Teisinė sąvoka „tėvų valdžia“ (air. „guardianship“) apima visas įstatymų, teismo ar teisinio susitarimo nustatytas teises ir pareigas, susijusias su vaiku. Paprastai susituokę vaiko tėvai kartu naudojasi tėvų valdžia savo vaiko atžvilgiu.
Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir yra griežtai kontroliuojama valstybės.
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Teisinė sąvoka „tėvų valdžia“ apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko, kaip fizinio asmens, priežiūra ir jo turto valdymu. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai. Taip pat privalo užtikrinti pagal vaiko amžių, raidą ir kitas aplinkybes reikalingą priežiūrą, stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir yra tinkamai lavinamas.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę, vaiko globa priklauso motinai, tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami.
Tam tikrais atvejais vaiko globa iš vaiko tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažįstamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus.
Globos skyrimo procesas
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas.
Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju.
Norint tapti globėju, reikia:
- Kreiptis į savivaldybę.
- Išklausyti specialius mokymus.
- Gauti išvadą apie tinkamumą globoti.
- Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Vykdomoji sveikatos priežiūros institucija, padedama Vaiko ir šeimos paslaugų skyriaus TUSLA, gali prašyti apylinkės teismo priimti nutartį dėl būtinosios vaiko globos, jei vaikui nėra suėję 18 metų. Išimtiniais atvejais teismas gali paskirti globėją, kuris vykdytų tėvų valdžią, jei vienas iš tėvų nenori ar negali to daryti.
Mirus vienam iš tėvų testamentu gali būti paskirtas vaiko globėjas - jis pasirenkamas pareiškus norą, testamento papildymu arba skiriamas teismo sprendimu.
Jei vaiko tėvai nutraukia santuoką arba pradeda gyventi skyrium, dėl globos ir teisės bendrauti su vaiku sąlygos gali būti nustatytos tėvų susitarimu. Jei susitarti nepavyksta, tėvai gali kreiptis į teismą, kurio teisėjas gali priimti nutartį dėl globos ar teisės bendrauti su vaiku.
Susitarimą dėl tėvų valdžios sudarę tėvai turi pateikti jį teismui ir gauti nutartį, perteikiančią šio susitarimo esmę, kad jis taptų teisiškai privalomas. Teismas turi įsitikinti, jog vaiko teisės bus tinkamai saugomos, nesvarbu, koks susitarimas būtų priimtas, o jei neįsitikina, kad vienas iš tėvų ar abu tėvai vykdo savo prievoles vaiko atžvilgiu, gali atsisakyti priimti nutartį.
Svarbu žinoti: vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese
Teismas atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos procese, užtikrindamas vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos (nuo abiejų tėvų arba nuo vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku), kai tai leidžia teisės aktai. Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teisėjas gali priimti sprendimą visais tokio pobūdžio klausimais, susijusiais su vaiko gerove, įskaitant klausimus dėl tėvų valdžios, globos ir teisės bendrauti su vaiku.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme.
Vaiko tėvai turi būti dalyvavę Socialinės paramos valdybos informaciniame pokalbyje ir tik tada gali iškelti teisme bylą dėl globos teisių, gyvenamosios vietos ir teisės bendrauti su vaiku. Jei tėvai sutaria dėl pakeitimo, jie gali globos klausimą išspręsti sudarydami sutartį neteismine tvarka. Kad sutartis galiotų, ją turi patvirtinti Socialinės paramos valdyba. Sutartis turi būti sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų tėvų.
Savivaldybė privalo per Socialinės paramos valdybą siūlyti tėvams tartis dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku profesionalaus tarpininkavimo būdu. Tarpininkavimas yra savanoriškas. Todėl dėl tarpininkavimo turi kartu kreiptis abu tėvai. Jeigu tėvams pavyksta susitarti dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, jie gali pasirašyti sutartį.
Paprastai nuo 2022 m. kovo 1 d. vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybe, o tik tada galima iškelti bylą teisme. Tai reiškia, kad tėvai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę ir bandyti išspręsti ginčą padedant Socialinės paramos valdybai.
Po pokalbio išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme. Jei po informacinio pokalbio tėvai kreipiasi į teismą ir anksčiau nesinaudojo tarpininkavimu, o teismas mano, kad sąlygos susitarti taikiai yra, teismas gali pasiūlyti jiems kreiptis į Socialinės paramos valdybą dėl tarpininkavimo. Jeigu tėvai jau naudojosi tarpininkavimu, tačiau susitarti nepavyko, teismas gali pats paskirti asmenį tėvams taikinti.
Tas iš tėvų, kuriam globa priklauso vienam, turi teisę priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų vienas. Asmuo, kuriam priklauso globa, neprivalo konsultuotis su kitu iš tėvų tais klausimais arba gauti kito iš tėvų sutikimo. Tačiau vaikas turi teisę bendrauti su kitu iš tėvų ir asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti galimybes naudotis tokia teise.
Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų kartu. Pirmiausia tėvai privalo susitarti dėl visų su vaiku susijusių dalykų. Tačiau nesutarimus dėl bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos gali spręsti teismas.
Teismo praktika: vaiko išklausymo svarba
Birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę.
Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje.
Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai.
Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktiniu sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku po skyrybų
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
