Martynas Mažvydas (apie 1510-1520 m. - 1563 m. gegužės 21 d.) - pirmojo lietuviško „Katekizmo“ autorius ir vienas svarbiausių lietuviškosios raštijos pradininkų. Jo gimimo vieta ir tiksli data iki šiol nėra galutinai nustatytos, tačiau šaltiniai leidžia spėti, kad jis kilo iš Žemaitijos, greičiausiai Švėkšnos, Gardamo ar Žemaičių Naumiesčio apylinkių.
Nors tiksli Mažvydo gimimo data nežinoma, spėjama, kad jis gimė po 1510 m. paprūsė - Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože. Kai kurie šaltiniai nurodo gimimo laikotarpį tarp 1510-1520 m. Manoma, kad Mažvydas galėjo gimti miestelėno šeimoje, tačiau yra ir versijų apie jo galimą kilmę iš smulkiųjų bajorų.
Iki 1546 m. Martynas Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. jis galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje aukštesniojoje mokykloje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje Mažvydas buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas. Tai patvirtina jo laiškas Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui, kuriame jis save vadina „pirmuoju kankiniu“.
1546 m. birželio 8 d. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis pakvietė Martyną Mažvydą į Karaliaučių. Tų pačių metų rugpjūtį, kunigaikščio lėšomis, Mažvydas pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. Jis tapo pirmuoju lietuvių studentu iš LDK, baigusiu šį universitetą.
Studijų metu, 1547 m., Martynas Mažvydas parengė ir išleido savo pirmąją ir garsiausią lietuvišką knygą - „Katechismusa prasty szadei“. Ši knyga, sudaryta iš lotyniškos pratarmės, eiliuotos lietuviškos prakalbos, elementoriaus, paties katekizmo ir giesmyno, tapo „nacionalinės kultūros simboliu“. Joje skelbiamos bendrosios protestantizmo ir liuteronizmo idėjos, pabrėžiama Šventojo Rašto svarba.
Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo evangelikų liuteronų kunigu Ragainėje. 1554 m. jis buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje. Be kunigo pareigų, jis taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai bei rūpinosi bažnytiniu giedojimu.
Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje. Jo gyvenimas ir veikla turėjo didžiulę įtaką lietuvių raštijos raidai. Jis ne tik sukūrė pirmąsias lietuviškas knygas, bet ir skatino lietuvių kalbos vartojimą bei religinį švietimą.
Nors tiksli gimimo vieta nežinoma, Mažvydo palikimas yra neatsiejamas nuo Žemaitijos, Vilniaus ir Karaliaučiaus. Jo darbai ir idėjos tebėra svarbūs ir aktualūs iki šiol.
Nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo palikimo tyrimams. Iniciatyvinės grupės nariai pažymėjo, kad XX-XXI a. lietuvių mokslininkai ir visuomenininkai daug nuveikė kaupdami ir tirdami pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo asmenybę bei kūrybinį palikimą, tačiau pasigendama planingos pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų archyvinės dokumentų paieškos.
Martynas Mažvydas, be jokios abejonės, yra pats žymiausias visų laikų lietuvis krikščionis evangelikas (evangelikas liuteronas). Jo nuopelnai lietuvių raštijai yra neįkainojami.
Išlikę 13 Mažvydo lotynų kalba 1548-1560 m. rašytų laiškų, iš kurių 12 buvo parašyti kunigaujant Ragainėje ir adresuoti Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui. Šiuose laiškuose Mažvydas išsamiai nušvietė tuometinę religinę parapijos situaciją, menką lietuvių religinį išprusimą, aprašė savo pastangas skatinant juos lankyti bažnyčią ir supažindinant su krikščionybės tiesomis.
Didžiausias Mažvydo literatūrinis darbas - pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesmės krikščioniškos“ - buvo išleistas jau po jo mirties. Giesmyną baigė rengti B. Vilentas ir išleido jį dviem atskiromis knygomis: vienoje (1566) buvo sudėtos pirmojo bažnytinio pusmečio giesmės, kitoje (1570) - antrojo pusmečio giedojimui skirti tekstai.
Knygos tekstuose skelbiamos bendrosios protestantizmo ir svarbiausios liuteronizmo idėjos: žmogaus nuteisinimo per tikėjimą malonė, būtinas ryšys tarp tikrojo tikėjimo ir Šventojo rašto pažinimo, du (krikšto ir Eucharistijos) sakramentai - pagrindiniai teisingos Bažnyčios požymiai ir kt.
Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus pradinio lavinimosi aplinkybės nežinomos. Tikslesnių duomenų stokojama ir apie Mažvydo dalyvavimą pirmosios lietuviškos pasaulietinės ir evangeliškas idėjas skelbusios kolegijos veikloje.
Martynas Mažvydas gimė Vakarų Žemaitijoje (spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse). Buvo nekilmingas arba kilęs iš smulkiųjų bajorų, jo pusbrolis iš motinos pusės Baltramiejus Vilentas po Mažvydo mirties užbaigė kai kuriuos pradėtus Mažvydo rašto darbus ir tęsė lituanistinę veiklą.
Mažvydo atminimas įamžintas keliose Vilniaus vietose. 2010 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kieme atidengtas paminklas žymiajam lietuvių raštijos pradininkui. Vilniuje yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Martyno Mažvydo progimnazija.
Martynas Mažvydas - XVI a. žinomiausias ir iki šiandien ryškiausiai atsimenamas lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“, išleistos 1547 m., autorius. Manoma, kad Mažvydas gimė apie 1510 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
tags: #martynas #mazvydas #gime #vakaru #zemaitijoje
