Vidurinės ausies uždegimas (otitas) yra viena skausmingiausių ligų, ypač mažiems vaikams. Tai kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų liga, ypač dažna mažyliams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Daugiausia vaikai serga ūminiu vidurinės ausies uždegimu, esančiu už būgnelio. Mažesnių nei 7 metų vaikų klausos vamzdelis dar prastai funkcionuoja, todėl ligos puola dažniau. Dažniausia vidurinės ausies uždegimo priežastis yra ūmios kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip paprastas peršalimas, gripas ar gerklės uždegimas. Dėl susilpnėjusios natūralios organizmo apsaugos nosiaryklėje ima daugintis infekciją sukeliantys mikroorganizmai, kurie per trumpesnį ir platesnį klausomąjį vamzdį lengvai patenka į vidurinės ausies ertmę. Daug silpnesnei nei suaugusiųjų vaikų imuninei sistemai sunkiau kovoti su infekcijomis.
Vidurinės ausies uždegimo požymiai paprastai nėra sunkiai atpažįstami. Liga prasideda staiga, atsiranda stiprus ausies skausmas, susilpnėja klausa, mažylis pasidaro neramus, dirglus, verkia, sutrinka miegas, suprastėja apetitas. Temperatūra paprastai pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Kai kuriuos vaikus pykina, kiti viduriuoja, vemia. Mažam vaikui, kuris negali kalbėti ir pasiskųsti ausies skausmu, otitą galima įtarti, jeigu jis vis liečia skaudančią ausytę, glaudžia ją prie pagalvės, pasidaro irzlus.
Pūlingas vidurinės ausies uždegimas pasireiškia ūminiu jos ertmės gleivinės uždegimu. Kadangi vidurinės ausies ertmė maža, susikaupę pūliai greitai pradeda spausti ausies būgnelį, todėl jis dažnai plyšta ir pūlingas turinys išteka, skausmas nurimsta, nukrenta temperatūra. Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis) prasideda tada, kai jos būgninėje ertmėje ima kauptis skystis. Ši liga dar vadinama eksudaciniu viduriniu otitu. Esant tokiam uždegimui, atrodo, kad ausis pripilta vandens ar užkimšta vata, ausyse ligoniukas girdi savo kalbos skambėjimą, sutrinka klausa. Lengva vidurinės ausies otito forma yra katarinis uždegimas, kai vaikas skundžiasi ausies skausmu, jaučia kitus simptomus, tačiau pūliai neišsiskiria.
Nekomplikuoto ūmaus vidurinės ausies uždegimo gydymas nėra sudėtingas. Nesunkiai ligai gydyti antibiotikai neskiriami, o vos tik vaikui suskaudus ausį nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Jeigu vaikas aktyvus, nepakyla aukšta temperatūra, būklė neblogėja, galima kelias dienas pasigydyti namuose nuskausminamaisiais vaistais. Esant lengvo ir vidutinio sunkumo vidurinės ausies uždegimui, kai stipriai nekarščiuojama, liga praeina per keletą dienų. Užtenka atidžiai vaiką stebėti bei tinkamai slaugyti namuose. Taip pat svarbu gydyti slogą, nuolat pašalinti iš nosies gleives.
Pagrindinis ir labiausiai vaiką nukamuojantis vidurinės ausies uždegimo simptomas - skausmas. Todėl svarbu kuo greičiau jį imti malšinti, kad palengvintume vaiko būklę. Gydant vidurinės ausies uždegimą skausmui numalšinti vaistinėje galite įsigyti ausų lašų. Tokie preparatai padeda atsikratyti nemalonių simptomų ir gali padėti sustabdyti ligos progresavimą. Skausmą malšinantys ausų lašai gali būti naudojami esant beveik bet kokios formos vidurinės ausies uždegimui. Vienas iš tokių lašų yra Otipax. Jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų lidokaino ir fenazono derinys ne tik malšina ausų skausmą, bet dar turi antiseptinį ir uždegimą slopinantį poveikį. Tokie lašai gali būti pirmoji pagalba ligos pradžioje, taip pat jie naudojami kaip sudėtinė kompleksinio gydymo dalis.
Dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia moderniuose buteliukuose su specialiais saugiais antgaliais - buteliuką atsukus, iš jo tiesiogiai galima lašinti lašus, nereikia jokių pipetės. Buteliuką prieš lašinant reikia gerai sušildyti delne. Lašai turi būti žmogaus kūno temperatūros. Lašinkite tik tiek lašiukų, kiek nurodyta instrukcijoje. Užkimšti ausų landų vata nebūtina, nes išbuvus ramiai 3-5 minutes vaistai atgal neištekės. Mamos linkusios įlašinti daugiau lašų, nei parašyta instrukcijoje, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs. Perteklinis lašinimas visiškai nereikalingas. Viena vertus, kūno temperatūros vaistų lašinimo miegantis vaikas gali nepajusti, kita vertus, jis gali prabusti ir labai išsigąsti. Todėl visi vaistai turėtų būti girdomi, leidžiami ir lašinami būdraujančiam vaikui. Yra įprotis įlašinus vaistus patampyti už ausies spenelio, kad lašiukai giliau nutekėtų.
Kol mažylio ausų neapžiūri gydytojas, geriau lašų nelašinti. Tačiau jei stiprus ausies skausmas užpuolė mažylį vėlų vakarą ar naktį, į ausį įlašinkite vaistų nuo ausies skausmo, o ryte ligoniuką parodykite ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojui.
Ausų uždegimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko tėvai kreipiasi į vaikų gydytojus. 5 iš 6 vaikų nors kartą perserga ausų uždegimu iki trejų metų amžiaus. Pasak otorinolaringologės I. Tamošaitienės, vaikai ausų uždegimu serga dažniau nei suaugusieji dėl anatominių ypatumų ir dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų (dažnesnių peršalimų). „Eustachijaus vamzdis jungia žmogaus nosiaryklę su būgnine ertme. Vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, todėl infekcijai lengviau patekti į būgninę ertmę ir sukelti būgnelio uždegimą. Be to, vaikų imuninė sistema nėra visavertė, todėl peršalimai kartojasi dažniau nei suaugusiems“, - paaiškino gydytoja. Svarbūs ir adenoidai - tai nosiaryklės migdolas, normali vaiko nosiaryklės anatominė struktūra, vaiko imunitetas. Vaikų otorinolaringologė I. Tamošaitienė atkreipė dėmesį, jog vidurinis otitas gali būti ūmus, ūmus sekrecinis ir lėtinis sekrecinis. Sergant ūmiu sekreciniu otitu, už būgnelio būgninėje ertmėje stebimas skystis. Ši otito rūšis, gydytojos teigimu, gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus klausos suprastėjimą, kurio tiek vaikai, tiek tėvai gali nepastebėti. Sekrecinį otitą diagnozuoja gydytojas po ausies apžiūros. Kai skystis už būgnelio ilgą laiką išlieka būgninėje ertmėje, ūmus sekrecinis otitas tampa lėtinis. Sergant lėtiniu sekreciniu otitu, suprastėja vaiko klausa, o tai gali turėti įtakos jo kalbos raidai. „Ilgainiui negydant lėtinio sekrecinio otito, klausa gali suprastėti negrįžtamai. Be to, sergant lėtiniu sekreciniu otitu tampa vis sunkiau kovoti su pasikartojančia ausų infekcija“, - teigė gydytoja I. Tamošaitienė.
Dauguma vaikų ausų uždegimu suserga būdami labai maži ir dar nemokėdami kalbėti, todėl tėvams patariama atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Viduriniu otitu dažniausiai susergama po peršalimo, slogos, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Jeigu į vaiko nosiaryklę patenka bakterija, ji gali nukeliauti iki būgninės ertmės ir sukelti būgnelio uždegimą. Vietiškai vartojamų lašų į ausį vartoti be gydytojo paskyrimo nerekomenduojama. Taip pat gydytoja I. Tamošaitienė atkreipė dėmesį, jog šilti ausų kompresai yra senas, visiškai netinkamas gydymo būdas, kuris gali tik pabloginti ligos eigą, taigi ausies uždegimas neturėtų būti taip gydomas.
Sugirdžius „Ibuprofen“ arba kitų vaistų nuo skausmo, vaikų otorinolaringologė patarė stebėti bendrą vaiko būklę. Jeigu vaikas išlieka vangus, irzlus, verksmingas, o ausies skausmas vis atsinaujina ir atsiranda papildomų nusiskundimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Paprasčiausias ausies uždegimo įvertinimo būdas yra ausies apžiūra otoskopu. Tai yra neskausminga, efektyvu ir greita. Pamatę pasikeitusį, paraudusį, papūstą būgnelį, galime tikslingai diagnozuoti ūmų vidurinį otitą. Papildomam ištyrimui galime naudoti pneumootoskopą ir timpanometrą, kurių pagalba neskausmingai įvertiname būgnelio judrumą, būgninės ertmės būklę.
Priklausomai nuo otito rūšies, sunkumo laipsnio, vaiko amžiaus ir gretutinių ligų, otitą diagnozavęs gydytojas paskirs labiausiai konkrečiai šiam pacientui tinkantį gydymą. Pasak otorinolaringologės, stebėjimo taktika taip pat yra paplitusi gydant tokius otitus kaip lėtinis sekrecinis: „Kartais užtenka tik vaistų nuo skausmo ir geros nosies higienos, kad otitas praeitų savaime. Gydytojui paskyrus gydymą, būtina prisilaikyti visų jo rekomendacijų. Vaiko būklei negerėjant kelias dienas po paskirto gydymo, patariama kreiptis pakartotinai.“
Skystis iš būgninės ertmės, anot specialistės, dažniausiai pasišalina per 3-6 savaites, nors neretai gali išlikti ir iki kelių mėnesių. Tad šiuo atveju labai svarbus yra tokio paciento sekimas. „Jeigu otitas pradeda kartotis itin dažnai, gydymas antibiotikais duoda tik trumpalaikį efektą, ilgesniam laikui suprastėja vaiko klausa, dėl to nukenčia jo kalbos ir bendra raida, tuomet prireikia operacinio gydymo. Operacinis gydymas atliekamas taikant bendrinę endotrachėjinę nejautrą, kurios metu vaikas miega (nieko negirdi ir nieko nejaučia). Operacija užtrunka tik apie 20 min. Po jos jau tą pačią dieną pacientas paleidžiamas namo, nes dažniausiai jaučiasi puikiai. Po adenoidektomijos dažniausiai nieko neskauda, todėl mažųjų pacientų nuotaika, praėjus kelioms valandoms po operacijos, jau būna gera.“
Ką daryti, jeigu ūžia ausyse? Užgulė ausis. Ar įmanoma namuose „atkimšti“?
Geriausia prevencija yra rizikos veiksnių pašalinimas: vakcinacija pagal kalendorių, skiepijimas nuo gripo kasmet. Tyrimais įrodyta, kad paskiepyti vaikai otitu serga daug rečiau nei nepaskiepyti. Svarbu tinkama rankų higiena, buvimo aplinkoje, kur rūkoma, vengimas. Sloga turi būti gydoma laiku ir neužleista - nosies plovimai, anemizuojantys lašai ir / ar intranazaliniai hormonai į nosį.
Nerekomenduojama naudoti jokių šiltų kompresų ant ausų, patariama nieko nelašinti į ausį - nei aliejaus, nei česnako ar kitokios liaudies medicinos priemonės. Nebent galite paguldyti vaiką taip, kad galva būtų šiek tiek pakelta. Tam naudokite aukštesnę pagalvę.
Ausies skausmas - tai problema, kurią reikia nedelsiant spręsti, ypač kai kalbama apie vaikus. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 48 valandas arba atsiranda išskyrų iš ausies, nedelsdami nutraukite vaisto vartojimą ir kreipkitės į gydytoją. Svarbu atsiminti, kad ausų skausmas gali būti sudėtingesnių ligų požymis. Jei skausmas yra nuolatinis ir, be to, kartu su karščiavimu, turite gauti kvalifikuotą gydytojo konsultaciją.
Ausų lašai yra veiksmingi tik tada, kai jie pasiekia tikslą ir ten pasiskirsto tolygiai. Teisingas lašinimo būdas priklauso nuo vaisto tipo ir būklės, bet bendros taisyklės visiems vienodos. Paruošimas: nusiplaukite rankas, šildykite buteliuką rankoje iki kūno temperatūros. Padėtis: atsigulkite ant šono, kad gydoma ausis būtų viršuje. Lašinimas: švelniai patraukite ausį atgal ir į viršų (vaikams - žemyn ir atgal) ir suleiskite nurodytą kiekį lašų. Po lašinimo: palaikykite šią padėtį 3-5 minutes, kad vaistas nepatektų lauk. Klaidos: nenaudokite šalto tirpalo, nekiškite lašintuvo giliai, neskaidykite dozės.
Dažniausia klaida - žmonės lašina šaltus lašus arba nepakankamai ilgai palaiko ausį viršuje. Tada dalis vaisto tiesiog išbėga ir gydymas neveikia kaip turėtų. Net ir tinkamai laikantis gydytojo nurodymų, žmonės sugeba padaryti keletą klasikinių klaidų, kurios paverčia gydymą farsą. Dauguma šių klaidų atrodo smulkmenos, bet jos tiesiogiai mažina vaisto veiksmingumą arba net sukelia komplikacijas.
Po lašinimo saugokite ausį nuo vandens bent 30-60 minučių. Nevalykite ausies kanalo - leiskite vaistui veikti. Jei gydymas skiriamas abiem ausims, tarp lašinimų palaukite 10 minučių, kad pirmoji ausis spėtų pasisavinti vaistą. Jei atsiranda deginimas, niežėjimas ar skausmas, nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją. Visada uždarykite buteliuką sandariai ir laikykite kambario temperatūroje, nebent nurodyta kitaip.
Ar galima lašinti ausų lašus, jei nesate tikras dėl būgnelio būklės? Ne. Jei įtariate, kad būgnelis plyšęs (pvz., buvo trauma, teka skystis ar kraujas), lašų naudoti negalima. Kai kurie tirpalai gali patekti į vidurinę ausį ir pakenkti klausai. Ar galima dalintis tais pačiais lašais su šeimos nariu? Ne. Net jei simptomai panašūs, kiekvienas atvejis gali turėti skirtingą priežastį. Dalijimasis vaistais didina infekcijos plitimo riziką. Ar reikia ausį užkimšti po lašinimo? Ne. Ausies kanalas turi kvėpuoti. Užkemšant vata ar kamščiais, vaistas gali neišgaruoti tinkamai, o drėgna terpė sudaro sąlygas bakterijoms daugintis.
Ausų uždegimas - arba kitaip otitas - yra ausies infekcija. Išorinė ausis - ta ausies dalis, kurią mes matome. Jos paskirtis - surinkti ir nukreipti į klausos organus aplinkos garsus. Vidurinė ausis - ši ausies dalis sustiprina garso bangas ir siunčia jas į vidinę ausį. Vidinė ausis - tai ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. Šioje ausies dalyje garsai virsta nerviniais impulsais, kurie toliau keliauja į smegenis, o vidinės ausies skysčio judėjimas pasako smegenims, kokioje pozicijoje yra kūnas, juda jis ar ne ir taip padeda smegenims išlaikyti kūno pusiausvyrą. Infekcija (uždegimas) gali kilti bet kurioje iš ausies dalių, tačiau dažniausiai kyla vidurinėje ausyje (otitis media). Vidurinės ausies ostitu gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ja serga kūdikiai ir maži vaikai (nuo 6 mėn. iki 3 metų), nes jų ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra iki galo nesusiformavęs, todėl bakterijos į vidurinę ausį patenka lengviau ir turi palankesnes sąlygas išvešėti. Dažniausia ausų uždegimo priežastis - kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimo ligos. Infekcijos priežastimi gali būti maudynių metu į ausis patekęs vanduo, horizontalioje padėtyje gulinčio kūdikio maitinimas, taip pat alergijos (alerginė sloga, šienligė), sinusitas, išvešėję adenoidai, čiulptuko naudojimas ir pasyvus rūkymas.
Tikimybę susirgti ausų uždegimu sumažinsite, jei vaikas išvengs peršalimo ligų - tai galite padaryti vengdami kontaktų su sergančiais vaikais. Taip pat, jei maitinate iš buteliuko, maitinkite vaiką laikydami pusiau gulomis (mažiausiai 45° kampu) ar vertikalioje padėtyje (o ne gulintį). Tyrimai rodo, kad maitinimas krūtimi iki 6 mėn. sumažina, o čiulptuko naudojimas - atvirkščiai - padidina ausų uždegimo riziką.
Vaikas yra ar buvo neseniai peršalęs. Tai bene svarbiausias kriterijus vertinant, ar vaikui uždegimas, ar kažkas kita, nes ausų uždegimas dauguma atvejų seka po peršalimo. Vaikas sloguoja. Vaikas tapo irzlus, neramus. Irzlumas - įprasta sergančių vaikų savybė, tačiau prasidėjus ausų uždegimui, irzlumas padidėja ūmai. Dėl ausų uždegimo vaikas naktimis prasčiau miega ir nubunda dažniau nei įprastai. Vaikui skauda ausytes, sutrinka jo klausa. Galite pastebėti, kad vaikas pradėjo prasčiau reaguoti į garsus (vidinėje ausies dalyje susikaupusios pūlingos išskyros prislopina garsus, taip pat įtempia ausies būgnelį ir neleidžia jam normaliai vibruoti). Vyresnis nei vienerių metukų vaikas gali skųstis ar kitaip parodyti, kad jam skauda ausytes. Kūdikiai, tiesa, nesugeba suprasti, iš kur kyla skausmas, todėl gali griebtis už ausyčių ir tada, kai skausmo šaltinis yra kur šalia (pavyzdžiui, kai dėl dygstančių dantukų skauda dantenas). Vaikas gali karščiuoti. Paraudęs, išsipūtęs ausų būgnelis. Išskyros iš ausies. Pūlingos ar kraujingos išskyros iš ausytės gali reikšti, kad trūko ausų būgnelis. Nevertėtų dėl to nerimauti, nes būgneliui trūkus skausmas atlėgsta, o būgnelis paprastai sugyja savaime be rimtesnių pasekmių. SVARBU: jei iš ausies ima tekėti išskyros, į ausį negalima nieko lašinti.
Dažniausiai kaip pirmąją pagalbą nuo ausų uždegimo gydytojai skiria vaistus uždegimui bei karščiavimui mažinti - ibuprofeną arba paracetamolį. Šie vaistai yra nereceptiniai ir juos įsigyti galima daugumoje vaistinių. Gali būti, kad gydytojas patars 3 paras stebėti situaciją - paprastai per tokį laiką uždegimas praeina savaime be jokio gydymo. Jei infekcija rimta, gali būti, kad sprogs ausų būgnelis ir iš ausies pasirodys pūlingos ar kraujingos išskyros. Jei vidurinėje ausyje prisikaupia skysčio, tačiau būgnelis nesprogsta pats ir dėl to dingsta klausa, gydytojas gali atlikti būgnelio prapjovimą (miringotomiją) ir taip nuimti spaudimą bei paspartinti gijimą. Jei otitas nepraeina savaime per 3 paras arba yra ūmus, gydymas antibiotikais greičiausiai bus neišvengiamas.
Ir kūdikiui, ir vyresniam vaikui labai svarbu gerai išvalyti nosį, nes maždaug iki 2 metų amžiaus mažylis dar nemoka pasakyti, kokį didžiulį diskomfortą jam kelia sloga, ir nesugeba pats taisyklingai išsipūsti nosies. Jeigu tėvai vaikui per retai valo nosį, jis dažniausiai jos turinį įtraukia į ryklę ir pradeda kosėti vadinamuoju gerkliniu kosuliu. Būtent dėl tokio kosulio tėvai dažniausiai ir kreipiasi į gydytojus. Tačiau, gerai išvalius nosį ir sulašinus nosies lašų, šis kosulys praeina. Tiek kūdikiai, tiek maži vaikai dėl slogos tampa nervingi, neramūs, atsisako valgyti ir gerti, nes tuo metu, kai valgo, negali kvėpuoti, o jeigu vaiko nosis nėra gerai išvaloma ir tinkamai prižiūrima ir jis atsisako gerti - organizme pradeda trūkti skysčių.
Neretai tėvai neteisingai lašina nosies lašus. Jie veikia tik tuomet, kai prisiliečia prie nosies gleivinės, tad sulašinti į gerai neišvalytą nosį jie nėra naudingi. Todėl, prieš lašinant lašiukus, būtina kūdikiui gerai išsiurbti nosies išskyras, o vyresnį vaiką prižiūrėti, kad gerai ją išsipūstų, o po to dar praplauti jūros vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar tiesiog mineraliniu vandeniu, kurio galima įtraukti į švirkštą be adatos ir sušvirkšti į abi nosies landas. Tada vaikas turėtų dar kartą išsipūsti nosį ir tik tada galima lašinti nosies lašus. Jų lašinant kūdikiui, mažylį reikėtų laikyti pusiau gulimoje padėtyje - svarbu, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau už apatinę. Vyresnis vaikas gali stovėti arba sėdėti ir šiek tiek atlošti galvą atgal. Gulinčiam be pagalvės mažyliui nosies lašų lašinti nerekomenduojama, mat jie gali nutekėti į ausis ir sukelti jų uždegimą. Jūros vandeniu vaiko nosies landas skalauti galima tiek kartų, kiek reikia, o nosies lašus lašinti tik pagal gydytojo rekomendacijas.
Ausų lašuose esančios veikliosios medžiagos turi ne tik vietinį nuskausminantį, bet ir priešuždegiminį veikimą. Štai kodėl atsiradus ausų skausmui rekomenduojama duoti ne bendro pobūdžio nuskausminamųjų, o lašinti būtent vietiškai veikiančių lašų. Siekiant išvengti nemalonių jutimų, lašinimo metu vaistų buteliuką pašildykite delne iki kūno temperatūros. Tai ypač svarbu, jei vaistas lašinamas vaikams iki 3 metų, nes jie, pajutę diskomfortą, pradeda priešintis, judėti. Ausų lašų nepatariama lašinti dažniau nei 3 kartus per parą. Sulašinus ausų lašiukus, nuskausminantis poveikis išlieka 7-8 valandas. Jeigu ausų skausmas labai staigus ir stiprus, be lašiukų galima duoti vienkartinę dozę vaistų nuo skausmo ir uždegimo, karščiavimo - paracetamolio arba ibuprofeno. Šie vaistai mažina temperatūrą, todėl jie tinka, kai esant ausų skausmui pakyla ir temperatūra (didesnė nei 38ºC laipsniai).
Vaistų lašinimas nepakeičia gydytojo konsultacijos. Vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras pataria: dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia moderniuose buteliukuose su specialiais saugiais antgaliais - buteliuką atsukus iš jo tiesiogiai galima lašinti lašus, nereikia jokių pipetės. Buteliuką prieš lašų lašinimą reikia gerai sušildyti delne. Lašai turi būti žmogaus kūno temperatūros. Lašinkite tik tiek lašiukų, kiek nurodyta instrukcijoje. Užkimšti ausų landų vata nebūtina, nes išbuvus ramiai 3-5 minutes vaistai atgal neištekės. Mamos linkusios įlašinti daugiau lašų, nei parašyta instrukcijoje, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs. Ar galima vaistus lašinti miegančiam vaikui? Viena vertus, kūno temperatūros vaistų lašinimo miegantis vaikas gali nepajusti, kita vertus, jis gali prabusti ir labai išsigąsti. Yra įprotis įlašinus vaistus patampyti už ausies spenelio, kad lašiukai giliau nutekėtų. Svarbi pastaba. Kol mažylio ausų neapžiūri gydytojas, geriau lašų nelašinti.
