Gintaras Černiauskas - žinomas Lietuvos advokatas, kurio profesinė karjera ir asmeninis gyvenimas dažnai atsiduria viešumoje. Jo patirtis įvairiose srityse, nuo sudėtingų teisinių bylų iki asmeninių iššūkių, atskleidžia ne tik jo, kaip specialisto, bet ir kaip žmogaus vertybes.
Gyvenamoji vieta ir profesinė sėkmė
Visai neseniai G. Černiauskas įsigijo įspūdingą 600 kvadratinių metrų pilį prestižiniame Kauno Ąžuolyno rajone. „Kai sužinojau, kad šis namas parduodamas, iškart susidomėjau“, - laidoje KK2 per LNK kalbės G. Černiauskas. Anot jo, šis namas, anksčiau priklausęs turtuoliui Bronislovui Lubiui ir jo žmonai, buvo pastatytas 1999 metais. „Viskas, kas čia sukurta, - jo darbo rezultatas ir man asmeniškai labai gražu ir patogu. Namas tikrai patogus ir šiuolaikiškas, viskas apgalvota“, - pasakojo G. Černiauskas. Aplink namą esančiame dideliame kieme įrengtas baseinas ir lauko SPA.
Advokato klientų gretos - įtakingiausi Lietuvos žmonės. G. Černiauskas spaudoje pastaruoju metu minimas ir dėl sėkmingai jo atstovautų klientų bylų, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacijos, viešbučio „Romantika“ ir krepšinio federacijos atstovų išteisinimo teisme. „Aš turėjau labai daug garsių klientų - Šabtajus Kalmonovičius, Gintaro Petriko byloje“, - sakys G. Černiauskas.
Kelias į politiką ir visuomeninė veikla
Teisininkas teigia, kad nors jo gyvenime šiuo metu nieko netrūksta, ateina laikas, kai norisi visuomenei atiduoti duoklę, todėl vyras nusprendė pasukti į politiką. „Ateina tam tikras momentas, kai turi pasidalinti. Mano vaikai turi gyventi čia, tai labai gražus miestas. Aš esu nusiteikęs laimėti, einu dėl pergalės“, - pabrėžė G. Černiauskas.
Asmeninis gyvenimas: šeima ir meilė
Dabartinė advokato santuoka - antroji, tačiau G. Černiauskas teigia, kad meilė vis dar tokia pat liepsnojanti. „Kartu esame jau 15 metų. Kartu dirbame, atostogaujame. Mes visus 15 metų esame susikibę už rankų. Mes net kiekvieną vakarą atsigulame į lovą ir susikimbame už rankų. Tai yra didžiausia gyvenimo dovana, kai esi mylintis ir mylimas“, - atviravo jis.
G. Černiauskas yra net šešių vaikų tėvas. Iš pirmosios santuokos jis turi tris dukras: Lina ir Ida jau suaugusios ir sukūrusios savo šeimas, o aštuoniolikametė Gabija kitąmet baigs vidurinę mokyklą ir norėtų studijuoti mediciną. Abi vyresnės dukros baigė teisės studijas, taip parodydamos tėvo įtaką ir išsaugotą ryšį. Skirdamasis su pirmąja žmona, Gintaras baiminosi, kad gali nutolti nuo vaikų. „Esu labai dėkingas buvusiai žmonai, kad ji netrukdė man išlaikyti gerų santykių su dukromis. Net ir skiriantis gražiuoju dėl tokių dalykų sutarti nelengva, bet mums pavyko“, - sakė jis. Šiuo metu advokato vaikai iš pirmosios ir antrosios santuokų gražiai bendrauja tarpusavyje, o šeima beveik visada į keliones vyksta su keturiomis ar penkiomis atžalomis. Vyriausioji dukra neprisideda prie kelionių, nes jau augina du vaikus - advokatas turi pustrečių metų anūkę ir 6 mėnesių anūką.
Antroji žmona, Laura, taip pat yra puiki advokatė. Vilniaus kontorai vadovauja Gintaras, o Kauno - Laura. Jie abu teigia, kad visus svarbius sprendimus priima kartu, pasitarę. Nors stengiasi neaptarinėti darbinių reikalų namuose po 22 valandos, tai ne visada pavyksta. G. Černiauskas džiaugiasi, kad žmona - stipri asmenybė, su kuria gera ne tik gyventi, bet ir plėtoti verslą.
G. Černiauskas ir Laura susituokė 2013 metais. Jų vestuvėse dvejų metų dukrytė ir trimetis sūnus juos lydėjo prie altoriaus, o vyresnieji vaikai nešė žiedus. Po ceremonijos, kaip ir jaunavedžiai, jie jojo žirgais į šventę Biržų pilyje.
Laura sėkmingai derina motinystę ir karjerą. Net ir gimus trims vaikams, jos ilgiausia pertrauka darbe buvo 3 mėnesiai po dukros Elžbietos gimimo. Jiems padėjo profesionalios auklės. G. Černiauskas mano, kad Lietuvos šeimos politika, susijusi su vaiko priežiūros atostogomis, nėra teisinga, palyginti su Vakarų šalimis, kur jauni žmonės skatinami dirbti ir užsidirbti, o vaikais rūpinasi profesionalai.
G. Černiauskas kartu su žmona stengiasi skirti daug laiko vaikams. Savaitgaliais ir vakarais jie tikrina namų darbus, moko skaityti ar tvarkosi daiktus. Tačiau pripažįsta, kad laisvo laiko nedaug, nes advokato darbas reikalauja nuolatinio pasiruošimo byloms, dažnai ir vakarais. Šeima kartu keliauja atostogauti - apytiksliai kartą per metus vyksta į šiltuosius kraštus ir būtinai - slidinėti. Visi vaikai nuo mažens mokosi slidinėti.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Vaikų saugumas: advokato patarimai ir nuogąstavimai
G. Černiauskas teigia, kad nors vaikų pagrobimai Lietuvoje yra itin reti, tačiau jų pasitaiko. Todėl, pasak advokato, tėvai turėtų tinkamai pasirūpinti savo atžalomis ir jų saugumu. „Tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas iš namų į mokyklą ar užsiėmimus keliautų labai saugiu maršrutu. Ir, be jokios abejonės, tam tikra kontrolė turi būti vykdoma, kad tėvai žinotų kur ir kiek laiko bus vaikas, su kuo bus, kada grįš, kad būtų nuolat pasiekiamas. O jei nutinka kas nors panašaus, nepavyksta susisiekti, kad būtų galima iškart kelti triukšmą, skirti paiešką, kad vaikas dingo ir būtų galima operatyviai imtis priemonių, kad būtų atsekamas vaiko maršrutas ir buvimo vieta“, - aiškina G. Černiauskas.
Be to, teisininkas atkreipia dėmesį, kad atsakinga ir atidi turėtų būti ir pati visuomenė. Jis sako, kad pamačius neįprastą elgesį su vaiku, žmonės turėtų būti drąsūs ir nepabijoti prieiti, paklausti bei išsiaiškinti, kas vyksta. O prireikus, netgi pareikalauti, kad su vaiku esantis asmuo atsakytų į tam tikrus klausimus. „Mes matome, kad šioje situacijoje („Akropolyje“ pagrobto 6-mečio berniuko - aut. past.) vaikas buvo vežamas trimis autobusais. Maršrutas pakankamai ilgas, vaikas irgi, matyt pajutęs pavojų, verkė ir bent savo kūno kalba rodė, kad kažkas negerai. Tačiau nei vienas žmogus neįsikišo, nepaklausė ir neužkirto kelio vaiko pagrobimui“, - sako G. Černiauskas.
Advokato teigimu, vaikų pagrobėjų motyvai padaryti tokį nusikaltimą gali būti itin skirtingi, tačiau jis užsimena, kad bene pagrindinis pagrobėjų motyvas būna vaikų tvirkinimas arba prievartavimas. Tokia situacija Lietuvą buvo sukrėtusi ir šių metų pradžioje, kuomet Kaune buvo pagrobta 9-erių metų mergaitė, kuri vėliau rasta uždaryta pagrobėjo garaže. „Buvo labai aiškus tikslas, nukreiptas i savo seksualinių fantazijų patenkinimą. Ir čia jau iškilo labai reali grėsmė vaiko ir sveikatai, ir gyvybei. Nes padarius tokį nusikaltimą, gali sekti kitas nusikaltimas - pirminio nusikaltimo maskavimas, likviduojant arba nužudant vaiką ir paslepiant jo kūną“, - komentuoja G. Černiauskas.
Advokatas sako, kad grėsmę kelia ir tai, kad pastebėti tokius nusikaltėlius yra gana sudėtinga, kadangi jie sugeba gerai „save užmaskuoti“. „Jie yra labai gerai užsimaskavę, slepia savo „vidinį aš“, bet pasitaikius progai, turi tokią galimybę ir mėgina realizuoti savo tokius sumanymus“, - sako G. Černiauskas. Teisininkas tvirtina, kad kartais vaikai yra grobiami ir dėl maniakiško, žmogžudiško elgesio ar dėl noro kam nors atkeršyti. Taip pat gali būti siekiama pasipelnyti, paprašius išpirkos ar nusikaltimą vykdant pagal kito asmens užsakymą. O pasaulinės tendencijos rodo, kad vaikai taip pat būna grobiami ir nelegaliai prekybai organais. Būna ir tokių situacijų, kai dingę vaikai nebeatsiranda, todėl pasakyti nusikaltėlių motyvus yra itin sudėtinga. Be to, teisininkas užsimena, kad būna ir tokių atvejų, kai vaikus pagrobia psichikos sutrikimų turintys ligoniai, tačiau paaiškinti jų motyvus yra labai sudėtinga.
Psichikos sutrikimų turinčių asmenų gydymo problema
Viešojoje erdvėje plinta informacija, kad 6-metį „Akropolyje“ pagrobusi moteris gali turėti psichologinių problemų, dėl kurių ji galimai ir įvykdė berniuko pagrobimą. G. Černiauskas sako, kad ši, visai laimei, gerai pasibaigusi istorija, į viešumą iškėlė ir opią problemą Lietuvoje, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys yra gydomi tik tada, jei jie akivaizdžiai kelia pavojų visuomenei (ką nors užpuola ar grasina) arba patys nusprendžia gydytis. „Manau, kad tokia problema egzistuoja ir ji yra nesprendžiama dėl to, kad priverstinis psichinių ligų gydymas yra draudžiamas. Ir atsiranda tokia teisinė situacija, kai visuomenės nariai, gyvenantys šalia ar susiduriantys su tokiais asmenimis, neturi galimybės išvengti tokių situacijų“, - sako teisininkas. Dėl šios priežasties, anot advokato, visuomenė savotiškai nukenčia nuo psichikos sutrikimus turinčių žmonių, kadangi nėra aišku, kada jų elgesys gali tapti pavojingas. „Mes matome, kad žmonės vaikšto gatvėse, kalba su savimi, priekabiauja prie kitų žmonių, šūkauja, rėkauja ir tie žmonės diena iš dienos taip elgiasi, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Bet tada, kada yra nestabili psichika, neaišku, kuo tas elgesys gali pavirsti. Šiandien elgesys gali būti taikus, o kitą dieną jis gali būti pakankamai grėsmingas arba išprovokuotas kitų žmonių agresijos“, - tęsia G. Černiauskas.
Svarbiausios pirmos valandos dingus vaikui
Anksčiau su tv3.lt naujienų portalu G. Černiauskas yra dalinęsis ir savo asmenine istorija, kuomet galimai buvo pagrobta jo 2 metų dukra. Tuomet teisininkas pasakojo, kad dukrą rado tokioje vietoje, kurioje ji pati per tokį trumpą laiką, būdama tokio amžiaus, atsidurti negalėjo. O aplinkiniai žmonės pasakojo, kad mergaitę nusinešė vyras. Prisiminęs šį įvykį teisininkas pasakoja, kad pirmiausia tokioje situacijoje ištinka šokas, „atrodo, kad žemė slysta iš po kojų“. Tačiau jis akcentuoja, kad tokioje situacijoje yra labai svarbu, kad tėvai kuo greičiau suimtų save į rankas. „Reikia iš karto skambinti policijai, informuoti apie įvykį, nusakyti požymius, prašyti pagalbos. Organizuoti artimuosius, draugus ir kaimynus, kurie žino, pažįsta vaiką, kad kuo greičiau bandytų ieškoti ir būtų galima operatyviai imtis priemonių ir ieškoti jo tose vietose, kur vaikas galėtų būti arba iš kurios vietos, jis galėjo nukeliauti“, - aiškina advokatas.
G. Černiauskas taip pat pabrėžia, kad veikti reikia kuo greičiau, o pagrobėjui nebūtų suteikta galimybė pasinaudoti papildomu laiku ir paslėpti vaiką. „Jeigu grįžtume prie Kauno įvykio, tai matome, kad pagrobėjas labai gudriai buvo pasiruošęs visą pagrobimo planą. Keitė vietas, laukė, kaip seksis paieška, kaip ji bus vykdoma, kaip organizuojama tam, kad būtų galima mėtyti pėdas. Tai tas laikas, ypač pirmos dvi valandos, yra labai svarbios ir būna lemiamos“, - teigia G. Černiauskas.
Vaikų paėmimo ir teisinių procesų sudėtingumas
G. Černiauskas, remdamasis savo patirtimi ir viešumoje nuskambėjusiomis bylomis, tokiomis kaip Garliavos įvykiai, kritiškai vertina teismų praktiką sprendžiant vaiko atskyrimo klausimus. Jis pabrėžia, kad sprendimai teisme turėtų būti priimami greitai ir operatyviai, kad nekiltų konfliktinės situacijos. „Teismas turi labai griežtai reaguoti į tokį tėvų elgesį ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Ir kai teismai pradės bausti tėvus už netinkamą elgesį, teismo nurodymų nevykdymą, tada tokių situacijų, kaip ši, nebebus, nes tiesiog kiekvienas prieš bandydamas elgtis ne pagal įstatymą, visų pirma pagalvos, ar negali už tai būti griežtai nubaustas“, - teigia advokatas.
Jis kritikuoja tendenciją, kai teismai ilgai vilkina sprendimų priėmimą, ragindami šalis ieškoti bendro sutarimo net ir itin konfliktiškose situacijose. Tai, pasak G. Černiausko, gali paskatinti vieną iš tėvų imtis drastiškų veiksmų. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie gyventojai, nežinodami visų aplinkybių, skuba smerkti institucijų veiksmus ar ginti vieną iš šalių, remdamiesi tik paviršutiniška informacija. Jis pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbu nesikišti į teisėsaugos pareigūnų darbą ir leisti jiems atlikti savo funkcijas.
G. Černiauskas mano, kad teisinėje sistemoje požiūris į vaiko interesų gynimą ir teismo sprendimų vykdymą nepasikeitė nuo Garliavos laikų. Jis apgailestauja, kad kai kurie politikai naudojasi tokiomis skausmingomis istorijomis, siekdami politinio populiarumo, o ne ieškodami realių sprendimų. „Aš manau, kad tai iliustruoja mūsų visuomenės brandą, jog paskui tokius politikus ir sistemą turime. Taip politikai paskui ir rūpinasi visuomene“, - konstatuoja advokatas.
Advokatas siūlo, kad asmenims, kurie nevykdo teismo sprendimų, ypač susijusių su vaiko grąžinimu, turėtų būti taikomos didelės piniginės baudos ar net areštas, kad būtų išvengta panašių situacijų ateityje. Jis mano, kad teismų sistema turėtų būti peržiūrėta ir reformuota, siekiant greitesnių ir teisingesnių sprendimų, kurie visų pirma atitiktų vaiko interesus.
tags: #advokatas #cerniauskas #vaikai
