Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos.
Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y. atspindintis vidinį pasaulį.
Kada ir kaip vertinti vaiko piešinius?
Bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o ne namuose. Negalima vertinti vaiko piešinio, kurį jis piešė, paprašytas vieno iš artimųjų. Piešdamas vaikas neturi matyti asmenų ar objektų, kuriuos piešia (tėvų, brolių ir seserų, namų). Jei mama prašys vaiko nupiešti šeimą, tikėtina, kad jis nupieš tik mamą, nes ji tuo metu yra šalia. Tyrinėjant vaiko piešinį, kuris buvo sukurtas psichologo kabinete, galima kažką pasakyti apie vaiko emocijas. Visuomet piešiniai yra vertinami kartu su jų autoriumi. Paprastai analizuojami vyresnių kaip 4-5 metų vaikų piešiniai.
Vaikai iki maždaug 5 metų daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos. Tokios yra juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvinimo knygelę nuspalvinti viena spalva.
Formos ir spalvos: ką jos pasako apie vaiką?
Yra teorijų, kurios vertina formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą. Remiantis šiais kriterijais yra daromos išvados. Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ir vidutinio formato popieriaus lapus, vaikai linkę į neurozes - mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus.
Ši teorija taip pat aiškina ir spalvų naudojimą. Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai linkę į depresiją ir neurozes - vengs geltonos spalvos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas. Vaikų spalvų pasirinkimai Lietuvoje yra apskritai mažai tyrinėti.
Trūksta žinių, kokios spalvos yra dažniausiai nurodomos kaip mėgstamos, ar yra lyčių skirtumų, ar vaikai sistemingai priskiria spalvą neigiamai ar teigiamai apibūdinti asmenį, kokią reikšmę čia turi tai, ar spalva yra mėgstama, ar ne.
Psichiškai sveikas vaikas naudoja ryškių spalvų paletę, daugumą spalvų parenka pagal paskirtį: saulė - geltona, dangus - mėlynas, žolė - žalia. Vis dėlto pastebėjus, kad kuri nors viena spalva aiškiai dominuoja visose jo piešiniuose: juoda - liudija vaiko baimę, atsiribojimą, palūžimą. Ypač jei piešinyje gausu aštrių juodų štrichų, net perdreskiančių popierių.
Pirmas etapas - tamsūs piešiniai. Šis etapas vaikams yra sunkiausias ir ilgiausias, bet geriausiai atspindi vaikų vidinę būseną: sumaištį, nerimą, baimę, nepasitenkinimą ir t.t. Pasak Polukordienės (2003), menas, kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. Šis etapas svarbus yra tuo, kad vaikai turi galimybę „išsipiešti“, t.y. sublimuoti visus negatyvius suvoktus ir nesuvoktus jausmus ir taip išsivaduoja iš slegiančios vidinės įtampos, kuri jiems kėlė baimę ir nerimą. Tai galima pamatyti iš vaikų elgesio, kaip jie piešia savo pirmuosius piešinius: labai skuba, ima kuo didesnį popieriaus lapą, dengia jį iš pradžių šviesiom paskui ryškiom, galiausiai tamsiom spalvom. Piešinys tada išeina niūrus ir „piktas“.
Meno terapija ir jos taikymas
Pasaulinėje ir Lietuvos praktikoje dailės terapija (DT) taikoma patiems įvairiausioms visuomenės grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, priklausomybių turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Pastaraisiais metais DT poreikis iškilo karštose karo, stichinių nelaimių nusiaubtose vietose. Vis populiarėja kūrybiškumo skatinimo programos stambioms verslo kompanijoms.
DT metodai taikytini daugeliui visuomenės grupių, kurios jaučia poreikį kūrybiniame procese stebėti, vystyti ir atrasti naujus savo asmenybės bruožus ir galimybes. Skirtingoms klientų grupėms taikomi vis kiti DT metodai. Pavyzdžiui ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip gausios jutiminės patirties laukas, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, verbalinės raiškos skatinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specialiai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką, sąvokų formavimąsi.
Specialiųjų poreikių vaikai šiuose užsiėmimuose turi galimybes lavinti motorinius įgūdžius, stiprinti erdvės suvokimą, savivoką, išreikšti negatyvius ir pozityvius išgyvenimus, labiau suvokti juos, lavinti kalbinę raišką. Kūrybiniame procese galima plėsti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti įtaką raidai, esant jos sulėtėjimui.
Meninės raiškos užsiėmimai, meno terapijos metodai profesinėms komandoms suteikia galimybes saugioje aplinkoje atgaivinti ir vėl patirti savo spontanišką kūrybiškumą, žaidimo procesą, leidžia būti jame, atrasti bei atskleisti naujas, dar neatskleistas savo asmenybės kūrybiškas puses, patirti bendros komandinės kūrybos džiaugsmą, bei privalumus. Šiuose užsiėmimuose kiekvienas komandos narys turi galimybes patirti ir išgyventi netikėtas situacijas kartu su kitais komandos nariais.
Užsiėmimo pradžioje, vykstant „apšilimui“, pristatoma ir aptariama užduotis, supažindinama su turimomis medžiagomis (dažai, pieštukai, molis ir kt.), kaip jomis naudotis. Apie vieną valandą vyksta kūrybinis procesas. Po to grupės nariai susirenka į bendrą ratą pristatyti savo kūrinių. Tuomet kiekvieno dalyvio idėjos, kūrybiniai impulsai yra pastiprinami visų dalyvių, senos idėjos išskleidžiamos naujais aspektais ir atrandami netikėti bendri sprendimai bei stimuliuojamas individualus kūrybiškumas. Tokie užsiėmimai vedami „team - building‘o“, asmenybės kūrybiškumo skatinimo, konfliktų sprendimo ir kt.
Beveik viską, kas išreiškiama per dailės terapiją, būtų galima priskirti metaforai. Piešiantysis gali savo situaciją pavaizduoti tokiais vaizdais kaip jam nuo kaklo svyrantys sunkūs svarsčiai, gali pavaizduoti save uždengtą stiklo gaubtu, lyg siūbuojantį ant jūros bangų kamštį, tarsi nereikšmingą taškelį peizaže, apsuptą užrakintų durų arba plevenantį viršum visko lyg drugelis.
Vaikui piešiant labai didelę reikšmę turi terapeuto pritarimas, palaikymas. Pagrindinis dailės terapijos tikslas yra įžvelgti vaiko problemas, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti verbalizuoti. Dailinės veiklos metu reikia nukreipti dėmesį į vaiko būseną, aptarti jo darbą, tai padeda suvokti vaikui savo išgyvenimus, akcentuoti pozityvų problemos sprendimo būdą. Vaikui reikia kalbėti rūpimomis temomis, apie įvykius, reiškinius, kreipiamas dėmesys į emocines temas, reiškinio ar įvykio aspektus.
Psichoterapeutas, dirbdamas su grupės nariais ir jų piešiniais visuomet turi galimybę terapiškai įtakoti kiekvieno grupės nario savęs ir kitų pažinimo erdvės išplėtimą, sąlygoti didesnį šio pažinimo realumą. Meno terapija visuomet skatina ir didina saviraiškos galimybes. Bendravimas piešinių pagalba - tai labai gyvas ir subtilus bendravimas, kuriame atskleidžia gilios žmogaus egzistencijos paslaptys, kurias paprastai taip nelengva atverti. Dailės terapija visuomet padeda geriau ir tiksliau suvokti visko kas vyksta ir atsitinka prasmingumą, žmogaus rezervus, kurie slypi jo vidinio pasaulio erdvėje, ir kuriuos iš išorės taip nelengva pamatyti. Dailė - geras būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suvoktus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos.
Vaiko raidos etapai ir piešiniai
Kai vaikas turi sunkumų mokydamasis, bendraudamas, žaisdamas, jam sunku suprasti ir išreikšti savo mintis, adekvačiai elgtis. Dailė tampa priemone leidžiančia išreikšti mintis ir jausmus simboliais. Dailės terapijos metu vaikas užmezga dialogą su pačiu savimi. Jausmai ir išgyvenimai pateikiami sau ir kitiems suprantama forma. Vaikas pamažu ir jam nekeliančiu įtampos būdu prisitaiko prie aplinkos ir joje kūrybiškai gyvena.
Iš paveikslo, kaip ir iš fotografijos, sužinome apie subjekto psichikos būseną ir tai, kaip jis interpretuoja savo gyvenimo situaciją it tuo metu jam svarbius žmones. Dailės terapija gali leisti bent jau vaizduotėje atkurti tai, kas yra prarasta arba buvę praeityje. Suaugęs žmogus gali atsigręžti į nutrūkusius santykius ir pabendrauti su kuo nors, su kuo jis nebepalaiko ryšių. Jis gali nupiešti tą, kuris mirė ir pasakyti jam tai, ko niekad neprisiruošė pasakyti arba atsiimti žodžius, kuriuos gailisi jam pasakęs. Vaikas gali atkurti nemalonią trikdančią sceną, pavyzdžiui, nelaimingą atsitikimą arba gėdingas akimirkas. Jis gali pavaizduoti save vyresnį arba kaip kūdikį. Atvaizduojant praeityje buvusius įvykius, sukyla su jais susijusios emocijos, o šias emocijas išreiškus, galima pajusti palengvėjimą.
Piešiantysis gali atkurti gąsdinančius sapnus, tokiu kaip kritimas arba bėgiojimas nuogam gatvėmis. Galima paraginti pacientą sugalvoti naujų dar labiau jaudinančių scenų variantų. Šitaip jis gali daugiau sužinoti apie jam baimę keliančius dalykus ir atkartojęs juos piešinyje, nebe taip jų bijoti. Dailės terapija - visuomet galimybė prabilti apie save, net, kai tai būna labai sunku.
Piešinys dažniausiai gimsta tyloje, tačiau jis prabyla dažniausiai labai išraiškinga, turtinga vidinių išgyvenimų kalba, kurią perduoda piešinio linijos, spalvos, figūrų išsidėstymas erdvėje, jų dydis, formos, santykiai. Profesionalus psichoterapeutas - psichologas visuomet turi galimybę žvelgti į piešinius kaip į projekcinius vidinių išgyvenimų atvaizdus, taikyti jų analizėje projekciniam testams būdingus aiškinimo principus. Piešinys atspindi jausmus, vizijas, fantazijas, mintis kurios kyla piešiant.
Iš vaiko piešinių matome, kaip jie vystosi. Atsitiktinės žymės: patys pirmieji kūdikių grafiniai ženklai, pastebėti atliekant eksperimentus. Nekontroliuojama keverzonė: toliau plečiama kinestetinė patirtis. Pasitaiko, kad vaikas stengiasi tyrinėti save. Kontroliuojama keverzonė: vaikas atpažįsta savo ryšį su abstrakčiais ženklais ant popieriaus. Linijos ir spalvos vaikui tampa reikšmingos, jos dažnai kartojamos ir lengvai keičiamos. Šiame etape vaikas itin smalsus, jam būdinga tyrinėjimo formų įvairovė. Šios stadijos bruožas - keverzonių įvardijimas. Piešimą lydi žodžiai.
Ikischeminis piešinys: vaikas daro akivaizdžią pažangą. Jis įsisąmonina save kaip pasaulio centrą. Pastebimos pirmosios pastangos vaizduoti žmonių figūras (galvakojai), namus, medžius. Spalva yra mažiau svarbi. Dabar dėmesio centras yra forma. Dar nenustatomi erdviniai santykiai. Vaikas dar nepasiruošęs skaityti. Patirtis savaime yra mokytoja. Augant sąmoningumui, vis daugiau detalių galime matyti ir vaiko paveiksle.
Scheminis piešinys: vaiko meninė kūryba labai individualizuota ir liudija jo „sutvarkytą“ pasaulį. Kai jis nukrypsta nuo savo įprastos schemos, atsiranda plastinės raiškos įvairovė: nauji spalvų deriniai, kompozicijos netikėtumai, dekoratyviniai elementai. Svarbūs erdvės santykiai pažymint pagrindo ir dangaus linijas. Spalvos artimos objektams.
Piešinių realizmas: išryškėja akivaizdžios įtakos. Didesnis dėmesys skiriamas detalėms, realistinėms interpretacijoms, įvairiai vartojamos spalvos, daugėja dekoratyvinių elementų įvairiuose projektuose. Dingsta dangaus linija. Dangus virsta oru. Pseudonatūralistinis piešinys. Susikoncentruojama į natūralią aplinką.
Daugelio psichologų nuomone - vaiko piešinys atspindi ne tai, ką vaikas mato, bet tai, ką jis žino. Tuo pagrįsta ir teorija, kad vaiko piešinys pereina tam tikras fazes: žmogaus vaizdavimas - nuo galvakojo iki proporcingos žmogaus figūros, medis - nuo pagaliuko su keliais skersiniais brūkšneliais (stuburo fazė) iki kamieno su šakomis, o paukščio vaizdavimas vystosi nuo „kiaušinio“ su akimis ir sparnais iki tikro paukščio su rūšies požymiais. Dėl tam tikrų individualių vaiko vystymosi ypatybių piešinio raida gali sutrikti, kadangi būna sutrikdyta jo pažinimo raida. Vaikų piešiniai rutuliuojasi lėtai, protrūkiais, kartais jie regresuoja į ankstesnįjį etapą. Todėl ikimokyklinuko ir pradinuko saviraiška turėtų būti nagrinėjama labiau kaip pažinimo būdas ir atspindys, o ne tik kaip estetinių gebėjimų sritis.
Piešinių interpretacija ir pagalba vaikui
Piešiniai kalba ne tik profesionalams. Taigi jūsų vaikas nupiešė piešinį. Pažvelkite į jį. Vaikai piešia tai, kas jiems rūpi. Mėgstamus knygų ar filmų herojus. Puiku. Tai rodo susidomėjimą, prisirišimą. Gyvūnai. Veikiausiai jūsų vaikas jautrus ir pažeidžiamas. Mažieji nereti save tapatina su gyvūnais. Mūšiai. Paprastai juos piešia berniukai. Tai normalu. Manoma, jog tokiais piešiniais vaikas iškrauna viduje susikaupusią vyrišką agresiją. O štai prievartos, žudynių, katastrofų scenos jau kalba apie vaiko baimę. Jei siužetas kartojasi gana dažnai, galima spėti, jog vaiką kamuoja nuolatinė baimė, jums vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.
Dažnokai tėvai, užuot pagalvoję, kokią vertingą informaciją galėtų išskaityti mažylio piešinyje, jį kritikuoja: „nepanašu“, „per kreivai‘, „taip nebūna“. Esmė tame, kad vaikas dar nepajėgus sudėtingas emocijas nusakyti žodžiais. Vaikams lankytis pas psichologą yra labai sunku, ypač socialiai uždariems vaikams. Jiems „nieko netrūksta“, „viskas yra gerai“, nors pagalba akivaizdžiai reikalinga. Tokiu atveju psichologas gali pasinaudoti dailės terapija, nes vaikui ji yra patraukli ir jie noriai ateina piešti.
Per pirmuosius 3 užsiėmimus vaikai gali nupiešti daugiausia 5 - 9 piešinių. Po tokio “kūrybinio proceso” vaikai būna tarsi išsidūkę. Šviesesni vaikų piešiniai patvirtina tai, kas vyko pirmame etape. Subjektyvios pastabos apie vaikų neverbalinį elgesį, bylojantį apie vaiko pozityvius vaikų pokyčius, pasitvirtina tolesniais jų piešiniais antrame etape. Šio etapo piešinius vaikai jau priima: rodo vadovui, draugams. Taip prasideda verbalinis bendravimas tarp grupės narių.
Piešiant šeimą, galima spręsti apie vaiko psichologinę būseną, savęs suvokimą. Paprastai centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats mažylis), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis.
Vaiko raidos klinika - pirmoji Lietuvoje ir visame Baltijos regione, pristačiusi mamos balso pagrindu grįstą neurosensorinės stimuliacijos metodą vaikų raidos gerinimui. Ši terapija buvo sukurta tam, kad būtų prieinama kuo daugiau šeimų - nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar vaiko sveikatos būklės. Garsas - pirmasis pojūtis, kurį vaisius pradeda patirti dar gimdoje.
Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija yra metodas skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir remiasi kontrastų perdavimo muzikoje principu, skirtu nuolat stimuliuoti smegenis. Tikslas yra padėti smegenims sukurti automatinius mechanizmus, išmokant kūną naujų įgūdžių, kaip vaikščiojimas, ropojimas ar šliaužimas. Procedūros metu ne tik stimuliuojamos smegenys, bet ir skiriamas didelis dėmesys vestibuliarinio aparato treniravimui, kuris lemia mūsų suvokimą erdvėje ir judėjimą. Dėl tiesioginės sąveikos su vestibuliariniu nervu Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija skatina raumenų tonuso reguliavimą ir vertikalumą. Vestibuliarinė sistema atlieka svarbų vaidmenį koordinacijai ir ritmikai. Dėl to Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija gali veiksmingai pagerinti ir pakeisti ritmą ir koordinaciją.
Neurosensorinė kalbos stimuliacija yra visuma, apimanti laiko, erdvės, ritmo suvokimą - struktūras, kurios yra itin svarbios kalbos formavimuisi. Kai vaikas suvokia struktūrą kaip erdvę, jis suvokia struktūrą kaip sakinį. Kadangi struktūra yra pagrindas bet kokiai kalbai, tai naudojant kalbos neurosensorinę stimuliaciją vaikui yra stiprinami komunikacijos pamatai. Vaikas mokosi ritmingai tarti žodžius, skaityti nepraleidžiant skiemenų žodžiuose, valdyti balsą, rašyti žodžius ir sakinius tvarkingai eilutėse, o ne bet kur sąsiuvinyje, kadangi vaikui lengviau suvokti erdvę.
Kalbos neurosensorinė stimuliacija apima ne tik vaiko žodinę kalbą, bet apskritai komunikaciją. Be abejo, norint pasiekti geriausių rezultatų yra reikalingas ir tėvų įsitraukimas. Vaikui bus sunku išmokti naujų žodžių ir praplėsti žodyną, jeigu niekas su juo nekalbės ir jo nemokys. Vaikai mokosi naujų žodžių klausydamiesi būtent tėvų kalbos ir kalbėjimo manierų, todėl būdami šalia vaikų, tėvai turėtų kontroliuoti savo kalbėjimo tempą, garsumą, žodžių tarimo taisyklingumą.
Emocijų pažinimo ir valdymas yra svarbi vaiko raidos dalis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijų veidukų spalvinimo paveikslėliai gali būti naudojami kaip priemonė, padedanti vaikams geriau suprasti ir išreikšti savo jausmus. Taip pat apžvelgsime kitas priemones, tokias kaip emocijų kortelės ir plakatai, skirtos vaikų emocinei raidai.
Emocinis intelektas yra esminis įgūdis, padedantis vaikams sėkmingai bendrauti, spręsti konfliktus ir adaptuotis prie įvairių situacijų. Vaikai, kurie supranta ir gali valdyti savo emocijas, dažniausiai geriau sekasi mokykloje, jie lengviau užmezga draugystę ir yra atsparesni stresui.
Emocijų veidukų spalvinimo paveikslėliai yra puiki priemonė, padedanti vaikams susipažinti su įvairiomis emocijomis. Spalvindami skirtingus veidukus, vaikai gali vizualiai įsisavinti, kaip atrodo skirtingos emocijos, ir jas atpažinti.
Štai keletas būdų, kaip naudoti šiuos paveikslėlius: Emocijų atpažinimas: Parodykite vaikui paveikslėlį su tam tikra emocija (pvz., laimingu, liūdnu, pyktu) ir paklauskite, ką jis mato. Paprašykite vaiko apibūdinti, kaip jaučiasi žmogus paveikslėlyje. Emocijų išreiškimas: Paprašykite vaiko nuspalvinti veiduką taip, kaip jis jaučiasi tą dieną. Tai gali būti puikus būdas vaikui išreikšti savo emocijas, ypač jei jam sunku tai padaryti žodžiais. Situacijų aptarimas: Naudokite paveikslėlius kaip atspirties tašką diskusijoms apie įvairias situacijas ir emocijas. Pavyzdžiui, galite paklausti: "Kada tu jautiesi laimingas?" arba "Ką tu darai, kai jautiesi piktas?". Žaidimai: Sukurkite žaidimą, kuriame vaikai turi atspėti emocijas pagal nuspalvintus veidukus. Tai gali būti smagus ir interaktyvus būdas mokytis apie emocijas.
Be emocijų veidukų spalvinimo paveikslėlių, yra ir kitų priemonių, kurios gali padėti vaikams geriau suprasti ir valdyti savo emocijas. Emocijų kortelės yra dar vienas puikus įrankis vaikų emocinei raidai. Jos dažnai vaizduoja skirtingus veidus, išreiškiančius įvairias emocijas. Kortelių atpažinimas: Parodykite vaikui kortelę ir paprašykite įvardinti emociją. Emocijų atkartojimas: Paprašykite vaiko atkartoti emociją, pavaizduotą kortelėje. Tai padeda vaikams geriau suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Situacijų kūrimas: Naudokite korteles kaip pagrindą kurti istorijas apie įvairias situacijas ir emocijas. Pavyzdžiui, galite paprašyti vaiko papasakoti istoriją apie tai, kas galėjo nutikti žmogui, kuris jaučiasi liūdnas.
Pozityvių minčių ugdymas: 24 kortelės, skirtos vaikams nuo 3 iki 12 metų amžiaus, gali padėti sukurti ir išlaikyti teigiamus mąstymo modelius. Išsitraukite kortelę ryte, ruošiantis į darželį ar mokyklą, aptarkite paveiksliuką, gyvūną, pozityvią mintį ir pakartokite kartu su vaiku kelis kartus. Kai vaikas yra sudėtingoje situacijoje, nerimauja, graužiasi ar bijo - galima išsitraukti kortelę ir sužinoti, ką apie tai sako gyvūnai.
Jausmų valdymo plakatas Jausmų valdymo plakatas (angl. „mood board“) yra dar viena naudinga priemonė. Tai plakatas, padedantis pastebėti ir mokinti vaiką suvaldyti ir tinkamai paleisti apėmusius jausmus jų neneigiant, neskirstant į blogus ir gerus.
Plakato naudojimas: Plakatas laminuotas, o spalvos pritaikytos pagal NVC (nesmurtinės komunikacijos) principus. Šiuos pokyčius derinome kartu su Všį „Augu kartu“ vadove Paulina Kuraitiene, kad emocijų korteles ir plakatą būtų lengviau nuskaityti ir hiperaktyviems, autistukams, kitų spec. Poreikių turintiems vaikams.
Šeimos patirtis: Šeimoje jausmų korteles naudojome nuo pat gimimo, tad 1,5 metukų dukrytė jau gerai atskyrė pagrindinius savo ir kitų jausmus. Šiuo metu jai 3,5 metų, kiekvienas atpažįstame apie puse plakate išvardintų jausmų, esame atradę savo nusiraminimo būdą užėjus pykčiui, liūdesiui (dirbant intensyviai su plakatu užtrukome apie pora savaičių), tačiau visa tai darome KARTU. Mažiems vaikams yra reikalinga koreguliacija kito žmogaus pagalba, todėl „Emocijų pažinimo ir nusiraminimo kampelis“ pirmiausia padeda mums, TĖVAMS ir GLOBĖJAMS, nurimti ir taip palaikyti jiems saugią ramybės erdvę savyje, pasitikėti, kad jie gali pereiti per savo jausmus, ugdyti tinkamą pavyzdį, emocijų įveikos būdus.
Naudojimas su kūdikėliais: Jeigu rinkinuką įsigijote dėl kūdikėlio, pradėkite nuo emocijų-jausmų kortelių pažindinimo. Išsirinkite 6 pagrindinius jausmus (laimingas, piktas, liūdnas, išsigandęs, nustebęs, mylintis) ir pirmiausia patys taip jausdamiesi įvardinkite garsiai vaikučiui, parodykite kortelę, papasakokite, kodėl taip jaučiatės. Lygiai taip pat įvardinkite vaiko emociją, parodykite atitinkamą kortelę. Taip pat galite „daryti veidukus" pagal kortelę. Jeigu vaikutis kiek vyresnis, paprašykite jo atkartoti kokią nors emociją.
Nusiraminimo kampelis: Kiek vyresniems (nuo 2-3 metų) jau galite pristatyti šį rinkinuką kaip VISOS šeimos / klasės nusiraminimo kampelį. Peržiūrėkite visas korteles, aptarkite nupieštas emocijas ir jausmus, pabandykite jas kartu atvaizduoti. Aptarkite nusiraminimo būdus. Greičiausiai jau kažkuriuos jūs ir jūsų vaikas sąmoningai ar nesąmoningai renkatės (pvz. mano imant pykti ar sukilus nerimui yra gilus kvėpavimas). Pasidžiaukite, jeigu pavyks atpažinti situacijas ir jausmus, kurių metu abiems pavyks tinkamai išveikti. Užklijuokite po vieną kortelę, parodydami, kaip šiuo metu jaučiatės jūs ir paklauskite to paties vaiko. Pažaiskite su skirtingomis emocijomis ir nusiraminimo būdais. Paspėliokite močiutės, senelio nusiraminimo būdus.
Svarbu atsiminti, kad neįmanoma suvaldyti VISŲ kylančių jausmų, kaip ir atspėti kiekvienos emocijos kiekvienoje situacijoje. Šiandien nepavyko - bandysite rytoj, gal poryt pasiseks geriau. Ilgainiui taikant bus vis lengviau ir lengviau, kol galiausiai pamatysite norimus pokyčius.
Kalbos raida ir emocijų pažinimas: Kalbos raida yra glaudžiai susijusi su emocijų pažinimu. Vaikai, kurie turi gerą žodyną, gali lengviau išreikšti savo emocijas ir suprasti kitų žmonių jausmus. Štai keletas būdų, kaip skatinti kalbos raidą ir emocijų pažinimą: Skaitymas: Skaitykite vaikams knygas apie emocijas. Aptarkite, kaip jaučiasi veikėjai, ir kodėl jie taip jaučiasi. Žaidimai: Žaiskite žaidimus, kurie skatina kalbos raidą ir emocijų pažinimą. Pavyzdžiui, galite žaisti "Aš jaučiuosi…", kur vaikai turi užbaigti sakinį, pasakydami, kaip jie jaučiasi. Pokalbiai: Kalbėkitės su vaikais apie jų emocijas. Klausykite, ką jie sako, ir bandykite suprasti, kaip jie jaučiasi.
Lavinamieji plakatai ir paveikslai: Lavinamieji plakatai ir paveikslai yra sukurti tam, kad lavintų ir puoštų. Edukaciniai plakatai ir paveikslai gali būti puiki priemonė vaikų mokymuisi ir emocinei raidai.
Skaitmeninės PDF užduotys: Visapusiškam vaikų lavinimui sukurtos skaitmeninės užduotėlės.
Lietuvoje prekės siunčiamos paštomatais arba su kurjeriu į namus. Pristatymo kaina nuo 2,70€. Galimi mokėjimo būdai: kredito kortelė, elektroninė bankininkystė arba bankinis pavedimas. Suruošime užsakymą per 1-2 d.d.; Pristatysime į namus per 1-3 d.d.; Atsiimkite OMNIVA paštomate per 2-4 d.d.; Atsiimkite DPD paštomate per 2-4 d.d. Jei vis dar turite klausimų, susisiekite telefonu ar susirašykite el. paštu.
Emocijų pažinimas - svarbus žingsnis į artimesnį ryšį su vaiku: Emocijų pažinimas yra ne tik svarbus vaiko raidai, bet ir padeda sukurti artimesnį ryšį su vaiku. Kai tėvai supranta ir priima vaiko emocijas, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.
Kaip padėti vaikui išmokti skaityti lengvai ir žaismingai? Skaitymas yra svarbus įgūdis, kuris padeda vaikams mokytis ir tobulėti.
Kūdikio raida. 12 pirmųjų mėnesių. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
KAIP PADĖTI VAIKUI ATSISKLEISTI? Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais. Tačiau kas iš tiesų yra vaiko raida ir kaip ji vertinama specialistų? Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi.
Kalba: Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.
Judesys: Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.
Pojūčiai: Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
Socialinė-emocinė raida: Tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Pirmaisiais gyvenimo metais, kūdikių raida skaičiuojama pagal mėnesius - kokį progresą vaikutis padarė, kas jam pavyko, o kas ne. Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas, tiek mažas, tiek suaugęs, žmogus yra individualybė ir dviejų tokių vienodų nėra. Todėl skirtingi naujagimiai vystosi skirtingai. Tačiau jei viskas vyksta normaliai ir sklandžiai, galima pastebėti visiems tokio amžiaus vaikams būdingus raidos bruožus, vienas po kito įgyjamus naujus judėjimo, kalbos bei savirealizacijos įgūdžius. Šiuolaikinės technologijos tėveliams leidžia susirasti tiek literatūroje, tiek internete kūdikio raidos kalendorius ar lenteles, kur vaiko raidos etapai suskirstyti mėnesiais ar net savaitėmis.
Maždaug taip mamos veidą mato ką tik gimę naujagimiai Vos gimęs kūdikis pasaulį regi visai kitaip nei suaugęs žmogus. Jo rega dar ne iki galo išsivysčiusi - viskas aplink atrodo tarsi per lengvą miglą. Tačiau tai visiškai normalu: mažylio regėjimas vystosi palaipsniui per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Pirmasis žvilgsnis - į mamą Naujagimiai aiškiausiai mato maždaug 20-30 cm atstumu - tai atstumas, kuriuo būna mamos veidas žindymo metu. Toks prigimtinis prisitaikymas leidžia kūdikiui nuo pirmų dienų pažinti mamą, stebėti jos akis ir mimiką. Iš pradžių mažylis išskiria tik tamsius kontrastus - du tamsius taškus (mamos akis), o jei mama tamsiaplaukė - juodą lanką, gaubiantį šviesesnį veido siluetą. Kuo paprastesni kontūrai - tuo lengviau kūdikiui juos užfiksuoti.
Spalvos, kurias mato naujagimis: 0-1 mėn.: aiškiausiai matomos juoda ir balta, taip pat labai ryškūs kontrastai. 2-3 sav.: pradeda skirti raudoną spalvą. 2-3 mėn.: palaipsniui pradeda atpažinti ir kitas spalvas - mėlyną, žalią, geltoną. 4-5 mėn.: kūdikis jau geba sekti judantį objektą akimis, atpažįsta tėvų veidus iš toliau.
Ką rodyti kūdikiui? Pirmuosius mėnesius mažyliui labiausiai patinka ryškūs, juodai balti ir kontrastingi vaizdai. Todėl vietoj pastelinių, švelnių žaislų ar paveikslėlių, geriau rinktis: Juodai baltus piešinius; Kontrastinius paveikslėlius; Paprastus geometrinius raštus (rutuliai, kvadratai, juostos); Žaislus su kontrastingomis spalvomis. Tokie vaizdai ne tik džiugina mažylį, bet ir skatina regos bei smegenų vystymąsi.
Sumani Mama Eugenija nupiešė specialiai kūdikiams skirtas kontrastingas iliustracijas.
Gimimo plakatas - amžinas prisiminimas
Gimiau plakatas - tai amžinas prisiminimas, skirtas paminėti dieną, kai gimė jūsų kūdikis. Personalizuotas gimimo plakatas - tai tobula dovana krikštynoms, vardynoms ar gimtadieniui. „Niekada nemaniau, kad plakatas gali sukelti tiek daug emocijų. Evelina Westman - menininkė, mama ir Gimiau įkūrėja.
Norėdami sukurti „Gimiau“ plakatą, tiesiog įveskite savo kūdikio gimimo duomenis: vardą, gimimo datą, svorį ir ūgį. Pasirinkta iliustracija bus proporcingai pritaikyta pagal jūsų vaiko gimimo ūgį. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 51 cm ūgio, plakato iliustracija taip pat bus tiksliai 51 cm aukščio. Tai - asmeniškas ir prasmingas prisiminimas, kuris gražiai įamžina tą džiaugsmingą akimirką, kai pirmą kartą sutikote savo kūdikį.
Norėdami sukurti „Gimiau“ plakatą, pateikite šiuos duomenis: kūdikio vardą, gimimo datą, ūgį ir svorį. Taip pat galite įtraukti pasirenkamą informaciją, pavyzdžiui, gimimo laiką ir vietą. Jei neturite kūdikio gimimo ūgio, vis tiek galite sukurti plakatą - jis tiesiog nebus mastelio.
Mūsų plakatai spausdinami ant aukštos kokybės, rūgščių neturinčio matinio popieriaus, kurio svoris - 200 g/m². Visos iliustracijos kuriamos menininkės Evelinos Westman, kuri taip pat yra „Gimiau“ įkūrėja. Turite daugiau klausimų? Apsilankykite mūsų DUK puslapyje arba parašykite mums el. paštu.
Piešimas - kaip dailės terapija
tags: #kudikio #raidai #naudojami #paveiksliukai
