Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams. Graudus kūdikio verkimas sukelia daug rūpesčio, o kai jis nesiliauja kelias valandas, jauni tėvai neretai netgi kviečia greitąją, nes nerimauja, ar vaikeliui nenutiko kas rimto.
Kūdikio pilvo diegliai yra priepuolinis dirglumas, nerimas ir verkimas, trunkantis daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantis vėlyvą popietę ar vakare. Jei vaikas sotus, pamiegojęs, sauskelnės pakeistos, bet kone valandą ar dvi nenumaldomai klykia, riečia kojytes prie pilvo, raivosi, galima manyti, kad verksmo priežastis - pilvuko diegliai. Vienas kūdikis beveik visada pravirksta maždaug tuo pačiu paros laiku, dažniau į vakarą, kitas - ankstyvą rytą, o trečiam paros metas - nė motais. Pilvo skausmas dažnai būna nenuspėjamas, vaiką pažadina net iš miego. Tad labai išvargina jį patį, mamą, tėtį ar net kaimynus.
Viena iš svarbiausių pilvo dieglių priežasčių - nebrandi vaiko virškinimo sistema. Skirtingai nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius. Taip pat manoma, kad kūdikių diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki šiol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos.
Pasak specialistų, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. Kūdikio skrandukas mažas, todėl kai mama permaitina, gali skaudėti pilvą, ypač jei pieno gauna iš buteliuko (vaikas, žindantis krūtį, persivalgo rečiau, nes pasisotindamas užtrunka ilgiau ir jau bevalgantį aplanko soties jausmas). Kai kūdikis verkia, nereta mama pamano, kad nori valgyti, o iš tiesų jam tereikia daugiau dėmesio. Gavęs mamos pieno ar mišinuko, vaikas, žinoma, nurimsta. Deja, trumpam, nes persivalgius užeina pilvo diegliai. Pilvo skausmą gali sukelti ir vaikui netinkamas mišinukas.
Kita galima dieglių priežastis - oro rijimas maitinimo metu. Jei kūdikis labai išalko ir skuba pasisotinti, ryja dideliais gurkšniais, tada į skrandį patenka daug oro. Taip nutinka ir tada, kai vaikas žįsdamas netaisyklingai apžioja krūtis. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
Dažnai šiuos negalavimus sukelia maisto netoleravimas, tėvų psichosocialinė įtampa ir kiti veiksniai. Manoma, kad pilvo dieglius (kolikas) sukelia žarnyno spazmai, kurie susiję su mamos pieno kaita, kai pradinis mamos pienas pereina į brandųjį. Pastarajame yra daugiau angliavandenio - laktozės. Laktozė aktyvina žarnyno veiklą ir gali sukelti fiziologinį viduriavimą, kuris praeina po 4-6 savaičių. Taip pat gali pasireikšti ir kitų cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, netoleravimas. Kartais gali pasireikšti ir kitų cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, netoleravimas. Laikinai kūdikis laktozės gali netoleruoti ir jam pūsti pilvą gali po antibiotikų kurso.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių. Pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikis šių medžiagų gauna su mamos pienu. Antra, karvės ar ožkos piene yra per didelis baltymų kiekis, o patys baltymai yra kitokios struktūros, sunkiau virškinami. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema. Lieso pieno produktai vaikams nerekomenduojami - riebalai yra svarbus kalorijų šaltinis, jie yra būtini kai kurių vitaminų įsisavinimui bei smegenų ir nervų sistemos vystimuisi. Iki dviejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys: kūdikių organizmas yra prisitaikęs pienui, kaip maisto šaltiniui ir todėl gamina fermentą laktazę, kuris atsakingas už laktozės skaidymą. Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu. Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val. Išbėrimas ar kvėpavimo sutrikimai šios alergijos atveju nepasireiškia.
Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. „Stresuoti ar labai nerimauti dėl dieglių tikrai nereikėtų. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, nes jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas nėra geras, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Kai kūdikis, skubėdamas valgyti, priryja ir oro, kartu su juo pasišalina ir tai, kas buvo jo skrandyje. Taip įvyksta fiziologinis atpylimas. Žinoma, kūdikis tuomet tampa neramus, pienuko gali jam įbėgti ir į nosytę, todėl jis ima verkti. Bet tai yra normalu. Kartais atpylimai būna ir su fontanu, kurio tėveliai dažnai išsigąsta. Kita itin dažna priežastis, kodėl maži vaikai verkia ir tampa neramūs - tai viduriukų užkietėjimas, sukeliantis jiems didžiulį diskomfortą.
Jei mama kūdikį maitina krūtimi, jis gali pasituštinti ir kartą per dieną, ir kartą - per savaitę. Ir tai bus laikoma norma, nes mamos pienas ir super maistas kūdikiui, organizmas natūraliai sureguliuoja visus virškinimo ir tuštinimosi procesus. Tačiau visai kas kita, jei kūdikis maitinamas pieno mišinuku, kurį parinkti yra tikras galvos skausmas tiek gydytojui, tiek tėvams. Būna, kad nuo vienu mišinių užkietėja viduriai, o nuo kitų, atvirkščiai - juos paleidžia.
„Būna, jog kai kurie kūdikiai verkia visą dieną, tuomet kalbame apie tikruosius pilvo dieglius, kurie pasireiškia apie 70 proc. vaikučių iki 5-6 mėnesių, kol neprasideda primaitinimas, t.y. kieto maisto valgymas. Deja, pasak vaikų ligų gydytojo R.Selvestravičiaus, nėra vienos stebuklingos tabletės, kurios tikisi dauguma tėvų, atvykusių su verkiančiu kūdikiu į konsultaciją: „Suprantu, kad tėvams norisi gauti kažkokį vaistą čia ir dabar, nes jie pavargę, neišsimiegoję, susirzę ir pikti, tiksi, kad gydytojas kažką padarys, kad vaikas nebeverktų. Visgi tėvai skuba į vaistines įsigyti medicininių priemonių, pavyzdžiui, simetikonų, tačiau gydytojas nepataria aklai jais pasikliauti: „Žinoma, jie gali sumažinti meteorizmą (pilvo pūtimą dėl susikaupusio dujų pertekliaus), tačiau pilvo diegliai dažniausiai yra susiję su nebrandžia virškinimo sistema, todėl bet koks farmakologinis gydymas nebus efektyvus - reikia tiesiog išlaukti. Nereikėtų skubėti iškart stimuliuoti kūdikio pilvuko ir jį maigyti, vos kūdikiui susirzus. Švelnus pilvuko masažas sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę visuomet padeda, tačiau nepamirškite paglostyti ne tik pilvuko, bet ir viso kūno. Sukurkite baltą triukšmą (pažįstamą ir jaukią atmosferą), pavyzdžiui, kai kuriems kūdikiams padeda nurimti įjungtas dulkių siurblys ar skalbyklė ir pan. Labai dažnai žindomiems kūdikiams pučia pilvuką ir juos vargina pilvo diegliai. Pilvo pūtimo varginamas kūdikis tampa neramus, daugiau verkia, prastai miega, tad sutrinka visos šeimos miegas, režimas.
Kaip padėti kūdikiui, atsiradus pilvo diegliams? „Kai kūdikį kankina pilvo diegliukai, suprantama, tėvai labai nerimauja, kai kurie į konsultaciją atvyksta kelias paras nemiegoję, todėl tikisi iš gydytojo gauti tą stebuklingą piliulę. Deja, tokios nėra“, - teigė vaikų ligų gydytojas Rolandas Selvestravičius. Diskomfortas, nemalonūs pojūčiai virškinimo sistemoje bei pilvuko raižymas - taip dažniausiai apibūdinami kūdikio pilvuko diegliai (arba kolikos), kurie dažnai būna lydimi intensyvaus ir stipraus verkimo. Ši būklė pasireiškia daugumai kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Pediatras pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į kūdikio kūno kalbą - prasidėjus pilvo spazmams, dažnai mažyliai riečiasi, suspaudžia kumštukus, parauduonuoja, stena, bet ne todėl, jog nori tuštintis, o dėl nemalonaus pilvuko raižymo. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.
Tad, kaip palengvinti kūdikio būklę? Vienas iš pirmųjų būdų yra tradiciniai raminimo metodai - masažas ar „baltasis triukšmas“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę. „Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėveliams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką“, - sako BENU vaistininkė L. Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. „Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai“, - sako L.
Pasak specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. „Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą“, - rekomenduoja L. Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: „Atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.
Tinkama mityba padeda bręsti žarnynui ir žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius. Bakterijos Lactobacillus reuteri DSM 17938 veiksmingumas įveikiant kūdikių pilvo dieglius įrodytas atlikus klinikinį tyrimą, paskelbtą 2010 metais leidinyje „Pediatrics“. Tyrimo išvados skelbia, kad kūdikiai, kurie vartojo L. Reuteri DSM 17938, vidutiniškai gerokai mažiau verkė negu tie, kurie šių bakterijų nevartojo. Jau po savaitės L. reuteri DSM 17938 74 proc. padėjo sumažinti vidutinį kasdienį kūdikių verkimo laiką. Šių gerųjų bakterijų yra motinos piene.
Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar mišinukais, probiotikas tinka visais atvejais. Svarbu ir tai, kad ši bakterija ilgai išgyvena virškinamajame trakte. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad L. reuteri Protectis (DSM 17938) išlieka žmogaus virškinamajame trakte keletą savaičių, palyginti su tuo, kad daugelis probiotikų išsilaiko tik keletą dienų. Probiotikų „Biogaia“ lašai - tai Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) suspensija aliejuje. Kadangi šių lašų galima įlašinti į nekarštą maistą ar gėrimą, vartoti lašinant į šaukštelį, ant čiulptuko ar ant krūties prieš maitinimą, jie puikiai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams.
Visų pirma, kūdikį reikia visada paguosti ir panešioti. Gali padėti ir atpalaiduojamoji vonia arba šiltas vystyklas, uždėtas ant pilvuko. Daugumą nepatenkintų ir verkiančių kūdikių galima nuraminti žindant. Gali padėti ritmingi judesiai nešiojant kūdikį. Galite duoti jam čiulpti savo (švarų) pirštą. Vaikas jaustųsi geriau, jei negautų maisto produktų, pavyzdžiui, kopūstų ar svogūnų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą ir dieglius. Kiekviena žindanti mama turi pati išsiaiškinti, kokių maisto produktų reikėtų vengti.
Vakarinis nerimas - normalus reiškinys. Dažniausiai vėlyvą popietę ar vakare nerimas apima 12-13 savaičių kūdikius. Tuo metu kūdikis būna irzlus, nepaliaujamai verkia, nuolat ieško krūties, tačiau tinkamai nežinda. Tuomet pasistenkite jį nuraminti - nešiodama ant rankų, švelniai sūpuodama. Svarbu. Kartais tėvai iš nevilties purto rėkiantį kūdikį. Negalima to daryti! Būdamas su mama kūdikis jaučiasi saugus. Jeigu norite, kad kūdikis nurimtų, nepalikite jo vieno. Kūdikis gerai jausis, kai girdės Jūsų balsą ir širdies plakimą. Vaikas ypatingai laimingas, kai tėvai jį nešioja ant rankų. Dažnai kūdikis nurimsta prieš maitinimą paguldytas ant pilvuko.
Jei kūdikis yra maitinamas mišinuku, pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų pasirinkti kito mišinuko. Taip pat žr. Oro burbuliukai. Pavalgusį palaikykite stačią, kad atsirūgtų. Jei pastebėjote, kad krūtį apžiojo netaisyklingai, ištraukite spenelį ir jį vėl kiškite į burnytę taip, kad apžiotų ir rudąjį laukelį. Jei kūdikis labai išalko ir skuba pasisotinti, ryja dideliais gurkšniais, tada į skrandį patenka daug oro. Taip nutinka ir tada, kai vaikas žįsdamas netaisyklingai apžioja krūtis. Išeitis: maitindama darykite pertraukas, leiskite vaikui pailsėti. Pailsėjusį vėl žindykite. Arba maitinkite trumpiau, tačiau dažniau, kad per daug neišalktų ir godžiai valgydamas neprirytų oro.
Kaip ir daugelis sveikatos sutrikimų, virškinimo sistemos sutrikimai bei diegliai gali būti vaikelio paveldėtas „kraitis”. Nebūtinai iš mamos ar tėčio. Jei nėščioji daug jaudinosi, buvo dirgli, nervinasi ir jau susilaukusi naujagimio, mažylį gali kankinti pilvo diegliai. Medikai pastebėjo, kad berniuko pilvukas yra jautresnis. Taip pat pilvą dažniau raižo pirmagimiui, nes mama jautriau į viską reaguoja, negu antrą ir paskesnius vaikus auginanti. Išeitis: stenkitės išlikti rami, daugiau ilsėtis, pasivaikščioti tyrame ore. Neatsisakykite pagalbos ir nesistenkite, kad „viskas namuose būtų tobulai švaru ir gražu kaip iki gimdymo“.
Mamos mityba: Jei jos organizmas į kai kuriuos maisto produktus reaguoja jautriai, ir kūdikis gali būti jautresnis. Pilvo diegliais gali pasireikšti alergija. Tačiau jei mama nėra alergiška, gali valgyti beveik viską, kuo sotinosi laukdamasi vaikelio, bet saikingai. Kai kurios mamos padaugina vynuogių, citrusinių vaisių, jogurto, šokolado ar daržovių. Išeitis: iškart nesušveiskite kilogramo obuolių ar kalno kopūstų, šašlykų ar visos palties rūkytos šoninės, nes jūsų suvalgyto maisto medžiagų patenka į pieną, todėl kūdikiui gali skaudėti pilvuką.
Kūdikėlio mityba: Kai kūdikis verkia, nereta mama pamano, kad nori valgyti, o iš tiesų jam tereikia daugiau dėmesio. Gavęs mamos pieno ar mišinuko, vaikas, žinoma, nurimsta. Deja, trumpam, nes persivalgius užeina pilvo diegliai. Išeitis: žindykite vaiką tik tiek, kiek nori, o maitindama iš buteliuko nesistenkite, kad suvalgytų „priklausantį” kiekį. Paisykite jo kūno svorio. Juk negali keturis kilogramus sveriantis vaikas sušveisti tiek, kiek suvalgo dviem kilogramais „turtingesnis” bendraamžis.
Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Priešingu atveju, svarbu žinoti, kad pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, yra natūralus kalcio šaltinis, svarbus kaulų ir dantų vystymuisi. Tačiau pradėjus vartoti jogurtą, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį ir kūdikio reakciją. Natūralus jogurtas, kefyras ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti kiek anksčiau, apie 7-10 vaiko gyvenimo mėnesį.
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, reikia atsižvelgti į tinkamą padėtį. Tikriausiai Jums jau kas nors parodė, kaip taisyklingai laikyti krūtimi maitinamą kūdikį. Tinkama maitinimo krūtimi padėtis: kūdikis turėtų būti atsisukęs į jus visu kūnu, jo burna turi būti spenelio lygyje. Naudokite pagalves, kad jums ir kūdikiui būtų patogu visą maitinimo krūtimi laiką. Kūdikis turi patogiai pasiekti krūtį žindymo metu, kad galėtų gerai ją ištuštinti ir mamai nesukeltų jokių nepatogumų.
Vienas kūdikis beveik visada pravirksta maždaug tuo pačiu paros laiku, dažniau į vakarą, kitas - ankstyvą rytą, o trečiam paros metas - nė motais. Pilvo skausmas dažnai būna nenuspėjamas, vaiką pažadina net iš miego. Tad labai išvargina jį patį, mamą, tėtį ar net kaimynus.
Medikai pastebėjo, kad berniuko pilvukas yra jautresnis. Taip pat pilvą dažniau raižo pirmagimiui, nes mama jautriau į viską reaguoja, negu antrą ir paskesnius vaikus auginanti.
Kaip atpažinti ir nesupainioti pilvo dieglių su kitomis būklėmis?
Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti. Kai kūdikis, skubėdamas valgyti, priryja ir oro, kartu su juo pasišalina ir tai, kas buvo jo skrandyje. Taip įvyksta fiziologinis atpylimas. Žinoma, kūdikis tuomet tampa neramus, pienuko gali jam įbėgti ir į nosytę, todėl jis ima verkti. Bet tai yra normalu. Kartais atpylimai būna ir su fontanu, kurio tėveliai dažnai išsigąsta. Kita itin dažna priežastis, kodėl maži vaikai verkia ir tampa neramūs - tai viduriukų užkietėjimas, sukeliantis jiems didžiulį diskomfortą.
Jei mama kūdikį maitina krūtimi, jis gali pasituštinti ir kartą per dieną, ir kartą - per savaitę. Ir tai bus laikoma norma, nes mamos pienas ir super maistas kūdikiui, organizmas natūraliai sureguliuoja visus virškinimo ir tuštinimosi procesus. Tačiau visai kas kita, jei kūdikis maitinamas pieno mišinuku, kurį parinkti yra tikras galvos skausmas tiek gydytojui, tiek tėvams. Būna, kad nuo vienu mišinių užkietėja viduriai, o nuo kitų, atvirkščiai - juos paleidžia.
„Būna, jog kai kurie kūdikiai verkia visą dieną, tuomet kalbame apie tikruosius pilvo dieglius, kurie pasireiškia apie 70 proc. vaikučių iki 5-6 mėnesių, kol neprasideda primaitinimas, t.y. kieto maisto valgymas. Deja, pasak vaikų ligų gydytojo R.Selvestravičiaus, nėra vienos stebuklingos tabletės, kurios tikisi dauguma tėvų, atvykusių su verkiančiu kūdikiu į konsultaciją: „Suprantu, kad tėvams norisi gauti kažkokį vaistą čia ir dabar, nes jie pavargę, neišsimiegoję, susirzę ir pikti, tiksi, kad gydytojas kažką padarys, kad vaikas nebeverktų. Visgi tėvai skuba į vaistines įsigyti medicininių priemonių, pavyzdžiui, simetikonų, tačiau gydytojas nepataria aklai jais pasikliauti: „Žinoma, jie gali sumažinti meteorizmą (pilvo pūtimą dėl susikaupusio dujų pertekliaus), tačiau pilvo diegliai dažniausiai yra susiję su nebrandžia virškinimo sistema, todėl bet koks farmakologinis gydymas nebus efektyvus - reikia tiesiog išlaukti.
Nereikėtų skubėti iškart stimuliuoti kūdikio pilvuko ir jį maigyti, vos kūdikiui susirzus. Švelnus pilvuko masažas sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę visuomet padeda, tačiau nepamirškite paglostyti ne tik pilvuko, bet ir viso kūno. Sukurkite baltą triukšmą (pažįstamą ir jaukią atmosferą), pavyzdžiui, kai kuriems kūdikiams padeda nurimti įjungtas dulkių siurblys ar skalbyklė ir pan. Labai dažnai žindomiems kūdikiams pučia pilvuką ir juos vargina pilvo diegliai. Pilvo pūtimo varginamas kūdikis tampa neramus, daugiau verkia, prastai miega, tad sutrinka visos šeimos miegas, režimas.
Mitybos ekspertė atkreipia dėmesį, kad pilvo pūtimo priežasčių - daugybė, tačiau svarbu žinoti, kad ne visais atvejais kūdikiui pilvą pučia nuo mamos valgomo maisto. Pavyzdžiui, pilvuko pūtimą gali skatinti net tokie veiksniai kaip bloga mamos nuotaika, susierzinimas ar nuovargis. V. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūdikio žarnyne dujos gali kauptis ir nuo kitų, t. y. Jei kūdikiui pučia pilvą ir jis viduriuoja, galima įtarti laktozės netoleravimą. Kartais gali pasireikšti ir kitų cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, netoleravimas. Laikinai kūdikis laktozės gali netoleruoti ir jam pūsti pilvą gali po antibiotikų kurso. Jei įtariama, kad žindomam kūdikiui pilvą pučia nuo mamos vartojamo maisto, bent savaitę mamai patariama apriboti meniu bei rašyti mitybos dienoraštį (žymėtis, ką konkrečiai kurią dieną valgė). Valgyti reikėtų ne rečiau kaip kas 2,5-3 val. Valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą: kūdikio pilvuko pūtimą gali paskatinti ir paskubomis, mažai kramtant suvalgytas maistas. Šviežių daržovių valgyti žindančioms mamoms galima, tik jas reikia lengvai apdoroti: nuplikyti karštu vandeniu ar 5 min.
Žindant kūdikį reikia stebėti, ar jis tinkamai apžioja spenelį, ar maitinimo metu neprisiryja oro, todėl labai svarbi tinkama žindymo poza. Maitinančiai mamai reikėtų atsargiai vartoti kai kuriuos produktus ir stebėti mažylio reakciją. Jei sveikas kūdikis nuolat verkia pamaitintas krūtimi arba nenumaldomo klyksmo sulaukiate vakarais, veikiausiai jį kamuoja vadinamieji „trijų mėnesių trukmės diegliai“. Kūdikis suglaudžia kojytes, riečiasi į priekį, suspaudžia kumščius, o jo veido spalva kaitaliojasi - nuo rausvos iki balkšvos.
Kūdikio pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad kūdikių diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis iš tėvelių didelės kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Daugeliui apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję diegliai, sulaukus 3-6 mėn., praeina.
Kitaip nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius. Kita galima dieglių priežastis - oro rijimas maitinimo metu. Dažnai šiuos negalavimus sukelia maisto netoleravimas, tėvų psichosocialinė įtampa ir kiti veiksniai.
Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.
Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius. Bakterijos Lactobacillus reuteri DSM 17938 veiksmingumas įveikiant kūdikių pilvo dieglius įrodytas atlikus klinikinį tyrimą, paskelbtą 2010 metais leidinyje „Pediatrics“. Tyrimo išvados skelbia, kad kūdikiai, kurie vartojo L. Reuteri DSM 17938, vidutiniškai gerokai mažiau verkė negu tie, kurie šių bakterijų nevartojo. Jau po savaitės L. reuteri DSM 17938 74 proc. padėjo sumažinti vidutinį kasdienį kūdikių verkimo laiką. Šių gerųjų bakterijų yra motinos piene.
Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar mišinukais, probiotikas tinka visais atvejais. Svarbu ir tai, kad ši bakterija ilgai išgyvena virškinamajame trakte. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad L. reuteri Protectis (DSM 17938) išlieka žmogaus virškinamajame trakte keletą savaičių, palyginti su tuo, kad daugelis probiotikų išsilaiko tik keletą dienų. Probiotikų „Biogaia“ lašai - tai Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) suspensija aliejuje. Kadangi šių lašų galima įlašinti į nekarštą maistą ar gėrimą, vartoti lašinant į šaukštelį, ant čiulptuko ar ant krūties prieš maitinimą, jie puikiai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams.
Žindant kūdikį reikia stebėti, ar jis tinkamai apžioja spenelį, ar maitinimo metu neprisiryja oro, todėl labai svarbi tinkama žindymo poza.
Mamos mityba: Jei jos organizmas į kai kuriuos maisto produktus reaguoja jautriai, ir kūdikis gali būti jautresnis. Pilvo diegliais gali pasireikšti alergija. Tačiau jei mama nėra alergiška, gali valgyti beveik viską, kuo sotinosi laukdamasi vaikelio, bet saikingai. Kai kurios mamos padaugina vynuogių, citrusinių vaisių, jogurto, šokolado ar daržovių.
Išeitis: iškart nesušveiskite kilogramo obuolių ar kalno kopūstų, šašlykų ar visos palties rūkytos šoninės, nes jūsų suvalgyto maisto medžiagų patenka į pieną, todėl kūdikiui gali skaudėti pilvuką.
Kūdikėlio mityba: Kai kūdikis verkia, nereta mama pamano, kad nori valgyti, o iš tiesų jam tereikia daugiau dėmesio. Gavęs mamos pieno ar mišinuko, vaikas, žinoma, nurimsta. Deja, trumpam, nes persivalgius užeina pilvo diegliai.
Išeitis: žindykite vaiką tik tiek, kiek nori, o maitindama iš buteliuko nesistenkite, kad suvalgytų „priklausantį” kiekį. Paisykite jo kūno svorio. Juk negali keturis kilogramus sveriantis vaikas sušveisti tiek, kiek suvalgo dviem kilogramais „turtingesnis” bendraamžis.
Jei kūdikis yra maitinamas mišinuku, pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų pasirinkti kito mišinuko.
Oro burbuliukai: Jei kūdikis labai išalko ir skuba pasisotinti, ryja dideliais gurkšniais, tada į skrandį patenka daug oro. Taip nutinka ir tada, kai vaikas žįsdamas netaisyklingai apžioja krūtis.
Išeitis: maitindama darykite pertraukas, leiskite vaikui pailsėti. Pailsėjusį vėl žindykite. Arba maitinkite trumpiau, tačiau dažniau, kad per daug neišalktų ir godžiai valgydamas neprirytų oro.
Pavalgiusį palaikykite stačią, kad atsirūgtų. Jei pastebėjote, kad krūtį apžiojo netaisyklingai, ištraukite spenelį ir jį vėl kiškite į burnytę taip, kad apžiotų ir rudąjį laukelį.
Genai: Kaip ir daugelis sveikatos sutrikimų, virškinimo sistemos sutrikimai bei diegliai gali būti vaikelio paveldėtas „kraitis”. Nebūtinai iš mamos ar tėčio.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju.
Kai kūdikis yra maitinamas krūtimi, reikia atsižvelgti į tinkamą padėtį. Tikriausiai Jums jau kas nors parodė, kaip taisyklingai laikyti krūtimi maitinamą kūdikį. Tinkama maitinimo krūtimi padėtis: kūdikis turėtų būti atsisukęs į jus visu kūnu, jo burna turi būti spenelio lygyje. Naudokite pagalves, kad jums ir kūdikiui būtų patogu visą maitinimo krūtimi laiką. Kūdikis turi patogiai pasiekti krūtį žindymo metu, kad galėtų gerai ją ištuštinti ir mamai nesukeltų jokių nepatogumų.
Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Išlikite ramūs, ilsėkitės ir nesistenkite, kad „viskas namuose būtų tobulai švaru ir gražu kaip iki gimdymo“.
Tinkama mityba
- Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte.
- Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą.
- Jei įtariama, kad žindomam kūdikiui pilvą pučia nuo mamos vartojamo maisto, bent savaitę mamai patariama apriboti meniu bei rašyti mitybos dienoraštį (žymėtis, ką konkrečiai kurią dieną valgė).
- Valgyti reikėtų ne rečiau kaip kas 2,5-3 val.
- Valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą: kūdikio pilvuko pūtimą gali paskatinti ir paskubomis, mažai kramtant suvalgytas maistas.
- Šviežių daržovių valgyti žindančioms mamoms galima, tik jas reikia lengvai apdoroti: nuplikyti karštu vandeniu ar 5 min.
Kitos priemonės
- Galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų.
- „Baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai.
- Glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę.
- Probiotikai, ypač L. reuteri Protectis (DSM 17938), gali padėti sumažinti dieglių simptomus.
Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių. Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.
