Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Viena iš svarbių sveikatos sudedamųjų dalių, kuriai tenka skirti ypatingą dėmesį, yra kraujospūdis. Nėštumo metu kraujospūdis gali keistis, todėl svarbu žinoti, kokios reikšmės yra normalios, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Kraujospūdžio normos ir pokyčiai nėštumo metu
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir fiziologinių pokyčių, kurie tiesiogiai veikia kraujospūdį. Dažnai pastebima, kad pastojus kraujospūdis pasidaro mažesnis, negu buvo iki tol. Šį reiškinį galima paaiškinti: nėštumo hormonai, ypač progesteronas, mažina kraujagyslių tonusą, todėl jų sienelės atsipalaiduoja. Dėl šios priežasties pirmojo nėštumo trimestro metu sistolinis (viršutinis) kraujospūdžio rodmuo gali sumažėti net iki 10-15 punktų, o diastolinis (žemutinis) - iki 5-15 punktų. Panašus lygis gali išlikti ir antrojo trimestro metu. Tačiau trečiojo nėštumo trimestro pabaigoje kraujospūdžio rodikliai paprastai tampa panašūs į tuos, kurie buvo iki pastojant, arba net šiek tiek padidėja (5-10 mm Hg).
Jeigu iki nėštumo moteriai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotonija (per mažas kraujospūdis), nėštumo metu ji dar atidžiau turi stebėti savo sveikatą ir būseną. Šiek tiek sumažėjus kraujospūdžiui nėštumo pradžioje, hipertenziją turinčios moterys paprastai jaučiasi geriau, o linkusios į hipotoniją - prasčiau, mat jų kraujospūdis dar pamažėja.
Didelis kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mm Hg ir daugiau. Per mažas kraujospūdis yra tada, jei matuoklis rodo 100/60 mm Hg ir mažiau. Tiesa, taip pat svarbu žinoti, koks yra moters amžius. Jaunesniajai, iki 25 metų moteriai, mažas kraujo spaudimas yra 100/60 mm Hg ir mažiau, o vyresniajai, perkopusiai 30 metų, 105/65 mm Hg. Kaip ir didelis, taip ir mažas kraujo spaudimas nėščiajai yra negerai.
Svarbu žinoti, kad vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis; pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.
Nėščiųjų hipertenzija ir jos formos
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas.
Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, - tai preeklampsija.
Nėštumo laikotarpio arterinė hipertenzija skirstoma į kelias formas:
- Lėtinė hipertenzija: diagnozuojama prieš nėštumą, iki 20-os nėštumo savaitės arba išlieka 12 savaičių po gimdymo.
- Nėščiųjų hipertenzija (gestacinė AH): pasireiškia po 20-os nėštumo savaitės.
- Preeklampsija: tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo, o tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
- Eklampsija: tai sunki preeklampsijos forma, kuriai būdingi traukuliai.
- Lėtinė nėštumo apsunkinta hipertenzija: moterys, kurios turėjo pirminę hipertenziją iki nėštumo, gali patirti jos pablogėjimą antrajame arba trečiajame trimestre.
Pagal statistiką, apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statistiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nėštumo metu nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Neretai įtakos turi genetiniai veiksniai - ne tik moters, bet ir vyro.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Preeklampsija ir jos komplikacijos
Preeklampsija yra rimta nėščiųjų būklė, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir baltymo buvimas šlapime, rodantis sutrikusią inkstų veiklą. Gali pasireikšti ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, padidėję kepenų fermentai ar sutrikęs kraujo krešumas.
Viena iš pagrindinių preeklampsijos komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50%, vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau moteriai kyla gyvybei pavojingas kraujavimas.
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai dėl galvos smegenų kraujagyslių spazmo atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.
Žemas kraujospūdis nėštumo metu (hipotenzija)
Nors dažniau kalbama apie aukštą kraujospūdį, žemas kraujospūdis (hipotenzija) nėštumo metu taip pat gali sukelti nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Paprastai žemas spaudimas diagnozuojamas, kai jis yra žemiau 90/60 mmHg, ypač jei spaudimas ilgą laiką labai žemas.
Priežastys ir simptomai
Žemas kraujospūdis nėštumo metu gali būti sąlygotas fiziologinių priežasčių, tokių kaip padidėjęs progesterono kiekis, didesnis kraujotakos tūris, gimdos spaudimas kraujagyslėms ar greitas kūno padėties pakeitimas. Taip pat priežastys gali būti susijusios su nepakankamu skysčių kiekiu, prasta mityba, anemija, stresu ar net rimtesnėmis sveikatos problemomis.
Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu:
- Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
- Silpnumas, vangumas, mieguistumas
- Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
- Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
- Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
- Pykinimas
- Spengimas ausyse
- Sutrumpėjęs kvėpavimas
Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.
Ką daryti, jei kraujospūdis per žemas?
Jei moteriai nustatomas per žemas kraujospūdis, svarbu atkreipti dėmesį į kelis patarimus:
- Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą.
- Gerkite daugiau vandens - bent 2-2,5 litro skysčių per dieną.
- Valgykite dažniau ir mažesnėmis porcijomis.
- Venkite ilgo stovėjimo vienoje vietoje.
- Atsikelkite pamažu, neskubėdama.
- Vėdinkite patalpas ir stenkitės būti gryname ore.
Maistas, kuris gali padėti kelti spaudimą: sūrus maistas (saikingai), džiovinti vaisiai, riešutai, sėklos, liesi baltymai (kiaušiniai, vištiena, avinžirniai). Svarbu nepamiršti gerų pusryčių.
Jeigu spaudimas yra labai žemas ir jaučiami simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Priežiūra ir gydymas nėštumo metu
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali vartoti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę.
Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant nėštumo trukmės, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo.
Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų sunkios komplikacijos.
Jei moteris iki nėštumo vartojo vaistus, kurie gali pakenkti vaisiui (pvz., AKF inhibitorius, kalcio kanalų blokatorius, AT₁ receptorių blokatorius), būtina juos pakeisti nepavojingais - metildopa, labetaloliu. Diuretikų nėštumo metu neskiriama.
Nėščiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. Nėščiųjų gydymo taktika turi kai kurių ypatumų. Nebūtina siekti, kad AKS grįžtų į normą, tačiau, jei pažeisti inkstai, AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų, tikrinti nėščiosios AKS - kas 2-3 savaites nėštumo pradžioje ir kas 1 savaitę nuo nėštumo vidurio iki gimdymo.
Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Moterys sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus naujagimius. Vis dėlto joms neretai gimsta mažesnio svorio ir ūgio naujagimiai, kuriems vėliau dažniau nei normalaus svorio naujagimiams atsiranda arterinė hipertenzija. Kartais sunki arterinė hipertenzija nėštumo laikotarpiu lemia sunkias vaisiaus ir motinos komplikacijas.
Dėl sunkios hipertenzijos dažniau prireikia pirmalaikio gimdymo skatinimo ar cezario pjūvio operacijos. Dažnai sunki hipertenzija komplikuojasi preeklampsija. Tai dar labiau sunkina nėščiosios būklę, didina perinatalinį mirtingumą bei sergamumą.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas ir bendradarbiavimas su gydytoju yra būtinas sveikam nėštumui.
