stebėti motinos būklę (temperatūrą, pulsą, kraujo tyrimus) ir vaisiaus būklę (judesius, KTG, biofizinį profilį, doplerometriją).
Diferencinė diagnostika
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą svarbu atskirti nuo:
- Makšties uždegimo
- Bakterinės vaginozės
- Šlapimo takų infekcijos
- Šlapimo nelaikymo
- Hydrorrhoea gravidarum (nėštumo metu pasireiškiančio vandeningų išskyrų didėjimo)
Gydymas ir prognozė
Akušerinė taktika priklauso nuo nėštumo laiko, infekcijos požymių ir vaisiaus būklės.
22-24 nėštumo savaitės
Prognozė vaisiui nepalanki. Skiriamas gimdymo sukėlimas ir antibiotikų terapija pagal antibiotikogramą.
25-34 nėštumo savaitės
Nėštumas tęsiamas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių. Skiriama tokolizė (gimdymo veiklos slopinimas), vaisiaus plaučių brandinimas ir antibiotikų terapija.
Daugiau nei 35 nėštumo savaitės
Jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas skatinamas (esant chorioamnionitui, vaisiaus hipoksijai, nėštumo patologijai). Skiriama antibiotikų terapija.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika. Galimos komplikacijos apima virkštelės ar smulkiųjų vaisiaus dalių iškritimą, placentos atšoką, vaisiaus plaučių hipoplaziją. Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis ir bevandenio laikotarpio trukmė.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas (PG) yra gimdymas, įvykęs nuo 22-osios iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Tai yra pagrindinė (75-80 %) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Etiologija
PG rizikos veiksniai skirstomi į keturias grupes:
- Motinos ligos: lytinių ar šlapimo takų infekcijos, ekstragenitalinės infekcijos (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija), lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių ar Rh faktorių netapatumas, motinos traumos ar chirurginės intervencijos.
- Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
- Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Klinika ir diagnostika
Nėščioji skundžiasi maudimu apatinėje pilvo dalyje, strėnų skausmu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriami du etapai: latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, trumpėjantis ir/ar besiplečiantis gimdos kaklelis (3 cm). Jei šių kriterijų nėra, būklė laikoma latentine faze.
Diagnostikai svarbu nustatyti nėštumo laiką, vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę, apžiūrėti gimdos kaklelį, paimti tepinėlius ir pasėlius iš gimdos kaklelio kanalo. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, klausant širdies veiklą, atliekant KTG, vaisiaus ultragarsinį tyrimą. Ultragarsu vertinamas ir gimdos kaklelio ilgis bei vidinių žiočių atsidarymas.
Gydymas
Esant kontraindikacijoms tęsti nėštumą, skiriamas lovos režimas, raminamieji, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, vyksta vaisiaus plaučių brandinimas.
Tokolizės tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar jo plaučiai. Gydymui vartojami:
- Kalcio kanalų blokatoriai (pvz., nifedipinas): mažina miometriumo kontraktiliškumą.
- Prostaglandinų inhibitoriai: neturėtų būti skiriami po 34-osios nėštumo savaitės.
- Beta adrenomimetikai (pvz., partusisten, Gynipral): infuzijos į veną.
- Oksitocino receptorių antagonistai (pvz., Atosiban): blokuoja oksitocino receptorius, minimalus šalutinis poveikis.
Palaikomoji tokolizė nerekomenduojama. Tokolizės trukmė - ne ilgesnė nei 48 valandos.
Sveikatos temos: Priešlaikinio gimdymo prevencija
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija - deguonies stoka vaisiaus audiniuose, galinti lemti perinatalinę mirtį ar naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė hipoksija.
Etiologija
Hipoksiją gali sukelti motinos, vaisiaus, placentos ar virkštelės patologija. Tai gali būti:
- Motinos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, anemija, hipotenzija, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas.
- Vaisiaus širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, raidos ydos, infekcija.
- Placentos ir virkštelės patologija: priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos, placentos nepakankamumas, virkštelės mazgai, apsukos, suspaudimas gimdymo metu.
Patogenezė
Hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje stadijoje stebima vaisiaus tachikardija, vėliau vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose organuose (smegenyse, širdyje). Deguonies trūkumas žarnyne gali sukelti mekonijaus atsiradimą vaisiaus vandenyse.
Klinika ir diagnostika
Požymiai: sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, pakitę vaisiaus širdies tonai, kardiotokogramos (KTG) pokyčiai, nereaktyvus nestresinis testas, pakitimai vaisiaus biofiziniame profilyje, sulėtėjęs vaisiaus augimas, doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys.
Gydymas
Įtarus hipoksiją, ieškoma ir gydoma jos priežastis. Gimdymo metu taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: motina guldoma ant šono, duodama deguonies, nutraukiamas gimdymo skatinimas. Jei vaisiaus būklė nepagerėja, atliekamas Cezario pjūvis arba naudojamos akušerinės replės/vakuuminis ekstraktorius.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Tai būklė, kai vaisiaus dalys (rankos, kojos) ar virkštelės kilpos iškrenta pro atvirą gimdos kaklelį į makštį, dažniausiai po vaisiaus vandenų nutekėjimo. Riziką didina netinkamos vaisiaus padėtys gimdoje, galvinė pirmeiga, neprigludusi pirmeiga, siauras dubuo, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas.
Daugiavaisis nėštumas
Daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai ir t.t.) dažniau pasireiškia dėl apvaisinto kiaušinėlio skilimo arba kelių kiaušinėlių apvaisinimo. Jis kelia didesnę riziką motinai ir vaisiams, dažniau pasireiškia priešlaikinis gimdymas, gestacinis diabetas, nėštumo sukelta hipertenzija.
Daugiavaisio nėštumo rizika didėja taikant apvaisinimą in vitro (IVF), ypač perkeliant kelis embrionus. Dėl ribotos erdvės ir virkštelių susipainiojimo didėja pavojus vaisiams.
Mityba ir vitaminai nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbi visavertė ir subalansuota mityba. Rekomenduojama vartoti daug skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų turinčių maisto produktų (duonos, grūdinių produktų, vaisių, daržovių). Būtina pakankamai vartoti baltymų (mėsos, žuvies, pieno produktų), folio rūgšties, kalcio, vitamino D ir geležies.
Vitamino C svarba
Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Jo rekomenduojama paros dozė yra 100 mg. Maisto produktai, turtingi vitaminu C (brokoliai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai), rekomenduojami gydant mažakraujystę, tačiau reikėtų vengti didelių vitamino C tablečių dozių, nes tai gali didinti inkstų akmenų susidarymo riziką.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėščiosios turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas) gali didinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Žalingų įpročių atsisakymas
Alkoholis, rūkymas, narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus apsigimimus ir kitas sunkias komplikacijas. Saugios alkoholio dozės vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Fizinė veikla nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas (ėjimas, joga, plaukiojimas) yra naudingas. Rekomenduojama vengti intensyvių treniruočių, pratimų gulint ant nugaros po 16 nėštumo savaičių, mankštinimosi karštomis sąlygomis. Svarbu neperkaisti ir gerti pakankamai vandens.
Kelionės nėštumo metu
Sveikai nėščiajai kelionės paprastai nedidina komplikacijų rizikos. Saugiausia keliauti antruoju nėštumo trimestru. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką.
Saukė ir pirtis nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių kaitriausiomis valandomis. Nėščioms moterims negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose dėl perkaitimo rizikos. Plaukiojimas baseine yra naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra dažnas nusiskundimas, ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Priežastys gali būti dažnas šlapinimasis, pykinimas, nugaros skausmai, diskomfortas. Rekomenduojama reguliariai gultis ir keltis, vengti kavos ir skysčių prieš miegą, užtikrinti vėsią ir gaivią patalpos aplinką.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters emocijos gali svyruoti dėl hormonų pokyčių, fizinių kūno pokyčių ir nerimo dėl gimdymo. Svarbu rasti būdų atsipalaiduoti, bendrauti su artimaisiais, o kilus abejonių dėl emocinės sveikatos - kreiptis į specialistą.
