Relaktacija: efektyvūs būdai atgaivinti pieno liaukas ir sėkmingai žindyti

Moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to, jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA. Dauguma sveikų moterų pasinaudodamos relaktacijos metodu, gali pilnaverčiai žindyti - savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėnesio ir tęsti žindymą kartu su kietu maistu iki 2 metų ir ilgiau.

Pirma apžvelkime dažniausiai pasitaikančias situacijas, kuomet į žindymą įsiterpia primaitinimas pieno mišinėliais: baimė dėl nepakankamo naujagimio svorio augimo, alkiui priskiriamas naujagimio verksmas, svorio nepriaugimas dėl per trumpų liežuvio ir lūpos pasaitėlių, nuovargis dėl ištisinio žindymo, aplinkinių ir pačios mamos abejonės dėl gebėjimo išmaitinti kūdikį savo pienu, neteisinga svorio augimo interpretacija ir t.t.

Relaktacija taikoma sudėtingesnėse situacijose, kai naujagimiui/kūdikiui reikalingas reikšmingai didelis mišinio arba donorinio pieno kiekis, stipriai atsilieka svorio augimas, kai yra nepilnai išnešiotas naujagimis, kai yra sveikatos problemų ir pan. Relaktacija turi dar vieną skirtumą nuo pieno gausinimo metodikos: relaktacijai reikalingos papildomos priemonės ir pageidautina žindymo konsultanto priežiūra.

Relaktacijos metodika

Iš esmės relaktacija yra ta pati pieno gausinimo metodika, tačiau jai reikalingos papildomos priemonės ir pageidautina žindymo konsultanto priežiūra. Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti, norint sėkmingai atstatyti pieno gamybą:

El. pientraukis: El. pientraukį būtina naudoti, nes rankinis pientraukis netinka relaktacijos atveju, kadangi bus reikalingas itin stiprus ir ilgalaikis pieno traukimas iš krūtų. Žindymo konsultantų praktika rodo, jog rankiniai pientraukiai relaktacijos atvejais nepasiteisina, todėl jie nerekomenduojami. Manoma, kad traukimas rankiniu pientraukiu per silpnai stimuliuoja krūtį, todėl ištraukiamas mažas pieno kiekis. Rankiniams pientraukiams būdingas spenelio tampymas vakuumo pagalba yra nepakankamas. Kadangi relaktacija užtrunka savaitėmis, mama gali pavargti, nusivilti lėtais tempais ir nuspręsti nutraukti relaktaciją, nors kur kas geresnius rezultatus būtų gavusi su el. pientraukiu. Pastarojo gamintojas nėra svarbus, svarbu, kad turėtų 2 funkcijas: pirminį pieno sužadinimo režimą ir reguliuojamo traukimo režimą.
Ramus laikotarpis: Numatykite ramų 4-6 savaičių laikotarpį. Maždaug tiek laiko užtruks iki kol bus pasiektas norimas rezultatas - jūs žindysite kūdikį tik iš krūties ir jokio papildomo maisto jam nebereikės. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti išvykų, pramogų, fotosesijų, svečių vizitų ir namų ruošos darbų ir susikoncentruoti į relaktaciją. Papramogausite paskui, kai išsivaduosite iš buteliukų, termosų, vandens virinimo, priemonių sterilizavimo ir pan. Pienas visada bus jūsų krūtyse - tiek, kiek reikia, švarus, kvapnus ir toks, kokio reikia jūsų kūdikiui.
Pieno kiekio apskaičiavimas: Apskaičiuokite kūdikiui reikalingą pieno kiekį, kuris taps nekintamu visos relaktacijos metu. Tai reiškia, kad apskaičiuotas pieno kiekis išlieka toks pats visas 4-6 savaites, kol vyksta relaktacija. Įprastai naudojama formulė: 150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą. Pavyzdžiui, 4 kg kūdikiui skaičiuojama: 150 ml x 4 kg : 8 maitinimų per parą = 75ml/vieno maitinimo metu. Relaktacijos metu rekomenduojama laikytis tik šios formulės (vietoje kiekių nurodytų ant mišinėlių pakuočių, kurie skaičiuojami apytiksliai pagal amžių). Atkreipkite dėmesį, jeigu vaikas buvo ilgai maitinamas iš buteliuko: jo skrandis gali būti labiau išsitempęs, todėl tikėtinas didesnis poreikis pieno mišinėlio kiekiui, tačiau kiekis, apskaičiuotas relaktacijos metu, neturėtų viršyti maksimalios normos: 200 ml x vaiko svoris (kg) padalinta iš maitinimų skaičiaus per parą. Pavyzdžiui, ilgą laiką pieno mišiniais iš buteliuko maitinto ir retai žindomo, 6 kg svorio kūdikio suvalgomas kiekis relaktacijos metu bus 150 ml (apskaičiuojama pagal maksimalaus kiekio formulę: 200ml x 6 kg : 8 maitinimų per parą = 150ml/vieno maitinimo metu). Taip pat atkreipkite dėmesį ir į atvirkštinį variantą: kūdikio, kuris žindytas tik iš krūties, bet trūkstant maisto ir neaugant svoriui, skrandis nėra ištampytas, todėl pradėjus relaktaciją, minimalaus kiekio formulė gali būti taikoma tik kaip siektinas normatyvas - kūdikiui pasiūlomas apskaičiuotas minimalus kiekis, bet jis gali visko nesuvalgyti (150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą). Tai normalu, kad mažyliui prireiks kelių dienų, kol sugebės suvalgyti reikiamą kiekį maisto. Svarbu: visada pasiūlyti kūdikiui tą pačią (nedinti!) bent minimalią normą.
Dažnas žindymas: Maitinkite vaiką iš krūties kuo dažniau, tiek dieną, tiek ir naktį, bet ne rečiau kaip kas 3 val. Visus maitinimus žindykite ir tuo pat metu papildomą maisto kiekį sumaitinkite žindymo metu iš primaitinimo sistemėlės. Jeigu jūsų vaikas jau įprato prie buteliuko ir neima krūties, turėsite jį pergudrauti: pirmą kartą siūlykite krūtį su primaitinimo sistemėle, kai kūdikis yra apsimiegojęs, bet pilnai neišbudęs. Pats tinkamiausias laikas - naktis, arba diena, kai kūdikis miega, tačiau jau artėja maitinimo metas ir jūs jaučiate, jog vaikas netrukus norės valgyti. Apie tai, kad jau artėja vaiko maitinimo laikas, galite pamatyti stebėdama vaiką: miego metu rąžosi, kruta galūnės, juda akių obuoliai po vokais, muistosi ir vėl trumpam prisnūsta. Tai tinkamas metas paruošti krūtį ir pripildytą primaitinimo sistemėlę, patogiai įsitaisyti žindymui ir priglausti apsimiegojusį kūdikį prie krūties su primaitinimo sistemėle. Naktį, kuomet yra prietema, o vaikas apsimiegojęs ir labiau atsipalaidavęs, toks gudrus krūties pasiūlymas duoda pačius geriausius rezultatus. Išmintinga mama žino, kaip ištaikyti momentą ir suvilioti kūdikį atgal prie krūties.
Pieno ištraukimas po maitinimo: Po kiekvieno maitinimo išsitraukite pieną el. pientraukiu iš abiejų (!) krūtų - ne tik iš antrosios krūties, bet ir iš tos, kurią žindė vaikas. Pavyzdžiui, duodate vaikui kairę krūtį su primaitinimo sistemėle, o po maitinimo ištraukiate pieną iš kairės krūties 20 minučių ir iš dešinės krūties 20 min. Žinoma, tokia dviguba stimuliacija atima mamos laiko apie 1-1,5 val. kiekvienam maitinimui, tačiau pagreitina pieno kiekio augimą ir priartina dieną, kuomet mama žindys ir kūdikis gaus mamos pieną tik iš krūties. Atkreipkite dėmesį, jog nurodyta trukmė bent 20 minučių kiekvienai krūčiai yra minimali, tad galite ją didinti, bet negalite mažinti. Nesijaudinkite, jei krūtis po žindymo atrodo „tuščia“, arba kitoje krūtyje pienas baigia tekėti jau po 10 minučių. Visą laiką, t. y. bent 20 minučių kiekviena krūtis turi būti intensyviai stimuliuojama - t. y. ištraukinėjamas pienas su el. pientraukiu, nepaisant, kad “niekas nebėga”. Nėra taip svarbu, kiek pieno ištraukiama pirmomis relaktacijos dienomis, tačiau labai svarbu suteikti gerą stimuliaciją kiekvienai krūčiai, po kiekvieno maitinimo, kad nusiųstumėte signalą hormonų sistemai ir po kelių dienų tokios intensyvios stimuliacijos, pradėtų gamintis gausesnis pieno kiekis.
Mamos pieno ir mišinio derinimas: Kiekvienam maitinimui užpildykite papildomo primaitinimo sistemėlę: pirma savo ištrauktu pienu, ir tik trūkstamą dalį papildykite adaptuotu pieno mišiniu. Pavyzdžiui, kūdikiui yra apskaičiuotas 75 ml kiekis sistemėlėje vienam maitinimui, o mama po maitinimo išsitraukė 40 ml pieno iš abiejų krūtų. Šis ištrauktas pieno kiekis pilamas į primaitinimo sistemėlę sekančiam maitinimui ir papildomai pripilama trūkstama dalis 35ml. Svarbu: mamos pienas ir adaptuotas pieno mišinys gali būti bendrai sumaišomas primaitinimo sistemėlėje. Nedidinkite kiekio primaitinimo sistemėlėje. Užtikrinus vaikui bent minimalų maisto kiekį ir stimuliuojant krūtis, kūdikis pats aktyviau traukia iš krūties, dažniau prabunda.
Požiūrio keitimas: Pakeiskite požiūrį į kūdikio maitinimą: kai įsiterpia buteliukas, atsiranda šiek tiek chaotiški maitinimai ir jaučiama baimė, jog vaikas yra alkanas, todėl nebegalime vertinti žindymo kaip “vientiso dueto”. Labai rekomenduojama relaktuojančiai mamai savo mintyse atskirti vaiko ir savo poreikius: Vaiko poreikis - gauti būtiną maisto kiekį. Taip bus užtikrinamas jo augimas, mama bus ramesnė, sustiprėjęs mažylis žįs stipriau, tad kartu su mama stimuliuos krūtis, o vėliau pilnai žįs tik iš krūties. Negalime tikėtis, kad silpnas, vangus, krentančio svorio naujagimis žįs iš krūties, nes žindymas yra darbas, tam reikia energijos kalorijų, kurių jis negauna, arba gauna nepakankamai. Mamos poreikis - stimuliuoti krūtis: užtikrinti dažną krūtų ištuštinimą tiek dieną, tiek ir naktį bei papildomą traukimą iš abiejų krūtų.
Rezultatų fiksavimas: Pastebėkite, kaip po kelių parų/savaičių paauga ištraukto pieno kiekis ir susilygina su pradžioje apskaičiuotu minimaliu maisto kiekiu. Pasiekus tokį ištraukto pieno kiekį, koks yra pilamas į sistemėlę, jau galima atsisakyti pieno mišinio ir dar kurį laiką tęsti maitinimą iš krūties su sistemėlę, kurioje bus tik mamos pienas. Užtvirtinus maitinimą tik savo pienu (iš krūties su sistemėle), pasveikinkite save! Jūs esate žindanti mama ir netrukus bus finišo tiesiojoje - kiekio mažinimo sistemėlėje: kiekvieną dieną pieno kiekis sistemėlėje sumažinamas 5 ml, nors ir toliau tęsiamas pieno ištraukimas iš krūtų, ypač naktį (dėl hormono prolaktino). Pavyzdžiui, nuo pirmadienio į sistemėlę pilamas kiekis 70 ml (vietoje įprastų 75 ml), nuo antradienio 65 ml, nuo trečiadienio 60 ml ir tęsiama tol, kol sistemėlėje nebelieka reikšmingo pieno kiekio. Įprastai, galima tęsti žindyti be sistemėlės, kuomet kiekis sistemėlėje būna apie 20 ml, tačiau kai kuriais atvejais, perėjimas prie pilnaverčio žindymo gali būti tik pilnai išminusavus kiekį sistemėlėje (čia reikia atsižvelgti į kūdikio būklę ir kitus parametrus). Šis etapas, kuomet palaipsniui mažinamas pieno kiekis sistemėlėje, priverčia vaiką stipriau darbuotis prie krūties ir tapti tikru žindomu kūdikiu - dažniau prabusti iš alkio, daugiau žįsti, stipriau traukti iš krūties, dažniau ramintis su krūtimi burnoje prieš užmiegant. Mamą tai gali varginti, todėl rekomenduojamas “guolis” - jaukiai įsitaisyti lovoje kartu su vaiku, dažniau glausti nuogą vaiką prie nuogo kūno (t. y. oda- oda kontaktas), miegoti kartu su vaiku tiek dieną, tiek ir naktį.
Pieno ištraukimo trukmės trumpinimas: Šiame etape, priklausomai nuo kiekio sistemėlėje, galima kasdien patrumpinti pieno ištraukimo trukmę iš priešingos krūties po kiekvieno maitinimo, nes pieno kiekį didina pats vaikas, kuris jau moka žįsti ir yra pakankamai sustiprėjęs. Pavyzdžiui, pirmadienį po kiekvieno maitinimo stimuliuojate krūtį 15 min (vietoje 20 min), antradienį 10 min ir taip toliau, kol visai nebeliks traukimo.
Kasdieninis rezultatų stebėjimas: Fiksuokite rezultatus kasdien. Skaičiuokite vaiko pasišlapinimus ir pasituštinimus per parą. Pasverkite vaiką 1 kartą parą, tuo pačiu metu, tokia pačia apranga ir tomis pačiomis aplinkybėmis (prieš arba po maitinimo, bet visada vienodai).
Rezultatų fiksavimo svarba: Pirmoje eilutėje matome, jog moteris žindė iš dešinės (D) krūties su sistemėle 30 minučių, papildomai išvalgyta 75ml, o po maitinimo iš abiejų krūtų (KD) ištraukta 40 ml. Tokiu pat principu reikia nuosekliai žymėti kiekvieną maitinimą ir dienos rezultatų suvestinę. Stebėkite, kaip auga vaiko svoris ir didėja ištraukto pieno kiekis! Tai jus motyvuos stengtis ir išvaikys abejones. Atkreipkite dėmesį, jog moteriai pavyks relaktuoti, jei bus nuoseklus darbas ir rezultatų susisteminimas. Rezultatų fiksavimui yra įvairios mobiliosios programėlės, bet gali padėti ir paprastas pieštukas ir popieriaus lapas, ant kurio fiksuojami reikalingi parametrai. Esu pastebėjusi, jog kasdieninis rezultatų apibendrinimas padeda žindymo konsultantei, o ypač pačiai mamai(!) stebėti, kaip reaguoja vaikas į buteliuko atsisakymą, kaip auga jo svoris, pamatyti klaidas tarp žindymo intervalų ir trukmių, tačiau didžiausia nauda - pačiai mamai, kuomet ji gali matyti visą relaktacijos istoriją, palyginti ištraukto pieno kiekį prieš savaitę ir suprasti, jog pieno gausėja ir žingsnelis po žingsnelio juda į priekį, išimtinio žindymo link.

Sveikai moteriai gali nepavykti relaktuoti, tam gali būti įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje stengtasi detaliai aprašyti kelią, kuriuo jūs galite savarankiškai sugrįžti prie pilnaverčio žindymo ir atsisakyti pieno mišinėlių, nerizikuojant vaiko svorio augimu. Nepaisant, detalios informacijos, relaktuojančioms moterims reikalingos kasdieninės konsultacijos, informacija, padrąsinimas ir parama. Tam reikia žindymo konsultanto laiko, įgūdžių ir kantrybės.

Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys specialistai neturi 4-6 savaičių laiko, reikalingo relaktuojančios moters konsultavimui, pokyčių įvertinimui ir kasdieniniam padrąsinimui. Jeigu jūs norite sugrįžti prie žindymo ir gauti kasdieninę kvalifikuotą priežiūrą iš žindymo konsultantės, kreipkitės į mane. Relaktacijos priežiūros kaina 50€/savaitei.

Motinos pienas - nepakeičiamas kūdikio maistas

Motinos pienas yra pagrindinis ir nepakeičiamas kūdikių iki 12 mėn. maistas. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.

Motinos pienas - maitinančios moters pieno liaukų, esančių krūtyse, sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Kūdikio maitinimas motinos pienu vadinamas žindymu. Per pirmąsias 3-5 dienas po gimdymo išsiskiria tirštas gelsvas skystis - priešpienis, o vėliau - skystesnis baltas pienas, kurio sudėtis stabilizuojasi 2-3 savaitę. Sveikai žindyvei per parą pasigamina 1,0-1,5 litro pieno. Motinos piene yra visų medžiagų, reikalingų kūdikiui. Labai vertingi jo baltymai ir riebalai, kurie panašūs į kūdikio kraujo serumo baltymus ir riebalus bei yra lengvai įsisavinami. Piene taip pat yra mineralinių medžiagų (ypač - kalcio ir fosforo druskų, reikalingų kaulų ir raumenų formavimuisi), hormonų, fermentų, vitaminų. Itin svarbūs imunoglobulinai (pirmaisiais mėnesiai kūdikio organizme nesigamina), svarbūs apsisaugant nuo užkrečiamųjų ligų. Pienas yra sterilus, šiltas, jo kiekis ir kokybė priklauso nuo motinos mitybos. Patartina valgyti šviežią, vitaminų gausų maistą.

Žindymo pradžioje iš krūties bėga pradinis pienas, kurio kūdikis atsigeria. Tai gerokai skystesnis, liesesnis ir santykinai saldesnis už galinį pienas, suteikiantį sotumo jausmą, nes jame riebalų būna net kelis kartus daugiau negu pradiniame piene.

Motinos pienas: nauda ir savybės

Jūsų pieno kvapas skatina jūsų mažylį ieškoti krūties.
Hormonų koncentracija jūsų kraujyje per parą periodiškai kinta. Lygiai taip pat svyruoja jūsų piene esančių hormonų kiekis.
Manoma, kad žindymo metu patiriamas artimas fizinis kontaktas stiprina mamos ir vaiko ryšį. Mokslininkai taip pat yra nustatę, kad maitinimas krūtimi skatina oksitocino išsiskyrimą.
Motinos piene gaminasi antikūnai, kurie kovoja su įvairiais mikrobais. Dėl to mažiau tikėtina, kad motinos pienu maitinti vaikai ateityje susirgs egzema, astma, įvairiomis alerginėmis ligomis ar kad juos vargins nutukimas.
Motinos mityba tiesiogiai veikia jos pieno sudėtį.
Berniukai suvartoja daugiau motinos pieno negu mergaitės. Įdomu tai, kad motinos pienas, kuris gaminasi maitinant berniukus, yra 25 proc. Vis dar tiksliai nenustatyta, kaip motinos pienas natūraliai prisitaiko prie konkretaus kūdikio.

Motinos pienas yra gyvas ir neleidžia bakterijoms augti ar net gali jas sunaikinti. Šis gebėjimas yra stipriausias kelias pirmas valandas, ištraukus pieną. Esant mums įprastai kambario temperatūrai (19-22 °C), motinos pieną galima laikyti maždaug 10 valandų, šaldytuve - 8 dienas. Norint saugoti ilgiau, reikėtų užšaldyti.

Tačiau svarbu suprasti, kad iš krūties į kūdikio burną tekantis pienas yra šviežias, švarus ir šiltas (reikiamos temperatūros). Ištrauktas motinos pienas, laikomas induose, perpilamas, gali pakisti. Jo švara priklauso nuo indų ir čiulptuko švaros. Pieno temperatūra keičiasi pagal aplinkos temperatūrą. Ilgai laikomas ištrauktas pienas pamažu tampa nebešviežias, pakinta jo maistinės medžiagos, fermentai, hormonai bei komponentai, saugantys nuo užkrato. Ypač jautrios yra gyvosios ląstelės - leukocitai. Ne veltui mamos pienas dar yra vadinamas baltuoju krauju. Kaip iš kūno ištekėjęs kraujas, taip ir ištrauktas pienas, netinkamai laikomas, ima kisti ir gesti.

Nutraukto pieno laikymas ir paruošimas

Žindančios mamos gali susidurti su situacijomis, kai būtina nusitraukti pieną: nutraukti nedidelį jo kiekį, kad pilnos krūtys palengvėtų, arba didesnį kiekį vaikui pamaitinti. Jei laikinai negalite žindyti, traukite pieną ne mažiau kaip 8 kartus per parą, kad palaikytumėte reikiamą laktacijos intensyvumą.

Kaip tinkamai laikyti nutrauktą pieną, kad jis kuo ilgiau būtų geras naudoti?

Kiekvieną kartą (skirtingu laiku) iš krūties ištrauktą pieną geriausia supilti ir laikyti šaldytuve atskiruose indeliuose.
Ant jų reikėtų užrašyti dieną ir valandą, kada jis ištrauktas, o jeigu ruošiamasi laikyti ilgiau - tai ir mėnesį.
Pavyzdžiui, mama, žinodama, kada pradės dirbti, gali iš anksto ištraukinėti pieną į mažus buteliukus (60-120 ml talpos) ir kaupti juos šaldiklyje.
Šaldytuvo „ledainėje“ ištrauktas pienas gali būti saugus dvi savaites, o jeigu jos durelės atskiros, nors ir dažnai derinėjamos, - 3-4 mėnesius. Atskirame šaldiklyje, kuriame išlaikoma nuolatinė minusinė temperatūra, motinos pienas gali būti saugomas 6 mėnesius ir ilgiau.

Kaip užšaldytą pieną tinkamai atšildyti?

Atitirpinti pieną reikėtų pamažu, įstačius buteliuką į šiltą vandenį ar laikant po šilta srove. Netinka šildyti, laikant virš ugnies ar mikrobangų krosnelėje. Mat, per daug įkaitinus pieną, suardomas jame esantis vitaminas C ir kiti labai vertingi baltyminiai mamos pieno komponentai, tarkime, antikūnai, saugantys nuo infekcijų, ir imunoglobulinas A.
Atitirpintą pieną reikia sumaišyti. Ir šiaip, laikui bėgant, pienas nusistovi, todėl, prieš naudojant buteliuką, patartina pavartyti, kad susimaišytų pieno ir grietinės sluoksnis.
Iš mamos krūties įprastai teka jos kūno temperatūros pienas. Tokio šiltumo ištrauktą pieną kūdikiui būtų geriausia duoti ir maitinant dirbtinai. Pieną sušildyti galima buteliuką su juo įmerkus į didesnį indą su šiltu vandeniu ar laikant po iš čiaupo bėgančia šilto vandens srove. Patikrinti, ar pienas pakankamai šiltas, mama gali užlašinusi keletą lašų ant savo rankos dilbio vidinės pusės. Tačiau jeigu mamai tenka skubėti prie iš alkio nerimstančio kūdikio, galima jam duoti ir kambario temperatūros pieno.
Atšaldytą pieną reikia suvartoti per 24 valandas.
Nemaišykite atšaldyto pieno su šviežiai nutrauktu, pakartotinai jo neužšaldykite.

Svarbu žinoti:

Neišgyvena gyvosios ląstelės leukocitai, gebančios gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus, o ir dauguma baltymų imunoglobulinų, saugančių nuo infekcijų, taip pat tampa nebeaktyvūs.
Ne viena mama guodėsi, kad kūdikis nesutiko gerti atitirpinto pieno, o paragavusios pačios nusivildavo pakitusiu - kartoku - jo skoniu. Ir tai dažniau nutinka sušaldytam riebiam galiniam pienui.
Dirbtinai ištraukdamos likusį po žindymo pieną iš krūtų, mamos skatina jo gamybą. Tai nuolat daranti mama ateičiai kaupia kaip tik galinio - riebiojo - pieno atsargų, o žindomas kūdikis nuolat gauna santykinai daugiau liesesnio ir saldesnio pradinio pieno. Dėl to kūdikis gali dažniau ir skysčiau tuštintis ir jam gali pūsti pilvuką.

Kaip derinti žindymą ir primaitinimą savo pienuku iš buteliuko?

Jei, tarkime, naujagimis dėl kokių nors sveikatos problemų yra per silpnas išžįsti reikiamą kiekį pieno. Kai jam itin krinta svoris ir jis prieš maitinimą bei po jo yra sveriamas, kad būtų aišku, kiek suvalgė.

Įprastai natūraliai pagal poreikį (kada nori ir kiek nori) maitinamas kūdikis žįsdamas pasiima iš motinos krūties tiek pieno, kiek jam reikia gerai augti ir vystytis. Tačiau išties būna, kad dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, jei gimė neišnešiotas, sergantis ar nusilpo, nuolat neprivalgydamas) kūdikis žinda vangiai ir iš krūties neištraukia tiek, kad sustiprėtų ir sparčiau augtų. Tokiais atvejais nebloga išeitis būtų kūdikį pamaitinti papildomai. O geriausias maistas būtų dirbtinai ištrauktas mamos pienas - tas, kurio liko krūtyje, nes mažylis nepajėgė išžįsti pats.

Vis dėlto nepatartina kūdikio iškart pratinti gerti iš buteliuko per čiulptuką. Pirmomis savaitėmis prie buteliuko pripratintas kūdikis ir krūtį gali pradėti čiulpti tarsi čiulptuką, apžiodamas burna vien tik spenelį, o tai gresia ir tuo, kad kūdikis gali neprivalgyti, ir tuo, kad krūtyse gali sumažėti pieno, ir tuo, kad gali būti skausmingai sužaloti speneliai. Todėl ištrauktą mamos pieną (taip pat ir laikinai kaip papildą vartojamą mišinuką) kūdikiui ir ypač naujagimiui geriau duoti kitais būdais: iš puodelio, šaukšteliu, pipete ar švirkštu įpilant į burną.

Naujagimiui ar pirmųjų mėnesių kūdikiui galima pieną suduoti per žindymo papildiklį (vadinamąją papildomą maitinimo sistemą). Tai toks įtaisas, kai ištrauktas pienas ar mišinukas į kūdikio burną teka, jam apžiojus krūtį, per šalia spenelio atsiveriantį lankstų vamzdelį.

Kada ir kaip pradėti primaitinti kūdikį?

Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams. Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.

Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. ...).

Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.