Laukimas, kol pasaulį išvys nauja gyvybė, yra vienas emociškai stipriausių etapų moters gyvenime, tačiau kartu su džiaugsmu dažnai atkeliauja ir nemažai nerimo dėl praktinių klausimų.
Finansinis saugumas, darbo vietos išsaugojimas ir paini biurokratinė sistema neretai tampa galvos skausmu būsimiems tėvams. Nors visi esame girdėję terminą „dekretas“, teisiškai ir praktiškai po šiuo žodžiu slepiasi kur kas daugiau niuansų, terminų ir taisyklių, kurias būtina žinoti norint gauti visas priklausančias socialines garantijas.
Kasdienėje kalboje įprasta sakyti, kad moteris „išeina į dekretą“, tačiau oficialiuose „Sodros“ ir Darbo kodekso dokumentuose tokio termino nerasite. Pirmasis etapas yra nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA). Jos suteikiamos būtent moteriai ir yra skirtos pasiruošti gimdymui bei atsigauti po jo. Būtent šis laikotarpis ir yra tas tikrasis „dekretas“. Antrasis etapas prasideda pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms - tai vaiko priežiūros atostogos (VPA). Į šias atostogas gali eiti ne tik mama, bet ir tėtis, seneliai ar kiti faktiniai vaiko globėjai, turintys tam teisę. Už šį laikotarpį mokama vaiko priežiūros išmoka.
Nuo 2023 m. sausio mėnesio įsigaliojo kelios naujovės dėl vaikų priežiūros atostogų. Visi tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., turi galimybę pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Du mėnesiai skirti mamai ir du mėnesiai skirti tėvui. „Tomis atostogomis turi pasinaudoti tiek mama, tiek tėtis. Čia gal labiau susiję su noru įvesti lygybę ir šeimoje, ir darbo požiūriu tarp vyro ir moters, kad abu prisidėtų prie vaiko priežiūros“, - aiškina E. „Neperleidiamų atostogų išmokos dydis yra didesnis tam, kad naudotųsi žmonės jomis, bet gali, žinoma, ir nesinaudoti. Jeigu jomis yra nesinaudojama, tai jos tiesiog išnyksta, negali kitas iš tėvų perimti tų 2 mėnesių ir tais 2 mėnesiais mažinamas išmokos dydis kitam iš tėvų, t. y. jeigu mes turime pasirinkę 18 mėn.“
Vaiko priežiūros atostogų trukmė ir išmokos
Kitas svarbus pokytis - galimybė vaiko priežiūros atostogų išeiti 18 arba 24 mėnesiams. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
- 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. „į rankas“). Už neperleidžiamus mėnesius mokama didesnė - 78 proc.
- 24 mėn. variantas: pirmuosius metus (iki vaikui sueis 12 mėn.) mokama 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). Kaip ir pirmuoju atveju, už 2 neperleidžiamus mėnesius mokama 78 proc.
„Jeigu renkietis 18 mėnesius, tai išmokos dydis yra 60 proc. nuo tavo vidutinių buvusių pajamų iki priežiūros atostogų. Jeigu 24 mėnesius, tai metus yra 45 proc., vėliau 30 proc. Bet čia irgi reikėtų išskirti tas neperleidžiamas atostogas, tuos 2 mėnesius, kurių metu mokama 78 proc. - tai dar didesnis dydis“, - pažymi E.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Svarbu: skaičiuojamasis laikotarpis baigiasi užpraeitą mėnesį iki atostogų pradžios. Pavyzdžiui, jei į dekretą išeinate 2024 m. gegužę, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas iš pajamų, gautų nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. bazinė socialinė išmoka yra 152 Eur, taigi 8 x 152 Eur = 1216 Eur).
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Darbo galimybės vaiko priežiūros metu
Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Taigi, kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas. Situacijose pateikiami išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai yra ,,ant popieriaus’’, t.y.
Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos (3500 - 2100 = 1400 eur). Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų.
Darbe nurodoma, kad nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi.
Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.
Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatymas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) auginant vaikus
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo. Tai leis gydymo įstaigoms išvengti nesklandumų, o pacientui nereikės mokėti už paslaugas, kurios jam turėtų būti teikiamos nemokamai.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo.
Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje, - teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Laiku nesikreipus ir nepateikus reikiamų duomenų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - už paslaugas prašoma susimokėti. Pasak N. Jelenskienės, reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu.
PSD nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Pirmiausia atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą.
Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į ligonių kasas nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai.
Tiesa, jei mažylio besilaukiančioms sportininkėms, atlikėjoms, dirbančioms pagal autorines ir kt. sutartis dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos - jos, suėjus 28 nėštumo savaitėms, taip pat su pažyma turėtų kreiptis į TLK. Dažnai būna, jog sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, todėl tokiu atveju moters draustumas PSD nutrūksta.
Jei besilaukiančios mamos vykdo individualią veiklą, jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“.
Kada nedirbančiai mamai nereikia mokėti PSD?
Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama draudžiama nemokamu sveikatos draudimu.
Tėvų draudimas auginant vaikus
Auginant vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK ir informuoti apie pasirinkimą, kad būtent jis nori būti apdraustu PSD valstybės lėšomis. Tik vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.
Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė?
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Būsimi ir esami tėveliai turi pasirūpinti ne tik vaiko, bet ir savo sveikatos draudimu tam, kad galėtų gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje. Nemokama sveikatos priežiūra (privalomasis sveikatos draudimas (PSD)) - tai valstybės mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti.
Kitos apdraustųjų PSD valstybės lėšomis grupės
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Taip pat atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius. Apsilankyti TLK turėtų ir išvykstantieji studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius. Šie studentai draudžiami valstybės lėšomis. Jų draustumas patvirtinamas tik tuomet, kai jie pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuoja, išduotą akademinę pažymą (originalą).
Primename, kad savo draustumą PSD galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?“. - Didžiajai daugumai mūsų šalies gyventojų - dirbančių ar draudžiamų valstybės lėšomis - kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl draudimo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, iš moksleivių ir studentų registrų ir kitų valstybės institucijų.
- Į teritorinę ligonių kasą pirmiausia turėtų kreiptis niekur nedirbančios kūdikio besilaukiančios moterys, nes valstybės lėšomis jos yra pradedamos drausti nuo 28 nėštumo savaitės.
Vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymu, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis gali būti draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Valstybės lėšomis draudžiamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios moterys nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Tad niekur nedirbančiai besilaukiančiai moteriai nerimauti, ar bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, neverta, tik reikia apsilankyti teritorinėje ligonių kasoje su asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais.
Kad būtų patvirtintas nėščiosios draustumas privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia pateikti teritorinei ligonių kasai savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) ir sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, (pažymoje turi būti nurodytas nėštumo laikas (savaitėmis) ir numatoma gimdymo data).
- Tokiu atveju būsima mama turi pati draustis, nes asmenys, nepatenkantys į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) draudžiamųjų kategorijas (nevykdantys jokios darbinės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis), turi už save kas mėnesį mokėti 9 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio PSD įmokas (per metus - 9 proc. 12 MMA). Įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Pagal LR sveikatos draudimo įstatymą, auginant vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Duomenys, patvirtinantys vieno iš tėvų draustumą, bus įvesti į informacinę sistemą, kuria naudojasi ir visos gydymo įstaigos. Minėtus dokumentus galima pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį ar paštu. Jei dokumentai bus pateikti per įgaliotą asmenį, tai įgaliotas asmuo turės pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir vieno iš tėvų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir gimimo liudijimo originalą.
- Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Apie juos duomenis ligonių kasos gauna iš moksleivių ir studentų registro. Tačiau išvykstantiesiems studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Joje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, aukštosios mokyklos pavadinimas ir mokslo metų pradžios data ar studijų laikotarpis ir studijų forma.
- O jeigu Lietuvos aukštųjų mokyklų studentas išvyksta studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas? - Pateikti draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinančius dokumentus teritorinėms ligonių kasoms taip pat turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius.
LR sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 9 p. Dalis valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus.
Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai. „Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą.
Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu); pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė“ skiltį „E. pilietis“.
Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje.
Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas. Šiuo atveju tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. „Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai", - sako N. Jelenskienė.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rū...
tags: #lsmu #dekretines #atostogos
