Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas, vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
- Stresas ir gyvenimo būdas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.
- Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.
- Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
- Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
- Nėštumas. Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.
Kiek gali vėluoti mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas ir vaisingumo vertinimas
Gimdos kaklelio gleivės yra svarbus rodiklis, padedantis suprasti moters mėnesinių ciklą ir vaisingumo laikotarpius. Jos pasišalina per makštį kartu su kitomis makšties išskyromis. Priklausomai nuo ciklo stadijos, gimdos kaklelio gleivės keičiasi - tiek jų kiekis, tiek tekstūra.
Ciklo stadijos ir gleivių pobūdis:
- Sausas periodas. Šis periodas būna iš karto po mėnesinių. Jo metu gali nebūti jokių išskyrų, o makštyje, apie lytines lūpas gali būti sausumo pojūtis. Tiesa, sausumas yra sąlyginis - makštis visiškai sausa niekada nebūna.
- Lipnių išskyrų periodas. Pasibaigus „sausam“ periodui, gimdos kaklelis pradeda gaminti šiek tiek tirštų ir lipnių, balkšvos ar gelsvos spalvos gleivių. Pagal konsistenciją jos gali priminti kanceliarinius klijus. Jų gali būti tiek nedaug, kad galima jų ir nepastebėti. Šių gleivių terpė yra rūgštinė - „nedraugiška“ spermatozoidams, todėl šios gleivės vadinamos nevaisingomis.
- Kreminių išskyrų periodas. Po „lipnaus“ periodo prasideda galimai vaisingas periodas: gimdos kaklelio gleivių daugėja, jos skystėja, atsiranda drėgnumo pojūtis. Gleivės paprastai būna baltos, gelsvos ar kreminės spalvos, jų konsistencija gali priminti skystoką kremą ar majonezą. Jos yra tąsesnės už lipnias, tačiau gerokai mažiau tąsios už „kiaušinio baltymo“ tipo gleives. Šios gleivės vadinamos „pereinamosiomis“, nes tik pasirodžiusios yra „nevaisingos“, tačiau bet kuriuo metu gali tapti vaisingomis.
- "Kiaušinio baltymo" išskyrų periodas. Tai yra pačios vaisingiausios išskyros, pagal savo konsistenciją primenančios žalio kiaušinio baltymą. Jos pasirodo likus kelioms dienoms iki ovuliacijos. Paskutinė diena, kada būna šių gleivių, yra vaisingiausia ciklo diena. Paprastai jos būna skaidrios ir itin tąsios („pirštų testo“ metu galima jas ištempti keletą centimetrų), tačiau gali būti ir itin vandeningų atmainų, ar atmainų su balkšvomis ar rausvomis priemaišomis. Gali būti, kad kiaušinio baltymą primenančių išskyrų pastebėsite iškart po ovuliacijos ir prieš pat menstruacijas, tačiau jei bazinė kūno temperatūra (BKT) ir kiti požymiai rodo, kad ovuliacija yra įvykusi, tai nebus vaisingos išskyros.
- Poovuliacinis periodas. Po ovuliacijos prasideda nevaisingas periodas, išskyros vėl tampa lipnios, sausesnės, neskaidrios, balkšvos ar gelsvos spalvos. Gali pasitaikyti sausų dienų.
Kada ir kaip stebėti gleives?
Pradėti stebėti išskyras reikėtų pasibaigus mėnesinių kraujavimui. Vienoms yra patogiau tai daryti kaskart apsilankius tualete ir gleivių pavyzdžius „rinkti“ išoriškai. Jei gleivių nėra, galima pamėginti padaryti Kėgelio pratimus. Kitos teikia pirmenybę vidinės apžiūros būdui, kai gleivių pavyzdys gaunamas įkišus pirštus į makštį - tokiu atveju geriausias laikas būtų po rytinio dušo. Jei pasirinkote pirmą variantą, kas kartą apsilankius tualete perbraukite tualetinio popieriaus (geriausia balto) skiaute iš priekio atgal. Tai, kas susigėrus skysčiui, liks popieriaus paviršiuje ir bus gimdos kaklelio išskyros. Gimdos kaklelio gleivių galima aptikti ir švariais pirštais perbraukus per lytines lūpas gimdos kaklelio apčiuopimo metu.
Ką vertinti?
Pradžioje apžiūrėkite ir įvertinkite kiekį, spalvą, skaidrumą, drėgnumą, tąsumą. Nepamirškite ir bendro pojūčio makštyje („sausa“, „šlapia“).
Kaip vertinti?
Vertinkite tiek pačias gleives, tiek pojūčius makštyje. Jei gleives dienos eigoje stebėjote kelis kartus ir visus kartus jos buvo skirtingos, dienos pabaigoje pažymėkite vaisingiausią tą dieną pastebėtų gleivių tipą. Pagal vaisingumą, gleivių tipai išsirikiuoja taip (nuo vaisingiausio iki nevaisingiausio): "Kiaušinio baltymas", kreminės gleivės, lipnios gleivės, "sausa".
Išskyrų pobūdį gali paveikti išorės faktoriai:
- Liga.
- Vaistų vartojimas. Gleivių tekstūrą gali pakeisti vaistai, ypač skystinantys gleives.
- Seksas. Seksualiai susijaudinus pagausėja išskyrų, kurios paprastai primena "kiaušinio baltymo" tipo išskyras - išskyros būna vandeningos, slidžios, tačiau jas gamina ne gimdos kaklelis, o makštis. Klaidingam vertinimui taip pat įtakos gali turėti spermos, lubrikantų likučiai po santykių.
Kada kreiptis į gydytoją?
- ...išskyrose yra kraujo? Jei išskyrose yra kraujo, tai dar nereiškia, kad prasidėjo mėnesinės. Kraujo išskyrose gali pasirodyti prieš/ po ovuliacijos (ovuliacinis kraujavimas), kiaušinėliui įsitvirtinant gimdoje (implantacinis kraujavimas). Šiek tiek „teplioti“ gali ir prieš prasidedant mėnesinėms ar joms artėjant į pabaigą.
- ...išskyrų nėra? Jei pastebite nuolatinį sausumą, tai gali rodyti hormonų disbalansą.
- ...per ciklą pasitaiko keli vaisingų gleivių etapai? Normaliomis aplinkybėmis per ciklą turėtų būti vienas kelias dienas trunkantis "kiaušinio baltymo" gleivių etapas. Jei toks etapas pasikartoja po pertraukos, o bazinė kūno temperatūra nepakyla, gali būti, kad ovuliacija neįvyko - šis ciklas bus vadinamas anovuliaciniu ciklu, o mėnesinės - netikromis. Taip pat gali būti, kad ovuliacija yra uždelsta ir įvyks vėliau, nei įprasta.
Mėnesinių vėlavimo ir sutrikimų priežastys vaikystėje ir paauglystėje
Nuo 12 gyvenimo metų mergaitėms atsiranda pirmosios mėnesinės (menarchė), tačiau pradžia gali kisti ir svyruoti nuo 10-15 m. Kad menarchė artėja, galima spręsti iš atsirandančių II lytinio brendimo požymių. Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d.
Kraujavimas vaikystėje
Kraujavimas vaikystėje, t. y. nuo gimimo iki normalios lytinės brandos laikotarpio, yra patologinis reiškinys, todėl mergaitėms kraujavimas iš makšties visada turi būti atidžiai įvertintas. Kraujavimas iš gimdos, t. y. tariamosios mėnesinės, yra normalus reiškinys per pirmąsias gyvenimo savaites, kadangi kūdikis netenka hormonų, kuriuos gavo iš motinos gimdoje. Tačiau praėjus šiam laikotarpiui kraujavimas yra patologija iki pirmųjų lyties požymių atsiradimo.
Kraujavimą vaikystėje gali sukelti:
- Trauma
- Vulvovaginitas
- Svetimkūniai
- Šlaplės prolapsas
- Endokrininė patologija
- Ankstyva lytinė branda
- Sklerozinė kerpligė
- Hemangioma
- Condyloma accuminata
- Navikas: nepiktybinis, piktybinis
Trauma
Traumos vaikystėje - dažnas reiškinys, taigi pasitaiko ir išorinių lyties organų traumų. Dažniausiai mergaitės susižaloja apsižergdamos kokius nors daiktus bei krisdamos ant jų (pvz.: dviratis, laiptų turėklai, lipimas iš vonios ir kt.). Taigi labai svarbu išsiaiškinti traumos aplinkybes ir skubiai kreiptis į gydytojus. Susižalojus gali kilti išorinis ar vidinis kraujavimas, skaudėti, pažeista vieta gali patinti, pamėlti, būti nubrozdinta. Diagnozę patikslina apžiūros duomenys, jei matyti traumos požymių ir kraujavimo vieta. Jeigu kraujuoja iš makšties gilumos, tikslinga tirti makštiniais skėtikliais. Lytiškai nesantykiaujančioms mergaitėms atliekama vaginoskopija vaikų ginekologinei apžiūrai skirtais instrumentais. Jei kraujavimas prasideda, bet nėra jokių vidinių sužalojimų, jis lengvai gali būti sustabdytas šaldant sužalotą vietą ledų maišeliu - taip sumažinamas patinimas bei kraujavimas. Jei kraujavimą sustabdyti nelengva ar kraujuoja iš makšties gilumos, jei yra didelis patinimas ar kraujosruvų bei mergaitei sunku pasišlapinti, būtina chirurginė procedūra.
Vulvovaginitas
Vulvovaginitas - tai vulvos ir makšties audinių uždegimas. Mergaitėms pirmiausia pažeidžiama vulva ir tik po to makštis arba vulvos pažeidimas gali būti antrinis. Vulvovaginitas - dažna lytiškai nepradėjusių bręsti mergaičių liga (sudaro 80-90 proc. visų vaikų ginekologinių ligų). Mergaitės labiau linkusios sirgti vulvos ir makšties infekcinėmis ligomis, palyginti su suaugusiomis moterimis. Tai lemia anatominės bei fiziologinės ypatybės ir tam tikri elgsenos įpročiai. Mergaičių vulvos oda lengviau pažeidžiama, nes yra gana plona, nepadengta plaukų ir neapsaugota riebalų liaukų. Estrogenų neveikiama makšties gleivinė yra atrofiška, o šarminis pH palankus patologiniams mikroorganizmams daugintis. Prisideda ir higienos įgūdžių stoka. Kiti rizikos veiksniai yra nutukimas, sisteminės ligos, dažnas lyties organų plovimas naudojant įvairius muilus, šampūnus, detergentus, taip pat maceracija nuo vystyklų ar įklotų, neretai ir žarnyno parazitai. Be to, vaikai dažnai šliaužioja grindimis, sėdi ant žemės ar smėlio, todėl mikroorganizmai lengvai patenka ant lyties organų ir sukelia infekcinę reakciją. Ligai progresuojant, pirminis vulvos uždegimas gali kilti aukštyn ir apimti viršutinę makšties dalį iki gimdos kaklelio. Arba progresuojant pirminiam vaginitui dėl nuolatinės drėgmės ir maceracijos atsiranda antrinis vulvos pažeidimas. Simptomų ryškumas priklauso nuo amžiaus ir vulvovaginitą sukėlusios priežasties. Ligos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Kūdikiai dažniausiai būna dirglūs, jie verkia šlapindamiesi. Vyresnės mergaitės dėl niežulio kasosi lyties organų ir tarpvietės sritį, kartais iki kraujavimo, be to, jos gali skųstis skausmingu šlapinimusi, deginimu ar nemaloniu kvapu bei atsiradusiomis kraujingomis išskyromis. Diagnozuojant labai svarbu gerai surinkti anamnezę. Būtina atkreipti dėmesį į simptomų pradžią ir jų pobūdį. Nespecifiniam vulvovaginitui būdinga tai, kad simptomai išlieka kelis mėnesius, metus. Trumpesnė nei 1 mėn. trukmės simptomatika būdinga bakterinei ligai. Kraujingos išskyros būdingos šigelos, A grupės β hemolizinio streptokoko sukeltam vulvovaginitui. Žalios išskyros būdingos stafilokokams ar streptokokams, Haemophylus influenzae, gonorėjai. Nemalonaus kvapo išskyros būdingos vaginozei. Apžiūros metu matyti uždegimo sukelti pakitimai: paraudimas ar žaizdos, kurios gali būti tiek minimalios, tiek ir plačiai išplitusios šlaunų ar tiesiosios žarnos angos link. Taip pat pastebima negausių išskyrų, paraudęs makšties prieangis, kraujavimas, kuris dažnai būna menkas. Iš makšties paimtame tepinėlyje randama daug leukocitų. Esant kraujingoms išskyroms bei įtariant A grupės β hemolizinį streptokoką ir jei dar vaikas serga skarlatina, atliekamas makšties išskyrų pasėlis. Siekiant numalšinti simptomus ir išvengti kartotinės infekcijos būtina gera asmens higiena, plauti rankas, tarpvietę po tuštinimosi nuo makšties tiesiosios žarnos link, reikia vengti dirginančių muilų bei šampūnų, sintetinių ir aptemptų drabužių. Veiksmingos ir 10-15 min. sėdimosios vonelės 2-3 dienas. Siūloma naudoti ir apsauginius kremus, aliejus su vit. A ir D, vaistažolėmis. Jei infekcija ryški ir matyti, kad gleivinės pažeidimas išplitęs, galima trumpam skirti estrogeno kremo nakčiai, ir taip skatinti vulvos ir makšties audinių gijimą. Kartu stebima, ar neryškėja sisteminiai absorbcijos simptomai (pvz., krūtų didėjimas). Esant ryškiam sudirgimui, niežuliui palengvinti skiriama hidrokortizono tepalo. Specifiniai vulvovaginitai gydomi nustačius sukėlėją pagal specifinių sukėlėjų gydymo schemas.
Svetimkūniai
Viena iš dažniausių kraujavimo iš makšties priežasčių yra svetimkūnis makštyje. Dažna priežastis - nedidelis tualetinio popieriaus gabalėlis, taip pat įvairūs nedideli daiktai, pavyzdžiui, smulkūs žaisliukai, segtukai, karoliukai ir kiti. Vaikai dažnai yra linkę liesti savo lyties organus ir nesuvokdami įsikiša įvairių daiktų. Itin akylai būtina stebėti vaikus, sergančius psichikos ligomis. Svetimkūniai čiuopiami tiriant pro tiesiąją žarną. Stambesnius svetimkūnius, kaip darinius makšties projekcijoje, galima matyti ultragarsinio tyrimo metu. Svetimkūnis turi būti skubiai pašalintas, kad vaikas būtų apsaugotas nuo galimos infekcijos. Minkštos medžiagos svetimkūniai šalinami plaunant makštį šiltu vandeniu arba skysčiu antiseptiku ar tiesiog sausu vatos tamponu sukamaisiais judesiais. Kartais svetimkūnį tenka šalinti chirurgiškai.
Šlaplės prolapsas
Retesnė kraujavimo priežastis vaikystėje yra šlaplės prolapsas. Šlaplės prolapsas apibūdinamas kaip purios raudonai mėlynos žiedo pavidalo masės tarpvietėje. Pacientės skundžiasi skausmingu šlapinimusi, kraujavimu bei skausmu. Dažniausiai prolapsas įvyksta 5-8 metų mergaitėms. Prolapsas diagnozuojamas apžiūros būdu. Paprastai jis gydomas naudojant antiseptinius muilus, vietinius estrogeninius kremus, antibiotikų tepalus. Jei atsiranda audinių nekrozė, būtina gydyti chirurginiu būdu.
Endokrininė patologija
Priešlaikinis lytinis brendimas, pubertas praecox, įtariamas, jei antriniai lyties požymiai pradeda formuotis jaunesnei nei 8 metų bei mėnesinės prasideda jaunesnei nei 10 metų mergaitei. Priešlaikiniam lytiniam brendimui būdingas ankstyvas lyties požymių atsiradimas, pagreitėjęs kaulų formavimasis ir spartus augimas, greita augimo procesų pabaiga, lemianti žemą ūgį, bet intelektinė ir psichosocialinė raida atitinka amžių. Priešlaikinis lytinis brendimas gali pasireikšti moteriško brendimo požymiais (izoseksualus) arba vyriško brendimo požymiais (heteroseksualus). Centrinės kilmės priešlaikinis lytinis brendimas visada yra izoseksualus. Brendimas prasideda dėl pogumburio ir pasmegeninės liaukos funkcijos priešlaikinio suaktyvėjimo. Tačiau dažnai priežastis lieka neaiški, todėl priskiriamas idiopatiniam sutrikimui. Be to, nereikia pamiršti, kad šį sutrikimą gali sąlygoti CNS patologija, galimas ir genetinis sutrikimas. Izoseksualaus centrinio neaiškios kilmės (idiopatinio) priešlaikinio lytinio brendimo pradžioje pagreitėja augimo sparta, greitai pradeda formuotis antriniai lyties požymiai. Brestama sparčiai ir gana greitai prasideda mėnesinių tipo kraujavimai. Esant indikacijoms, skiriamas gydymas gonadotropinus išlaisvinančiu hormonų (GnRH) analogais iki fiziologinio lytinio brendimo amžiaus. Izoseksualus periferinės kilmės priešlaikinis lytinis brendimas pasireiškia dėl periferinės kilmės lytinių hormonų išsiskyrimo. Lytinį brendimą skatina kiaušidžių, antinksčių ar kitų organų moteriškuosius lytinius hormonus išskiriantys navikai, kiaušidžių cistos, įgimti sindromai, pvz., McCune-Albrichto sindromas. Periferinės kilmės priešlaikiniam lytiniam brendimui pogumburio ir pasmegeninės liaukos funkcijos suaktyvėjimas nebūdingas. Dažniausiai pokyčius sukelia kiaušidžių folikulininės cistos, sąlygojančios priešlaikinio lytinio brendimo požymius. Retencinėms cistoms išnykus, išnyksta ir brendimo reiškiniai. Tačiau, jei cistos išbūna ilgiau nei 6 mėnesius, siūloma jas šalint operuojant. Dalinio izoseksualaus priešlaikinio lytinio brendimo atveju formuojasi tik krūtys arba tik prieš laiką prasideda mėnesinės, arba tik prieš laiką pradeda augti plaukai lyties organų srityje, o augimo sparta ir kaulų formavimasis esti normalūs. Priešlaikinės pirmosios mėnesinės yra reta patologija, pasireiškianti mėnesinių pobūdžio kraujavimu dažniausiai 1-6 metų amžiaus mergaitėms. Kitų lytinio brendimo požymių nėra. Literatūros duomenimis, visoms pacientėms kraujavimai baigiasi savaime iki 10 metų amžiaus ir vėl atsinaujina įprastiniu brendimo laikotarpiu. Specifinio gydymo nėra. Taigi, atsiradus priešlaikinio brendimo požymiams, būtina įvertinti mergaitės augimą, antrinius lyties požymius bei kaulinį amžių. Jei pagal pradinius tyrimų rezultatus įtariamas centrinės ar periferinės kilmės priešlaikinis brendimas, reikia atlikti papildomus tyrimus diagnozei patikslinti.
Sklerozinė kerpligė
Sklerozinė kerpligė, Lichen sclerosus, - reta liga vaikystėje. Tiksli priežastis nėra žinoma. Įtakos gali turėti lytinių hormonų stoka, imuninės sistemos sutrikimai, bakterinė bei virusinė infekcija. Liga apima odą aplink išorinius lyties organus bei išeinamąją angą, tačiau niekada neišplinta į makštį, tiesiąją žarną. Kliniškai pirmiausia pasireiškia niežėjimu. Procesui progresuojant, prasideda kraujavimas, skauda šlapinantis. Kai pažeidžiama oda apie išeinamąją angą skauda tuštinantis, užkietėja viduriai. Diagnozė nustatoma kliniškai. Išoriniuose lyties organuose atsiranda baltos dėmės, kurios negydomos gali susilieti bei apimti didesnius plotus. Negydant oda tampa atrofinė, išopėja, prasideda uždegimas, atsiranda poepitelinių kraujosruvų. Diagnozei patikslinti daroma biopsija. Labai svarbu higiena. Lyties organų srities negalima plauti muilu, būtina dėvėti medvilnines apatines kelnaites. Gydyti skiriama hidrokortizono tepalo bei tepalo su estrogenais.
Hemangiomos
Tai nenormalūs tankių ir išsiplėtusių smulkiųjų kraujagyslių dariniai. Jie gali susiformuoti bet kuriame vaskuliarizuotame audinyje, bet dažniausiai odoje. Tai pavieniai ar dauginiai kraujagysliniai navikai. Hemangiomos yra patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, paprastai nesukeliantys rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau, jei ji pažeidžia gyvybiškai svarbius organus ar išopėja, kraujuoja, situacija tampa sudėtinga, o kartais net grėsminga. Kraujavimą galima sustabdyti užspaudus pažeistą vietą steriliu tvarsčiu (laikoma 10 min.).
Condyloma accuminata (genitalijų karpos)
Žemas onkogeninės rizikos ŽPV (dažniausiai 6 ir 11 tipų) turi įtakos atsirasti kliniškai pasireiškiančioms karpoms. ŽPV motina gali perduoti vaikui gimdydama natūraliais takais. Kliniškai pasireiškia skausmu, niežuliu, deginimo pojūčiu bei kontaktiniu kraujavimu. Dažniausiai karpų išauga makšties įeigos srityje, vulvoje, išangėje ar aplink šias sritis. Rečiau jų būna gimdos kaklelio, makšties sienų, gaktos bei šlaunų srityse. Genitalijų karpos diagnozuojamos apžiūros metu. Jos primena minkštus odos spalvos arba rausvesnius patinimus, pabrinkimus. Gali būti iškilios ar plokščios, pavienės ar dauginės, mažos ar didelės, kartais kalafioro formos. Diagnozuojant gali būti taikoma kolposkopija, citologiniai, histologiniai, imunologiniai tyrimai. Taip pat daromi ŽPV DNR identifikavimo tyrimai taikant molekulinės hibridizacijos bei polimerazių grandinės reakcijos metodus. Lyties organų karpos gali būti gydomos fiziniais metodais (chirurgija, elektrochirurgija, krioterapija, lazeroterapija) bei cheminiais (koncentruoti rūgščių, šarmų bei druskų tirpalai, citotoksinai, imunostimuliuojamieji preparatai).
Navikai
Kraujavimą iš makšties gali sukelti makšties bei gimdos kaklelio navikai, ypač piktybiniai. Tai itin reta patologija vaikystėje. Botrioidinė sarkoma - piktybinis navikas, žinomas kaip embrioninė rabdomiosarkoma, kuris būdingas jaunoms mergaitėms. Ji gali susiformuoti makštyje, gimdoje, šlapimo pūslėje, šlaplėje. Padaugėja išskyrų iš makšties, atsiranda kraujavimas, pilvo skausmai. 90 proc. mergaičių suserga iki 2 metų amžiaus. Jaunesnėms mergaitėms navikas dažniau susidaro apatinėje makšties dalyje ar šlaplėje, vyresnėms - viršutinėje makšties dalyje netoli gimdos kaklelio. Diagnozuojama apžiūros metu, atliekamas tyrimas pro makštį. Navikas auga itin sparčiai, todėl svarbu ankstyva diagnostika. Taikomas sudėtinis gydymas: chemoterapija, operacija, spindulinis gydymas. Ankstyvoje stadijoje skiriamas sisteminis vinkristinas, daktinomicinas, ciklofosfamidas siekiant išsaugoti vaisingumą.
Mergaičių kiaušidžių dariniai skiriami į funkcines cistas (ne neoplazinės kilmės) ir navikus (neoplazinės kilmės). Pastarieji dar skiriami į piktybinius ir nepiktybinius. Įvairių šaltinių duomenimis, vaikystėje cistos sudaro 20-50 proc. visų kiaušidžių darinių. Funkcinės cistos dažniausiai susidaro dėl gonadotropinės kiaušidžių stimuliacijos, todėl vaikystėje jos retos ir dažnėja artėjant lytinės brandos laikotarpiui. Funkcinė kiaušidės cista yra nepiktybinis kiaušidės ertminis darinys, turintis aiškius kraštus bei skystą turinį. Mergaitės dažniausiai niekuo nesiskundžia, bet gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, kraujavimas, skausmas bambos srityje, didėti pilvo apimtis. Diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu. Tai svarbiausias ir pirmaeilis diagnostinis metodas nustatant įvairaus pobūdžio kiaušidžių cistas. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo simptomų ir ultragarsinio tyrimo rezultatų. Mergaičių funkcinės cistos stebėjimas 4 mėn. yra geriausia taktika esant besimptominei funkcinei cistai. Chirurginis gydymas taikomas esant stipriam skausmui ir įtartinam ultragarsiniam tyrimui. Germinogeniniai navikai yra dažniausi kiaušidžių navikai vaikystėje. Nepiktybiniams navikams priklauso gonadoblastoma ir teratoma. Piktybiniams navikams priskiriama disgerminoma, mišrus germinogeninis navikas, embrioninė karcinoma, poliembrioma, choriokarcinoma, Sertoli-Leidigo ląstelių navikas ir kt. Pacientės dažniausiai skundžiasi pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, kraujavimu. Diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu, taip pat atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ieškant metastazių, atliekami na...
Menstruacinio ciklo supratimas
Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?
Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.
Kaip paskatinti mėnesines?
Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.
Kaip atitolinti mėnesines?
Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.
Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai
Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?
Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.
Kaip sustabdyti užsitęsusias mėnesines?
Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu
Higienos priemonės.
Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.
Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu.
Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.
Papildomos priemonės komfortui užtikrinti.
Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.
Ko negalima daryti per mėnesines?
- Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
- Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
- Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
- Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.
tags: #maksties #gleivine #kai #menstruacijos #veluoja
