Vienaip ar kitaip, tačiau visi tėvai moko savo vaikus, diegia jiems saugumo įgūdžius. Tai priklauso nuo to, ką jūs pabrėžiate, kai auklėjate, mokote, saugote savo vaiką. Šis testas padės jums susigaudyti, kokias mintis įsimena mažasis žmogutis iš saugumo pamokų.
Mažylis sukiojasi ant sofos, atsidurdamas vis arčiau ir arčiau krašto. Jūs:
- A. Budriai jį stebite, kad laiku pastvertumėt.
- B. Sakote: „Čia kraštas, nukrisi, negalima… ”
- C. Sakote: „Čia kraštas, nušliaužti reikia va taip…”
Jūs ką tik įjungėte orkaitę, kad iškeptumėte vištą, o jūsų mažylis pribėgo ir, nepaisydamas draudimų, atkakliai prie orkaitės lenda. Geriausia padaryti taip:
- A. Neprileisti, pagrūmoti pirštu, idealiausia - išprašyti iš virtuvės.
- B. Paaiškinti, kad tai pavojinga, pasakyti: „Oi, karšta!”
- C. Pasakyti: „Negalima!” Ir privesti dar arčiau, - tegu pajunta, kaip karšta.
Vaikas įprato, vos tik nusisukate, kuo greičiau nuropoti tolyn, ir jūs jau gerokai pavargote, gaudydama ir stabdydama savo žvitrųjį mažylį. Ką ketinate daryti šį kartą?
- A. Uždrausti.
- B. Pasivyti ir sustabdyti.
- C. Pasislėpti.
„Mama, dabar aš tave pasupsiu!” - sako mažylis. Jūs sėdatės ant sūpynių, mažylis atsistoja priešais jus ir stengiasi sūpynes išjudinti. Jūs sakote:
- A. „Atsargiai, sūpynės tave užgaus!”
- B. „Atsistok va taip…” - ir jį pastatote.
- C. Paklausiate: „Kaip reikia atsistoti, kad sūpynės tau netrinkteltų?”
Jūs su vaiku vaikštinėjote po parką ir atsisėdote ant kelmelio pailsėti. Vaikas pašmirinėjo aplinkui ir atnešė jums nurautą šungrybį. Jūsų instinktyvus noras:
- A. Atimti šungrybį ir išmesti.
- B. Tuoj pat jam nuplauti rankas.
- C. Pasakyti: „Atsargiai!” ir bematant sukurti pasaką apie klastingą šungrybį (o paskui nuplauti rankas).
Močiutė papasakojo vaikui, kad esąs toks naminukas, ir (o to visiškai nesitikėjote) vaikas sunerimo, jis vis grįžta ir grįžta prie tos temos… Ką jūs darote?
- A. Įtikinėjate, kad naminukų pasaulyje nebūna, vadinasi, bijoti nėra ko.
- B. Apeinate su juo savo namus, apžiūrėdami visus kampelius, ir akivaizdžiai įrodote, kad neminukų nėra.
- C. Pasikalbėję apie pasakas ir pasakų veikėjus, pastatote nakčiai dubenėlį pieno - naminukui.
Judu einate šaligatviu ir prisiartinate prie namo, nuo kurio stogo nukaręs storas varveklis. Ką jūs darote?
- A. Aplenkiate varveklį?
- B. Parodote vaikui tą varveklį ir jį aplenkiate?
- C. Parodote vaikui varveklį ir klausiate, kaip judviem geriau praeiti.
Jūsų vaikas nepasiprašęs nuėjo pažaisti į gretimą kiemą, kur jūs netrukus tą prapuolėlį ir pasigavote, jūs klausiate, kodėl jis taip pasielgė, o jisai sako susitikęs Snieguolę, kuri paprašė, kad jis padėtų jai surasti Senelį šaltį, ką tuoj pat jam pasakote?
- A. Pasėdėk ir pagalvok; o į kiemą daugiau visai neisi - iki pat vasaros.
- B. Snieguolę? Pavasarį? Kodėl tu mane apgaudinėji?
- C. Tai buvo persirengusi Žiežula Pagiežula, kadangi Snieguolė niekada nepasišauks vaiko, neperspėjusi mamos.
Vaikas drožia skardžio link - pasižiūrėti, kas tenai, apačioje, o į jūsų pastangas jį sustabdyti visiškai nereaguoja. Jūs darote didžiulį šuolį ir spėjate vaiką pagauti. O paskui?
- A. Pasisodinate šiek tiek arčiau savęs, paaiškinate, kaip tai pavojinga, ir pareikalaujate jūsų aiškinimą pakartoti.
- B. Pagrūmojate, kad apsaugojimui prie kojos pririšite virvę.
- C. Nubaudžiate.
Ant žemės guli kažkoks ilgas laidas. Jūs žinote, kad juo srovė neteka ir todėl jis nepavojingas, tačiau vis dėlto:
- A. Papasakojate vaikui, kodėl negalima užminti ant nukritusio laido.
- B. Parodote, kad gulintį ant žemės laidą reikia apeiti.
- C. Paklausiate, kodėl negalima užminti nukritusio laido ir kaip pasielgti yra teisinga.
Vaikas atbėgo iš lauko šiek tiek kažko išsigandęs. Jūs išsiaiškinate, ko jis išsigando, ir:
- A. Pasakote, kad gali pabūti namie.
- B. Paaiškinate, kad nieko baisaus čia nėra.
- C. Išeinate drauge su juo į lauką ir drauge aptariate, ar vertėjo taip bijotis.
Rezultatai
Jeigu dauguma atsakymų A.
Žinoma, jūs stengiatės apsaugoti vaiką nuo pavojų. Tačiau, deja, jūsų pastangos yra labiau draudžiamojo pobūdžio. Jūsų atžala puikiai žino, ko daryti negalima, bet menkai nutuokia, ką daryti galima arba ką reikia padaryti, kad būtų ir galima, ir nepavojinga. Jūsų „negalima” kaip tvora atitveria dukrą ar sūnų, tačiau pagalvokite, kas bus, kai jie išeis iš to sandariai apsaugoto ploto? Kai nebus jūsų po ranka, ar jie sugebės rasti išeitį iš sudėtingos (pavojingos) situacijos? Tegu vaikui lieka maždaug griežtų, geležinių, šimtaprocentinių draudimų kaip „nesisėsk į svetimą mašiną”, „niekada neatidaryk durų svetimiems žmonėms” ir panašių - pačių svarbiausių, o tie dalykai, kuriuos išspręsti jis gali pats, naudodamasis savo patirtimi, tegu būna jo „ieškojimų zona” (žinoma, jums budriai ir nepastebimai/neįkyriai kontroliuojant).
Jeigu dauguma atsakymų B.
Jūs - išprusę tėvai, gerbiantys savo vaiką kaip asmenybę. Mokate ne tik apsaugoti ir paliepti, mokate ir ugdyti intelektą: užuot kamanodavę, dažnai vaikui aiškinate, kodėl negalima, žodžiu, papildote jo pasaulėvaizdį ir padedate jame susiorientuoti. Jūsų traktavime trūksta tik vieno dalyko: augantis žmogus turi turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą veiksmų algoritmą. Jeigu nors pusę „negalima, nes…” pakeistumėte į „reikia taip… ” ir parodytumėte, kaip elgtis galima, tai pagreitintų naudingų įgūdžių įgijimo procesą, be to, pagerėtų jūsų santykiai su vaiku. Juk „taip” visada malonesnis už „ne”.
Jeigu dauguma atsakymų C.
Turite neįkainojamą įprotį: užuot tenkinęsi paliepimais, neigimais ir sudėtingais, vaikui dažnai nesuprantamais paaiškinimais, jūs nuo mažens diegiate jam teisingo, saugaus elgesio modelį. Tai - viena geriausių garantijų, kad jums nesant vaikui viskas eisis gerai. Ir bus galima pasikliauti ne tik aukle ar močiute, bet ir jo paties asmenine savimone.
Auklės atranka: patirtis ir iššūkiai
Samdėme auklę per MAMA IR AUKLĖ agentūrą. Testas, kurį reikia užpildyti tėvams, pasirodė pakankamai išsamus. Ten išsakėme visus savo poreikius. Gavome tik 2 kandidatės. Kadangi reikėjo rinktis gana greitai, visaip svarstėme. Abi neturėjusios savo vaikų, abi pensininkės. Nors rašėme, kad reikia jaunos, vidutinio amžiaus moters, mylinčios vaikus be galo, tai buvo svarbiausia. Na nežinau kodėl būtent šios kandidatės buvo mums pasiūlytos. Mes ją pasirinkom, dėl patirties dirbant su vaikais, ir su vaiku ji bendravo daugiau susitikimo metu nei su mumis, tai buvo tarsi geriau, kaip vėliau paaiškėjo, kad deja...
Vėliau paaiškėjo begalė dalykų. Mūsų vaikui du metai. Jis guvus, komunikabilus, kūrybingas, protingas, valingas, turi nuomonę. Aš niekada iš jos negirdėdavau jokios informacijos apie vaiką, koks jis, koks jo būdas, charakteris, ar imlus, kaip šneka, ką pasakoja, ką įdomaus patyrė su juo būdama, ką pastebėjo. Tuomet klausdavau pati, bet kai tik klausdavau, atrodydavo, kad traukiu per jėgą, kad jai labai nemalonu šnekėti... Kai ji bandydavo pasakoti dienos įspūdžius, vaikas niekada neantrindavo, kas jam būdinga, paantrina ir paskui dar savo prideda, tai užtikrindavo faktą, kad jis iš ties patyrė pasakojamus dalykus. Tačiau jis tik sėdėdavo ir tylėdavo akis išplėtęs.
Pagaliau vieną dieną tik iš vaiko sužinau faktą, kad jie važinėjosi troleibusu. Iš ties supykau, pamaniau kodėl ji mūsų neperspėjo? Juk bent papasakoti po to galėjo, kaip dienos įdomybę, nuotykį, tikrai viskas būtų kitaip. Bet kitą rytą paklausiau jos pačios. Tai tik pasakė, kad iki banko nuvažiavom, kas čia blogo. Tuomet mes pasakėme, kad jei nusprendžia kur nors toliau nuo namų aplinkinių kiemelių eiti, ypač važiuoti, privalo mus perspėti. Ji atsakė klausimu, o kas yra toliau? Vyrui teko pakartoti.
Jei skambindavau dieną, ji nuolat tik aha aha viskas gerai, bet kaip iš tiesų, nesuprasi, nes nuotaika pastovi, be emocijų, net be šypsenos. Po laiko pastebėjom, kad labai retai šypsosi.
Paskambinau agentūrai, nes man kilo įtarimas dėl sudėtingo bendravimo, emocinio šaltumo, anemiškumo. Papasakojau kaip viskas vyksta. Tai pasiūlė atrasti bendrą kalbą kitaip, nes ji matematikė, tiksliukė, uždara, tai su ja reikia matematiškai ir aiškiai kalbėti. Na kad čia tas uždarumas ir nekalbėjimas visiems ne humanitarams būdingas. Tiesa, prieš pokalbį dar kartą skaičiau auklės testą. Pastebėjau, kad testavimo data 2004m. t.y. 6 metų senumo. Taigi, paskambinusi pasakiau, kad testas senas, kad gal jie gali atnaujinti ir pertestuoti ją, nes per tiek laiko bet kas galėjo nutikti gyvenime. Atsakymas buvo deja ne, nes jos jau žinos klausimus, ir atsakymai nebus patikimi. Taigi paprašiau daugiau rekomendacijų, nes gavau tik vieną ir žinoma paskambinau tai mamai, ji buvo be galo patenkinta ir įtikino tuomet palankiam sprendimui. Bet kai suabejojau ja, prašiau daugiau, nes iš vieno niekad negali spręsti, o dirba ji senai. Pažadėjo duoti. Deja negavau visą mėnesį.
Galiausiai nuėjo tai, kad po kiek laiko vaikas pradėjo pasakoti apie bausmes, kuriomis ar grasino, o gal net baudė: "uždarysiu į tamsų", "neklauso, išeisiu, paliksiu vieną", "pamuša, pamuša, neklausiau...", gėdino jį, kad nedaro ant puoduko, "bars mane, neklausiau", "taip per veidą pamuša" ir tt.
Pagaliau ir man ir mamai nutiko dar tai, kad kai teko palikti ją su vaiku ir eiti vaikui matant, jis prapliupdavo verkti, ji nenukreipdavo dėmesio, o sakydavo kad jos čia nereikia, kol neišeis mama, močiutė, tol verks, bus sunku. Nenuramindavo. Jis pats susiimdavo nes ir aš ir mama abi stengdavomės nukalbėti. Nedirbo ji savo darbo. Žodžiu ji buvo šalta, be krislo meilės vaikams apskritai. Ir tiesa, anketoje nurodė, kad geriau su lėliuku dirbtų. Aš žinoma paklausiau kodėl. Atsakymas buvo, nes savo indėlį labiau jaučia. Kaip vėliau paaiškėjo mums, po jos darbo, tiesiog paprasčiau, nes kūdikis nekalba, negali paprieštarauti, tik verkti... todėl derėtis ir fantazuoti, kurti nereikia.
Atleidom. Agentūrai skambinom. Nekėlė. Parašiau į soc tinklus savo nuomonę, tai pirmadienio ryta sulaukiau skambučio. Bet tai ką galėjo pasiūlyti, kitą auklę (kai pasitikėjimas sužlugdytas visiškai), išbraukti ją iš sąrašų ir įrašyti į juodą sąrašą... Visko. Vaikas galbūt visą gyvenimą prisimins tai ką patyrė... Man net sunku įsivaizduoti, kokią žalą padaryta vaikui... Ko verti agentūros testai? Darbas? Aš manau, kad kitoms mamoms tiesiog pasisekė šioje agentūroje, arba reikalavimai buvo labai vidutiniai...
Per 3 mėnesius, agentūra nesidomėjo pasiūlytos auklės darbo kokybe. Ką jau kalbėti apie atsižvelgimą į pavojaus signalus ar prašymus pertestuoti, atsiųsti rekomendacijų iš šeimų, su telefonais. Taip kad mums dėl auklės tikrai nebeliko abejonių atleidom. Bet ką apie tai galvoja pati agentūra? Juk reputacija visiškai sutrypta. Noriu perspėti mamas, nepasitikėkite.
Auklių atranka „Mama ir auklė“ agentūroje sudaryta iš trijų dalių: psichologinių testų, asmeninių pokalbių (įžanginis susipažinimas ir išsamus interviu užpildžius anketą) bei dokumentų tikrinimo. Auklėms ir tėvams videopokablio metu papasakojame visą procesą ir išsamiai aptariame jų (bei vaikų) poreikius. Mums svarbu vieni kitus gerai pažinti - juk nuo to prasideda pasitikėjimas. Puikiai suprantame, kad renkantis auklę dažnai tėvus lydi nerimas: ar pavyks rasti žmogų, kuris iš tikrųjų tiks jūsų vaikui? Todėl aukles parenkame pagal psichologinį profilį, atliekame klinikinio tipo testus, o visa atranka - itin griežta.
Kada vaikas pasirengęs likti su aukle - klausimas, ties kuriuo tiek psichologai, tiek pačios mamos nenustoja sukę galvas ir... deja, vienareikšmio atsakymo vis dar nesurado. O ar pati mama, t.y. A. Užmigdžius vaikus dviese su sutuoktiniu pavakarieniauti namuose, netrukdomai pažiūrėti televizorių - juk tai tarsi naktiniai pasimatymai, tiesa? 6. Į svečius užsuko mylima tetulė ir užsižaidė su tavo mažyli. 7. Daugelį mamų paliekant vaiką ir išeinant be jo bent šiek tiek graužia sąžinė.
B. Valandėlės pasisėdėjimą kavinukėje su seniai matyta drauge - juk tau taip pat būtina pailsėti nuo namų! C. Tau atrodo, kad būsi visiškai atsilikusi nuo darbo reikalų ir... gal geriau pasiieškoti kito darbo?
Dabar - tikrai ne pats tinkamiausias metas palikti savo brangiausią turtą auklei, močiutei ar darželiui. Namai - kaip tik ta vieta, kur norėtum ir turėtum būti. Jautiesi reikalinga savo mažyliui ir esi tikra, kad juo niekas taip gerai nepasirūpins, kaip tu pati. Tiesa, labai tikėtina, kad esi pernelyg įsitempusi ir prisiimi per daug atsakomybės. Tiek tau, tiek sparčiai augančiam mažyliui bus geriau, jei po truputėlį mokysitės pabūti vienas be kito. Pradėk nuo smulkių pareigų perskirstymo kitiems šeimos nariams, pabandyk palikti mažylį prižiūrėti kitam žmogui net jei neturi būtinų reikalų: tegul su mylimu anūku pažaidžia seneliai kol tu nulėksi į parduotuvę nupirkti pieno, kol apsilankysi pas manikiūrininkę ar kirpėją. Kad ir kas benutiktų, tu išlieki visų pirma - mama, ir tik paskui - žmona, darbuotoja ar drauge.
Iš paskutiniųjų stengiesi suderinti ir vaiko priežiūrą, ir savo socialinį gyvenimą. Moki kūrybingai išsisukti iš padėties, stengiesi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Tavo siekiamybė - kad ir vilkas būtų sotus (t.y. mažasis džiaugsmas prižiūrėtas), ir avis sveika (avies vaidmenyje - visas kitas tavo gyvenimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su mažyliu). Tačiau tikriausiai jau spėjai įsitikinti, kad tai padaryti kartais būna beprotiškai sunku. Nors dažniausiai tau tai pavyksta. Jei išties nori grįžti į darbą - tikrai jau esi pasirengusi patikėti savo vaiką auklei arba vesti į darželį. Tu dar namuose? Ko gero, arba niekaip nerandi idealios auklės, arba vis dar renkiesi iš 10 darbo pasiūlymų.
Esi veiklos žmogus, todėl namuose su vaikučiu tegali išbūti trumpą laiką. Tarp 4 sienų greitai pradedi dusti. Jei kol kas tavo šeimyninės aplinkybės susiklostė taip, kad į darbą grįžti negali, tau išties vertėtų pasidomėti kokia nors veikla namuose, atrasti laiko savo hobiui. Tačiau neabejotina, kad vos pasitaikius progai lėksi tiesiai į darbą, palikusi vaiką patikimos ir geros auklės globai. Ar tu dėl to prastesnė mama? Anaiptol! Tiesiog turėdama gyvenimą ne tik namuose, bet ir už jų, jausiesi laiminga ir patenkinusi visus savo poreikius.
Mes stengiamės, kad auklėms dirbti būtų saugu, kad auklės dirbtų kultūringose ir patikimose šeimose, padedame suderinti tinkamas darbo sąlygas ir daryti karjerą auklės darbe. Be abejo, dirbame ne su visomis auklėmis. Tai darome tik dėl vaikų, kuriuos patikime auklėms. Juk ir Jūs tam pritariate, tiesa? Mes nekeliame jokių išsilavinimo sąlygų, tačiau mums svarbu pats žmogus, jo savybės, taip pat reali patirtis prižiūrint mažus vaikus (vaikui, kurį prižiūrėsite, nebus labai svarbu Jūsų turimi popieriai, bet tikrai svarbu, ką jam galėsite suteikti).
Kokių auklių ieškome?
- Turinčių patirties su vaikais iki trejų metų;
- Galinčių dirbti darbo valandomis, visą, dalį dienos ar slenkančiu grafiku;
- Suprantančių, kad auklės darbas yra ypač svarbus, nes tai darbas su vaikais ir jį reikia dirbti rimtai ir nuoširdžiai;
- Punktualių, tvarkingų ir besirūpinančių vaikų gerove.
Pasižymite šiomis savybėmis? Mes Jūsų laukiame!
Vairuojančios auklės uždirba daugiau, jei vairuojate - tai Jūsų privalumas.
Kaip sutarti pokalbį? Susitarkime dėl videosusitikimo laiko el. Prieš mus nereikia apsimetinėti ir „gražinti“ savo biografijos. Juk kiekvienas žmogus turi ir pliusų ir minusų… Atsiųsime laišku kvietimą ir ko reiktų pirmam pokalbiui. Jei interneto pokalbiai nėra Jūsų stiprybė, nepergyvenkite - padėsime, patarsime, prisijungti mūsų siūlomu būdu labai paprasta - per kompiuterį paspaudžiate nuorodą, ir tiek. Sutarkite dėl tikslaus laiko ir skirkite pirmajam susitikimui bent dvi valandas. Pasitikrinkite, ar veikia internetas, garsas, vaizdas - paspaudėte atsiųstą nuorodą iš anksto ir pažiūrėkite, ar viskas gaunasi. Pokalbio metu ir papasakosime viską tiek apie agentūrą ir atsakysime į jums rūpimus klausimus. Jei negalėsite prisijungti, būtinai praneškite iš anksto.
