Vaikų stovykla „Trimitas“, esanti Bygailių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, ruošiamasi parduoti aukcione. Valstybės turto bankas už pradinę 156 tūkst. eurų kainą siūlo įsigyti stovyklos pastatus su beveik 13 ha žemės sklypu pušyne šalia Lėvens upės.
Stovyklos Infrastruktūra ir Būklė
Valstybės turto bankas skelbia, kad vaikų stovyklą „Trimitas“ sudaro 22 pastatai, vandens bokštas su gręžiniu ir kiemo statiniai. Nemažai vasarnamių jau yra apverktinos būklės - ištrupėjusiais pamatais, prakiurusiais stogais, tačiau kai kurie gyvenamieji pastatai dar gali būti prikelti antram gyvenimui. Čia atvestos visos komunikacijos - elektra, vietinio vandentiekio ir nuotekų įvadai. Vaikų stovykla nuo Panevėžio nutolusi 26 kilometrus.
„Trimitas“ Praeityje: Klestėjimo Laikai
Moksleivių stovykla „Trimitas“ prieš likvidavimą kiekvieną vasarą sulaukdavo apie 500 vaikų. Gera futbolo aikštė, klubas, maudynės Lėvens upėje, vakarai prie laužo, stalo tenisas, diskotekos, teminiai vakarai, varžybos ir daug daug kitų pramogų pasitikdavo jaunuosius stovyklautojus. Stovykla buvo įsikūrusi tarp Panevėžio ir Kupiškio, apsupta gražios gamtos, ir galėjo sutalpinti iki 300 poilsiautojų.
Stovyklos privalumai buvo akivaizdūs: vaikai į būrius skirstomi pagal amžių - lengvesnis bendravimas. 5 kartų maitinimas - pilnavertis maistas. Santykis 15 vaikų 1 vadovui - didesnis saugumas ir užimtumas. Medicininė priežiūra - galima drąsiai aktyviai sportuoti. Taip pat vykdavo pažintinių ir edukacinių renginių - naujos žinios. Judriųjų ir meninių renginių - lavinami geresni bendravimo įgūdžiai. Fizinio lavinimo ir plaukimo vadovai - vyresniųjų priežiūra ir pagalba sportuojant. Diskotekos vakarais - geros emocijos. Veikė barai - siūlantys vaisvandeniai, skanėstai, ledai...
Stovyklos Likvidavimas: Kodėl Valstybei Tai Tapo Našta?
Visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar prieš trejus metus nusprendė, kad valstybei tai per didelė našta, nors stovyklavietė ir sugebėjo išsilaikyti savarankiškai. Ministerija būtų sutikusi perleisti moksleivių stovyklą rajono Savivaldybei, tačiau šioji kratėsi tokios dovanos. Miestas taip pat nerizikavo perimti valstybei per didele našta tapusios stovyklavietės.
Savivaldybių Atsisakymo Priežastys
Abi savivaldybės tvirtino, kad ne jų biudžetui užsikrauti tokią finansinę naštą - nuo pat sovietmečio didesnių remontų nemačiusią stovyklavietę atnaujinti būtų reikėję milžiniškų investicijų.
Ateities Perspektyvos: Nuo Kaimo Turizmo Sodybos Iki Reabilitacijos Centro
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius nesiryžo spėlioti, ar vaikų stovykla jau pirmajame aukcione sulauks pirkėjų. Pasak A. Pociaus, stovyklavietę galima paversti ne tik kaimo turizmo sodyba, bet ją parduoti ir kaip atskirus būstus. Jis abejojo, ar "Trimitas" nukonkuruotų pajūrį netgi investavus į infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau neatmetė galimybės, kad atskiri stovyklos statiniai gali būti paverčiami ir gyvenamaisiais namais. Paprastai tokiose gražiose vietose steigiami įvairūs nevyriausybinių organizacijų priklausomybių ligų ar reabilitacijos centrai.
Galimi Panaudojimo Būdai
- Kaimo turizmo sodyba
- Atskiri būstai
- Nevyriausybinės organizacijos priklausomybių ligų ar reabilitacijos centrai
- Gyvenamieji namai
Karo Pabėgėlių Apgyvendinimas: Ar "Trimitas" Gali Tapti Laikinu Būstu?
Anot A. Pociaus, Europoje gali būti laikinai apgyvendinti apie 5 milijonai karo pabėgėlių, tad ir Lietuvai gali reikėti ieškoti galimybių priimti daugiau žmonių, bėgančių nuo karo baisumų. Įvertinus dabartinę situaciją, rajono planai parduoti pastatus gali labai greitai pasikeisti. Laisvų patalpų gali prireikti ne tik dėl plūstančių didesnių skaičių karo pabėgėlių, bet ir kareivių apgyvendinimo.
Pionierių Stovyklos "Trimitas" Likučiai Kaune: Sovietmečio Reliktas
Panemunėje, Vaidilos gatvėje, net praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo galima užtikti buvusios pionierių stovyklos „Trimitas“ likučius. Beveik visi mediniai ir mūriniai stovyklos pastatai suklypę, išplėšti, juos dengę stogai įgriuvę. Tėra du geresnės būklės dviaukščiai statiniai, bet ir juos pastaruoju metu niokoja neaiškiai sukeliami gaisrai.
Pavojus Aplinkiniams
Greta buvusios stovyklavietės gyvenantis kaunietis Jonas Baguckas pasakojo, kad apleistoje teritorijoje lankosi smalsuoliai, bet jiems čia pavojinga, nes statiniai bet kurią akimirką gali sugriūti. Taip pat matome, kad į geresnės būklės namus laužiasi benamiai ar narkomanai, ten sukelia gaisrus, tad tenka kviesti policiją ir ugniagesius. Baisu, kad tokioje gražioje vietoje plyti tokia netvarka.
Aukcionas Kaune: Viltis Naujam Gyvenimui?
Kauno savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigia, kad žemės sklypo Vaidilos gatvėje, kur buvo stovykla „Trimitas“, ir jame esančių pastatų aukcionas jau paskelbtas. Jis vyks šių metų kovo pabaigoje. Siūloma įsigyti kelis geresnės būklės dvejų aukštų pastatus ir avarinės būklės statinius, kuriuose buvo klubas, dirbtuvės, sandėliai, ūkinės patalpos, parduodame ir pavėsines, lauko prausyklą. 1,33 ha ploto sklypo pradinė kaina - 523 tūkst. 258 eurai. Pirkėjas turi įsigyti visą buvusių pastatų kompleksą drauge su žeme.
Visuomenės Iniciatyva: Bandymas Išsaugoti Stovyklą
Panevėžio miesto ir rajono tėvų bei švietimo darbuotojų bendruomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, su prašymu išsaugoti stovyklą kreipėsi ne tik į ministeriją, bet ir miesto bei rajono merus, Seimo narius. Kaip pasakojo stovyklos „Trimitas“ koordinatorė ir viena iš iniciatyvinės grupės „Už „Trimitą“ vaikams!“ iniciatorių, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė, kol kas - jokios reakcijos. Anot Z. Stripeikienės, vienintelis jų prašymas - neperduoti stovyklos Turto bankui ir neleisti jos privatizuoti, o palikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinioje arba perduoti Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėms.
Argumentai Už Stovyklos Išsaugojimą
Svarbiausias uždavinys yra vaikų ateitis ir būsimų kartų gerovė. Investicija į vaikus yra vienas pagrindinių šalies prioritetų. Stovykla neturėjo prabangių sąlygų, tačiau vaikams tai nėra svarbiausia. Patraukli kaina, tad turiningas vaikų poilsis buvo prieinamas daugiau šeimų.
Ministerijos Pozicija: Likvidavimas - Galutinis Sprendimas
Stovyklą valdžiusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesugraudino iniciatyvinės grupės prašymas išsaugoti „Trimitą“: sprendimas likviduoti moksleivių stovyklą - galutinis ir neskundžiamas. Panevėžio miesto ir rajono tėvų bei švietimo darbuotojų bendruomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, su prašymu išsaugoti stovyklą kreipėsi ne tik į ministeriją, bet ir miesto bei rajono merus, Seimo narius. Ministerija mielai stovyklavietę perleistų rajono Savivaldybei, tačiau šioji tokios naštos kratosi. O miestas teigia abejojantis teisinėmis galimybėmis po savo sparnu priglobti valstybei per didele finansine našta tapusią stovyklavietę. Kaip pasakojo stovyklos „Trimitas“ koordinatorė ir viena iš iniciatyvinės grupės „Už „Trimitą“ vaikams!“ iniciatorių, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė, nors prašymas visoms institucijoms išsiųstas jau praėjusią savaitę, o internetu peticiją vaikams palikti stovyklavietę pasirašė per keturis šimtus panevėžiečių, kol kas - jokios reakcijos. „Tik žinau, kad miesto Tarybos nariai žadėjo kreiptis į Savivaldybės Investicijų skyrių, kuris suskaičiuotų, kiek kainuotų stovyklavietės perėmimas savo žinion ir jos išlaikymas, kokios miesto galimybės galbūt su Panevėžio rajono savivaldybe perimti stovyklą. Bet čia tik iniciatyvos ir jokio konkretumo“, - teigė Z. Stripeikienė. Keturiolika vasarų „Trimite“ su vaikais praleidusiai pedagogei nesuprantama, kodėl oficialiai deklaruojama, jog vaikai - Lietuvos ateitis, bet einama priešingu keliu. Nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuvoje iš kiek daugiau nei dviejų šimtų moksleivių poilsio stovyklų beliko vos 32. Kitos stovyklos išgriautos ir privatizuotos. Panašu, kad toks pat likimas laukia ir „Trimito“ - dar pavasarį ministerija nusprendė, kad daugiau nei penkis dešimtmečius veikusi stovykla nebereikalinga, ir pasirašė įsakymą ją likviduoti, o medinius vasarnamius bei nemažą teritoriją vaizdingoje vietoje perduoti Turto bankui. „Svarbiausias mūsų visų uždavinys yra vaikų ateitis ir būsimų kartų gerovė. Tai neturėtų priklausyti nuo laikinų krizių. Vienas pagrindinių šalies prioritetų yra investicija į vaikus, todėl privalome užtikrinti šios stovyklos gyvavimą“, - pagrindinius motyvus, kodėl reikia išsaugoti „Trimitą“, valstybės institucijoms nurodo iniciatyvinė grupė.
Vilties nepraranda
Anot Z. Stripeikienės, vienintelis jų prašymas - neperduoti stovyklos Turto bankui ir neleisti jos privatizuoti, o palikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinioje arba perduoti Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėms. Visuomenininkai tam kliūčių nemato - įstatyminė bazė leidžia valstybės ir vietos savivaldos institucijoms steigti ir remti vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus. Z. Stripeikienės teigimu, išsaugoti „Trimitą“ būtina. Kiekvieną vasarą čia stovyklaudavo apie 400-500 vaikų. Nors stovykla neturėjo prabangių sąlygų ir negali lygintis materialine baze su privačiomis stovyklomis, tačiau, pedagogės nuomone, vaikams tai nėra svarbiausia. „Trimito“ stiprybė, anot stovyklos koordinatorės, ir patraukli kaina, tad turiningas vaikų poilsis buvo prieinamas daugiau šeimų. Privačiose stovyklose už savaitę vaikų poilsio tėvams tekdavo mokėti apie du šimtus eurų, „Trimite“ dešimties dienų poilsis su kokybišku maitinimu penkis kartus per dieną kainavo 130 eurų. Maždaug trisdešimčia procentų mažesnes kelialapio kainas buvo galima pasiūlyti laimėjus Europos Sąjungos švietimo mainų paramos projektus. O apie dešimt procentų vaikų iš socialiai remtinų šeimų poilsiauti galėdavo visai nemokamai. „Stovykla netoli miesto, bet gamtos apsuptyje. Dėl nedidelės kainos daugiau šeimų savo atžaloms galėjo suteikti kokybiškas atostogas. Todėl pradėjome žygius, kad vaikai ir toliau turėtų kur leisti savo vasaras“, - sako Z. Stripeikienė.
Mielai atiduotų
Stovyklą valdžiusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesugraudino iniciatyvinės grupės prašymas išsaugoti „Trimitą“: sprendimas likviduoti moksleivių stovyklą - galutinis ir neskundžiamas. Mat norint prikelti penkis dešimtmečius didesnio remonto nemačiusią stovyklavietę, reikėtų milžiniškų investicijų ir vargu, ar jos atsipirktų. Pasak ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, stovykla išsilaikė tik todėl, kad atžalas čia leidžiantys tėvai galėjo pasinaudoti ES parama ir už vaikų poilsį mokėti mažiau. „Trimito“ stovyklos remontui - tokiam, koks atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus, reikia labai didelių investicijų, be to, pati stovykla nėra labai paklausi: ji gyvavo tik dėl atvykstančiųjų stovyklauti ES lėšomis. Jei nebūtų skiriamas finansavimas iš ES projekto lėšų, sumažinantis stovyklos kainą vaikui, šios stovyklos kelialapių tėvai vaikams beveik nepirktų, jie mieliau renkasi stovyklas prie jūros“, - tvirtino N. Barauskienė. Tačiau ministerija neprieštarautų, jeigu „Trimitą“ savo žinion pageidautų perimti Panevėžio rajono savivaldybė, kurios teritorijoje stovykla ir yra. „Trimito“ stovyklą išlaikyti ir plėtoti galėtų Panevėžio rajono savivaldybė, jei pareikštų tokį norą“, - teigė ministerijos atstovė.
Per didelė našta
Prašymas perimti dar nuo sovietmečio didesnių remontų nemačiusią stovyklavietę rajono Savivaldybės nevilioja. Užsikrauti tokią finansinę naštą - ne vietos biudžeto galioms. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis patvirtino Savivaldybę gavus iniciatyvinės grupės „Už „Trimitą“ vaikams!“ kreipimąsi, tačiau tokios idėjos nesvarstė, nes nesulaukė jokių konkrečių pasiūlymų. „Tikrai negaliu sakyti, kad tą objektą priimtume išskėstomis rankomis. Šio prašymo nesvarstėme nei Taryboje, nei komitetuose, bet manau, kad tai nerealu. Savivaldybė apskritai negali užsiimti tokia veikla, nes tam reikėtų milžiniškų investicijų“, - teigė rajono meras. Pastaraisiais metais rajono savivaldybė „Trimito“ stovyklos paslaugomis praktiškai nesinaudojo - daugiausia rajono vaikų vasarojo Žaliojoje girioje esančioje stovykloje „Vaikystės šilelis“. Beje, dėl to kilo nemenkas skandalas, paaiškėjus, jog stovykla neatitinka net minimalių higienos reikalavimų.
Lįstų į svetimą kiemą
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna abejoja, ar miesto Savivaldybė teisiškai galėtų perimti stovyklą, esančią kitos, Panevėžio rajono, savivaldybės valdose. „Jeigu stovyklavietė būtų mieste, tikrai galvotume apie galimybę ją perimti ir leisti pačiai įstaigai tvarkytis. Taip yra daroma ir su kitomis organizacijomis - asociacijomis, viešosiomis įstaigomis, bendruomenėmis, kurios vykdo tam tikras savivaldybės funkcijas“, - kalbėjo T. Jukna. Pasak administracijos direktoriaus, miesto Savivaldybė skiria nemažai dėmesio vaikų užimtumui ir neformaliai veiklai. Visgi, anot vadovo, perėmimo procedūros ilgokai užtruktų. „Jeigu rajonas atsisakytų stovyklos, reikėtų pasidomėti, ar apskritai yra galimybės mums perimti rajone esantį turtą. Jeigu stovykla pati išlaiko save, kodėl gi jos neturėti?“ - svarstė T. Jukna.
Moksleivių Vasara Tėvams Dažnai Virsta Galvosūkiu
Moksleivių vasara tėvams dažnai tampa galvosūkiu: ką vaikas veiks, kol jie bus darbe? Kelialapiai į stovyklas brangūs, ne visiems tėvams įperkami. Vieno vaiko 7-10 dienų poilsis vasaros stovykloje kainuoja nuo 360 iki 1500 litų. Stovyklos užsienyje prieinamos tik turtingųjų atžaloms, jų kaina iki 2500 litų. Nemokamų kelialapių gali tikėtis tik kas 400-asis vaikas. Savivaldybių parama vaikų socializacijos programoms minimali, todėl tūkstančiai vaikų liks „už borto“.
Švietimo ir Mokslo Ministerijos Finansavimas
Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo mainų fondo projekto TAPK koordinatorė Ieva Kudabaitė teigia, kad šiemet iš struktūrinių fondų ir šalies biudžeto stacionarioms, nakvynę teikiančioms moksleivių stovykloms finansuoti skirtas 1 milijonas litų. Viešuosius konkursus šioms paslaugoms laimėjo 12 vasaros stovyklų: „Lietuvos atgaja“ Smarliūnuose ir Želvoje „Merkurijus“, „Pasaka“, „Žilvitis“, „Ten, kur saulę nusineša jūra“, „Elijos paslaptys“, „Gintaro“ poilsiavietė, „Trimitas“, „Tolieja“, Veprių ir Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovyklos. „Laimėtojai yra iš visų apskričių, išskyrus Šiaulių. Iš Šiaulių nebuvo gauta pasiūlymų“, - tikina I.Kudabaitė. Konkursą laimėjusiose stovyklose pailsės 4126 vaikai. Nemokamai poilsiaus 383 socialiai remtinų šeimų vaikai, kitų tėvai už kelialapius turės primokėti 30 proc. Skaičiuojama, kad vienos dienos poilsio kaina sieks nuo 50 iki 65 litų. Pavyzdžiui, kelialapis į Panevėžio rajone esančią „Trimito“ stovyklą kainuos 385 litus.
Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, jau ketverius metus parama stovykloms yra panaši, apie 1 milijoną litų. Moksleivių socializacijos projektams lėšų skiria ir savivaldybės, tačiau jų parama pastaraisiais metais yra labai sumenkusi. Panevėžio miesto savivaldybė iš biudžeto socializacijos projektams šiemet skyrė vos 43 tūkst. litų. „Kiek savivaldybė galėjo, tiek ir parėmė“, - teigia savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. ugdymo specialistas Vladas Taučius. Laikai, kai moksleivių vasaros poilsio organizavimui būdavo skiriama 150 tūkst., o kartu su valstybės biudžeto lėšomis susidarydavo ir 400 tūkst. litų, jau praeitis. Ne visa 43 tūkst. litų parama bus naudojama vaikų vasaros poilsio projektams. Už tas pačias lėšas teks apmokėti ateinančių mokslo metų socializacijos programas. Panevėžio moksleivių vasaros poilsio organizatoriai buvo pateikę 29 prašymus stovykloms organizuoti, tačiau 6 prašymai buvo atmesti, lėšos išdalytos 23 vaikų vasaros poilsio projektams. Vienos stovyklos gaus 4 tūkst., kiti socializacijos projektų vykdytojai turės suktis su 200 litų.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Skaidrutė Kriukienė teigia, kad ir 400 litų už kelialapį į stovyklą yra brangu, jei tėvai nedirba ar augina kelis vaikus. Rajono savivaldybė šiemet vaikų socializacijos projektams teskyrė 25 tūkst. litų, nors stovyklų organizatoriai prašė 150-ies tūkstančių. „Planai, kad pailsės 2288 rajono moksleiviai, griūva, stovyklų organizatoriai arba mažins vaikų skaičių, arba trumpins stovyklų laiką“, - apgailestauja S.Kriukienė.
Negalinčios išleisti vaikų į poilsio stovyklas šeimos svajoja vyresnius vaikus įdarbinti, kad vasara praeitų naudingiau, tačiau šis noras itin sunkiai įgyvendinamas.
Stovyklos "Trimitas" Istorija
Vasaros sezoną pradėjo šiemet 50-uosius veiklos metus mininti moksleivių poilsio stovykla „Trimitas“, įsikūrusi Bygailių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone.
"Vaikystės šilelis": Iššūkiai ir Realija
„Už europinę kainą - sovietmečio kokybė“ - ironizuoja viena panevėžietė, išvydusi, kokiomis sąlygomis stovyklaus jos atžala Panevėžio rajone, vaizdingame Žaliosios girios prieglobstyje įsikūrusioje stovykloje „Vaikystės šilelis“. Be to, tėvai visuomet gali rinktis. Kaip pasakojo šį savaitgalį savo vaiką į stovyklą „Vaikystės šilelis“ atvežusi mama, stovyklavietės interneto svetainėje publikuojamose nuotraukose visa teritorija ir nameliai atrodo gana tvarkingai, o ir gerų atsiliepimų apstu. Tačiau tik atvežusi vaiką pamatė kiek kitokį vaizdą, kuris atėmė žadą: namelyje pro langus vėjas tiesiog košia, nes skylės tokios, kad vietomis matyti laukas, grindys atsilaupusios ir seniai nedažytos. Vietoj užuolaidų, anot mamos, atspurę skudurai, patalynės užvalkalai, skaičiuojantys kelis dešimtmečius, suplyšę. „Negaliu patikėti, kad gali būti šiais laikais dar tokių apleistų stovyklų. Stovykla alsuoja sovietmečiu. Tik kaina tai europinė - už 10 dienų poilsį - 160 Eur.
Panašaus skundo Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė ir praėjusią savaitę, tad buvo nuspręsta skubiai kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. „Sureaguota buvo skubiai. Jau kitą dieną kreipėmės į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris ir įvertins, ar skunde nurodyti pažeidimai yra pagrįsti“, - sakė R. Pirmadienio popietę užsukus į „Vaikystės šilelį“, čia klega penkiasdešimties vaikų būrys. Pasak „Vaikystės šilelio“ direktorės Daivos Arelytės, maždaug tiek pat vaikų vasarojo ir pirmąją pamainą. Nors dar prieš krizę, 2008 m. vienu metu stovyklaudavo per tris šimtus vaikų. Mažėjantis jaunųjų vasarotojų skaičius ir lemia, kad lėšų stovyklavietei atnaujinti praktiškai neskiriama.
D. Sportuok ir Pramogauk smagiausia vasaros stovykla vaikams Lietuvoje „Vaikai maitinami net penkis kartus per dieną. Iš tos pačios sumos reikia mokėti darbuotojams atlyginimus, taip pat apmokėti kitas paslaugas. Vos pakanka pinigų išsilaikyti, tad didesniems remontams pinigų nelieka“, - pripažįsta D. Ji neslepia, kad 1982 metais statyta stovyklavietė nebuvo nė karto kapitališkai tvarkyta - prieš kiekvieną sezoną mediniai nameliai išplaunami, pagal galimybes aptvarkomos opiausios vietos. „Vaikams lietus tikrai nebaisus - jiems didžiausias smagumas pasiturkšti po balas. Reikia suprasti, kad šie nameliai mediniai, o medis turi savybę pūti. Didelė mūsų bėda ir asbestiniai namelių stogai, kuriuos jau reikėtų keisti. Vaikai miega kaip kareivinėse viena šalia kitos surikiuotose metalinėse lovose su spyruoklėmis - vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą.
„Taip, mūsų patalynė dar tarybinių laikų. Turiu skirtos 400 lovų ir plius pakaitinė. Vadovai įspėti, kad jeigu patalynė sudriskusi, ją pakeistų. Be to, galima atsivežti ir savo. Buvo laikas, kai baikeriai, čia darydavę sąskrydžius, žadėjo nupirkti naujos, bet atsisakiau, nes žinau, kad tarybinė dar atlaikys ne vienerius metus“, - įsitikinusi D. „Vaikystės šilelio“ direktorė neslepia, kad skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų jie buvo sulaukę ir prieš dvejus metus. Tąkart po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų apsilankymo teko susimokėti baudą. Tačiau ne visus užfiksuotus trūkumus pavyko pašalinti dėl lėšų stokos. „2017 m. buvo analogiškas skundas, kai stovyklavietėje vaikas išbuvo visą pamainą ir tik po to tėvai pasiskundė Visuomenės sveikatos centrui. Dabar vėl panaši situacija. Juk tėvai, prieš įsigydami kelialapį, visuomet gali su vaiku atvykti apsižiūrėti ir pasidomėti visomis sąlygomis. Dabar yra kaip niekad daug galimybių rinktis. Keista, kad mama, pamačiusi realybę, vaiko neišsivežė - jeigu būtų pasakiusi, kad sąlygos netenkina, būčiau iš karto grąžinusi pinigus“, - kai kurių tėvų nesupranta D. Nors gana dažnai stovyklų vadovai ir administracija sulaukia replikų, kad stovykla per kelis dešimtmečius visiškai nepasikeitė - kokiomis sąlygomis atostogavo tėvai, lygiai tokiomis, tik dar blogesnėmis, atostogauja ir jų vaikai, D. Arelytė tikina, kad gyvenimo sąlygos svarbios tėvams, bet ne vaikams. „Antroje pamainoje atostogauja trys vaikai, kurie jau buvo pirmoje. Daugelis vyresniųjų vaikų čia poilsiauja jau ketvirtą ar penktą vasarą. Turime šeimą, kuri savo tris vaikus, kurių jauniausiam tik penkeri, atvežė net iš Londono. Nė vienas neišsigando tokių sąlygų.
Stovyklavietė priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai. Jos pirmininkė Regina Dapšytė neslėpė, kad turimas vasaros stovyklas išlaikyti sunku. Be „Vaikystės šilelio“, jie dar turi „Žilvitį“ Karklėje, Klaipėdos apskrityje, bei „Gintaro poilsiavietę“ Kalvarijos savivaldybėje. Pajūryje esanti stovykla populiarumo iki šiol nepraranda, o Panevėžio ir Marijampolės apskrityje esančios kasmet sulaukia vis mažiau vaikų. Situacija sparčiai ėmė blogėti, kai savivaldybės sumažino finansavimą vaikų vasaros poilsiui. „Namelių būklė tikrai nėra gera, mums patiems dėl to nesmagu. Pajūryje labai greitai atsirastų investuotojų, bet Panevėžio rajone vis dar ieškome. Mes esame profesinė sąjunga ir pagal įstatymus negalime pretenduoti į europinius ar projektinius pinigus. Galbūt pavyktų mūsų partneriams pritraukti finansavimą čia organizuojant sveikatingumo stovyklas, poilsį senyviems ar neįgaliems žmonėms“, - svarsto R. „Vaikystės šilelio“ direktorė D. Arelytė pripažįsta, kad sąlygos jų stovyklavietėje ne kaip viešbutyje, bet vaikams svarbiausia geros emocijos. O jeigu tėvų ir vaikų sąlygos netenkina, visuomet galima rinktis kitą stovyklą. M. Visgi ji pripažįsta, kad kol kas jokių konkrečių žingsnių šia linkme nėra daroma. Stovyklavietei atnaujinti reikėtų milžiniškų investicijų. „Suprantu tėvus, jie moka nemažus pinigus, tad nori gerų sąlygų. Neigti, kad stovyklos situacija bloga, nenoriu. Galėtume tiesiog uždaryti ir nebepriimti vaikų, bet nesinori taip visko palikti. Bandysime ieškoti galimybių“, - tvirtino R.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė teigė, kad skirtingai nei mokyklų ar darželių, vasaros stovyklų jie planine tvarka netikrina - to nenumato teisės aktai. Dabar vasaros stovykloms net nebereikia turėti higienos paso. Tačiau gavę skundų privalantys reaguoti. „Turime prašymą iš Panevėžio rajono savivaldybės, kad ji sulaukė tėvų skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų stovykloje „Vaikystės šilelis“. Kai bus pasirašytas patikrinimo aktas, bus galima kalbėti apie patikrinimo rezultatus“, - teigė V. Jos teigimu, skundų dėl „Vaikystės šilelio“ sulaukta ir anksčiau. Dar 2017 m. liepą per patikrinimą buvo nustatyta daugybė higienos pažeidimų - net žolė nebuvo nupjauta. Taip pat nebuvo karšto vandens kai kuriose prausyklose, o nameliuose grindų danga buvo nelygi, apsilaupę dažai, tad nebuvo sąlygų jos tinkamai valyti drėgnu būdu. „Po metų situacija buvo kiek geresnė, bet ne visi trūkumai pašalinti. Vaizdas išties liūdnas, mat steigėjas visiškai neskiria lėšų stovyklavietei atnaujinti. Nors tai ir vasaros stovykla, elementarios sąlygos turi būti. Mums aktualu, kad vaikai stovyklose būtų saugūs - nesusirgtų infekcinėmis ligomis, nelytų ant galvos, kad miegotų švariuose pataluose“, - teigė V. Vaikas stovykloje.
Visgi higienos normos apie estetiką nekalba, todėl, anot vedėjos, ir tėvai turėtų domėtis, kur stovyklauti išleidžia savo atžalas - kur leis laiką, kur miegos, valgys ar prausis. „Pirmieji vertintojai turi būti tėvai. Jeigu vaikas buvo auginamas ant šilkinių paklodžių, natūralu, kad stovyklos sąlygomis jam bus tragedija. Bet galbūt vaikai iš paprastesnių šeimų džiaugsis puikiu maitinimu ir stovyklavimu gamtoje. Vaikas nelygus vaikui.
