Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių kaime (dabartinė Šakių rajono savivaldybė), valstiečių Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje. Tėvai buvo sumanūs ūkininkai, auginę aštuonis vaikus ir turėję apie 130 margų ūkį, todėl šeima tikrai neskurdo ir buvo viena turtingiausių vietos ūkininkų. Būsimasis signataras turėjo seseris Oną, Petronėlę, Agotą bei brolius Antaną, Juozą, Viktorą ir Praną. Jonas Vailokaitis, savarankiškai pasirengęs, išlaikė Marijampolės gimnazijos baigimo egzaminus ir įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, kurį baigė 1908 m.
Grįžęs į Lietuvą, 1908 m. Jonas Vailokaitis pradėjo dirbti Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė“, kuri konsultavo žemdirbius, pardavinėjo trąšas ir padargus, skatino žemės ūkio kultūros kėlimą. 1912 m. kartu su vyresniuoju broliu kunigu Juozu Vailokaičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, kuri supirkdavo ir vėliau lietuvių valstiečiams dalimis išsimokėtinai parduodavo nusigyvenusių dvarų žemę.
Pirmojo pasaulinio karo metais Jonas Vailokaitis persikėlė į Vilnių. Rūpinosi maisto tiekimu Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. jis dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Šioje institucijoje jis rengė Lietuvos ekonominės sanklodos projektus. 1918 m. vasario 16 d. Jonas Vailokaitis kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu.
Jonas Vailokaitis aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje. 1920 m. gegužės mėnesį jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos. Seime jis vadovavo Finansų ir biudžeto komisijai. Iš parlamentinės veiklos pasitraukė 1922 m. kovo 3 d., oficialiai dėl užimtumo versle.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Jonas Vailokaitis kartu su broliu Juozu ir kitais bendraminčiais, tokiais kaip Aleksandras Stulginskis, 1919 m. įsteigė Lietuvos ūkio banką, kuriam vadovavo. Šis didžiausias Lietuvoje komercinis bankas turėjo skyrius beveik visose šalies apskrityse ir teikė kreditus, prisidėjo prie lietuviškų pramonės įmonių bei kooperatyvų kūrimo. Broliams Vailokaičiams taip pat priklausė bendrovės „Metalas“ (nuo 1937 m. valdybos pirmininkas), „Medus“, „Linas“, „Palemonas“, „Maistas“, „Eksimportas“, „Urmas“. Jie buvo vieni žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ steigėjų ir daugelio kitų įmonių dalininkai.
Broliai Vailokaičiai buvo verslo pradininkai įvairiose srityse. 1922 m. jie įsigijo metalo gaminių fabriką ir jį reorganizavo į akcinę bendrovę „Metalas“, kuri gamino žemės ūkio mašinas, padargus ir buities daiktus. 1923 m. įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, taip pat lietuviškų maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“. Jie padėjo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“ ir valdė tekstilės importo bei eksporto įmonę „Urmas“. Dauguma jų įmonių turėjo didelę įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai.
Jonas Vailokaitis buvo ne tik sėkmingas verslininkas, bet ir dosnus labdaros mecenatas. Didelę pelno dalį jis skirdavo lietuviškoms kultūros, socialinėms, švietimo draugijoms, aukštosioms mokykloms ir studentams paremti. Pavyzdžiui, Kaune, Aleksote, Vailokaičiai padovanojo žemės sklypą Vytauto Didžiojo universitetui. 1927 m. jis taip pat talkino steigiant Lietuvos aeroklubą.
1919 m. sausio 4 d. Jonas Vailokaitis vedė fotografę Aleksandrą Jurašaitytę (1895-1957). Šeima susilaukė keturių vaikų: dukrų Danutės, Birutės, Ramutės ir sūnaus Jono. 1940 m., kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, Vailokaičių šeima pasitraukė į Vokietiją. Kurį laiką jie gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgą, kur Jonas Vailokaitis mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Jis buvo palaidotas Blankenburgo kapinėse.
Vokietijoje Jonas Vailokaitis aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) steigėjų. Po jo mirties žmona su vaikais emigravo į JAV. 1993 m. urna su žeme iš J. Vailokaičio palaidojimo vietos Blankenburge buvo parvežta į simbolinį kapą Kauno rajono Paštuvos kapinėse, kur jis vėliau ir buvo perlaidotas šalia savo brolio kunigo Juozo Vailokaičio.
tags: #kada #gime #jonas #vailokaitis
