Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam.
Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka.
Auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.
Rega: kaip nuspalvinti naujagimio pasaulį?
Pasak specialistų, vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, o jo akys yra mažiau jautrios šviesai.
„Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė.
Jau per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo: jis pradeda matyti skirtingus objektus, skirti spalvas, formas, matyti aplinkos visumą.
„Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, - dalijosi M. Dautartaitė.
Klausa: kaip garsui suteikti prasmę?
Kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji.
„Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, - sakė M. Dautartaitė.
Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo. Tam, kad triukšmingame fone kūdikis pradėtų atskirti pasikartojančius garsus, atpažintų jų sąsajas su matomais objektais ar veiksmais, jam reikalingas ryšis su suaugusiais.
„Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, - teigė M. Dautartaitė.
Jutimai: kaip viską įsiminti?
Pirmieji vaiko gyvenimo metai itin svarbi yra sensorinė patirtis - jos dėka formuojasi neuroniniai tinklai, kurie neatsiejami nuo vaiko komunikavimo su aplinka.
„Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, - sakė ergoterapeutė Miglė Bukauskaitė.
Kūdikio jutimai, motorika, aplinkos suvokimas formuojasi per pakartojimą.
„Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti“, - sakė M. Dautartaitė.
Žinant šią taisyklę, tėvams patariama kūrybiškai žvelgti į kūdikio lavinimą ir užtikrinti pojūčių įvairovę bei jų kartojimą.
„Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, - patarimais dalijosi M. Dautartaitė.
Priežasties ir pasekmės ryšiai: leiskite jiems patirti
7-12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas.
„Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tai, kas mums atrodo tiesiog fizikos dėsnis, mažyliui yra atradimas“, - sakė pašnekovė.
Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų.
Tėvai taip pat pataria padėti vaikams perprasti žaislų ar namie randamų daiktų įvairiapusiškumą - taip bus ugdomas jų kūrybiškumas bei plečiamos pažinimo ribos.
„Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Imdami žaislą su vaiko rankomis, parodykite, kaip jis gali su juo skirtingai žaisti: spausti, statyti bokštą, kalti ar ridenti“, - patarė ergoterapeutė.
Kalba: skirtingų procesų rezultatas
Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba.
„Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems“, - sakė M. Dautartaitė.
Anot jos, kalbą lavinti galima tik vieninteliu būdu - atgaliniu ryšiu iš suaugusiųjų.
„Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, - teigė M. Dautartaitė.
Vaiko raida: kompleksinis procesas
Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos.
Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų).
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus.
Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn. 3-12 mėn. kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti.
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje.
Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.
Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos.
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų.
Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis.
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.
Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
Vaiko auginimas yra viena didžiausių gyvenimo kelionių, kupina džiaugsmo, atradimų, bet kartu ir nerimo. Kiekvienas tėvas bent kartą yra pagavęs save lyginant savo atžalą su bendraamžiais žaidimų aikštelėje ar draugų vaikais. Klausimai „ar mano vaikas vystosi normaliai?“, „kodėl jis dar nekalba?“ arba „kodėl ji dar nevaikšto?“ yra visiškai natūralūs ir dažni. Tačiau informacijos gausa internete dažnai ne nuramina, o sukelia dar daugiau streso. Svarbu suprasti, kad kiekvienas mažylis yra unikalus, o raida nėra tiesinė linija - tai greičiau individualus žemėlapis, kuriame kiekvienas vaikas juda savo tempu.
Dažnai, kalbėdami apie raidą, tėvai susitelkia tik į fizinius pasiekimus, tokius kaip sėdėjimas, ropojimas ar vaikščiojimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vaiko raida yra kompleksinis procesas, apimantis daugybę tarpusavyje susijusių sričių.
Stambioji motorika: Tai didžiųjų raumenų grupių darbas.
Smulkioji motorika: Gebėjimas naudoti smulkiuosius raumenis, dažniausiai rankų ir pirštų.
Svarbu suprasti, kad šios sritys vystosi ne izoliuotai.
Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, egzistuoja vadinamieji raidos langai - laikotarpiai, per kuriuos dauguma vaikų įgyja tam tikrus įgūdžius.
Tai sparčiausio augimo metai. Per pirmuosius metus smegenys padidėja beveik trigubai.
Specialistai išskiria tam tikrus įspėjamuosius ženklus, vadinamus „raudonomis vėliavėlėmis“. Sutrikusi komunikacija dažnai yra vienas pirmųjų raidos sutrikimų, įskaitant autizmo spektro sutrikimus, požymių. Vienas iš rimčiausių signalų, reikalaujančių skubios specialistų konsultacijos, yra įgūdžių praradimas.
Tėvams kyla daugybė klausimų apie vaikų auginimą. Taip, statistiškai mergaitės dažnai pradeda kalbėti anksčiau ir jų smulkioji motorika vystosi šiek tiek sparčiau. Berniukai neretai pasižymi greitesne stambiosios motorikos raida.
Pirmiausia - nepanikuokite. Raidos ribos yra plačios. Pavyzdžiui, normalu pradėti vaikščioti tiek 10, tiek 16 mėnesių. Tačiau, jei nerimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su specialistu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje (ypač iki 2 metų) gali neigiamai veikti kalbos raidą, dėmesio koncentraciją ir socialinius įgūdžius.
Tai kompleksinė pagalba vaikui, kuriam nustatytas raidos sutrikimas arba vėlavimas. Komandą dažniausiai sudaro kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas, psichologas ir socialinis darbuotojas.
Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį, aplinka, kurioje vaikas auga, yra kritiškai svarbi jo raidai.
Paprastas kasdienis bendravimas yra geriausia stimuliacija smegenims. Kalbėkite su vaiku nuo pat gimimo - komentuokite, ką darote („dabar keičiame sauskelnes“, „žiūrėk, koks raudonas obuolys“). Taip pat labai svarbu leisti vaikui judėti ir tyrinėti. Saugus „grindų laikas“ kūdikiams yra būtinas raumenų stiprinimui. Vyresniems vaikams reikia erdvės bėgioti, laipioti ir eksperimentuoti.
Leiskite vaikui patirti ir nedideles nesėkmes - pavyzdžiui, pačiam pabandyti užsisegti batą ar pastatyti bokštą, kuris nugriūva.
Galiausiai, pasitikėkite savo intuicija. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, nebijokite ieškoti atsakymų ir pagalbos. Ankstyvas specialistų įsitraukimas gali padaryti stebuklus ir padėti jūsų vaikui atsiskleisti visu savo potencialu.
Kaip yra vertinama vaiko raida ir ką daryti toliau? Su specialiste Dalia Kuliešiene.
| Amžius | Pagrindiniai pasiekimai |
|---|---|
| 0-3 mėn. | Reaguoja į garsus, atpažįsta veidus, pradeda fiksuoti žvilgsnį. |
| 3-12 mėn. | Bando kalbėti sava kalba, supranta kalbą, reaguoja į vardą, sėdi, verčiasi, tyrinėja, gali atsistoti. |
| 1-3 m. | Taria pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta istorijas, piešia, stato bokštus, mėto kamuolį, atpažįsta save veidrodyje, žaidžia su kitais, domisi aplinka. |
| 7-12 m. | Greitesnis fizinis augimas, lavinama motorika, gerėja problemų sprendimo ir kalbos įgūdžiai, mezgami sudėtingesni santykiai, supranta jausmus. |
| 13-18 m. | Sparčiai auga ir brendsta, tobulėja kritinis mąstymas, samprotavimas, sprendimų priėmimas, mezgami įvairesni santykiai, siekiama savarankiškumo. |
Vaiko raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai.
Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
Dėl švietimo pagalbos su med. darželį, mokyklą ar kitą įstaigą, kurią lanko (lankys) jūsų vaikas. Pagal ŠPT pažymą darželis, mokykla ar kita ugdymosi įstaiga, privalo teikti tam tikrą švietimo pagalbą, bet ji nėra griežtai apibrėžta (pvz., spec.
Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikui.
Kai pavienių paslaugų vaiko pagalbos užtikrinimui nepakanka, tėvai kartu su įstaiga / arba tik pati įstaiga, teikianti paslaugas, su dokumentais (vaiko med.
Dėl neįgalumo nustatymo su med.
Pasidomėkite, ar Jums, kaip slaugančiam vaiką su negalia asmeniui, kaupsis stažas.
Jūsų ir slaugomo vaiko gyv.
Kai slaugančiajam vaiką su negalia vienam iš tėvų stažas pensijai nekaupiamas, vaiko slaugymo terminas (mažiausiai 15 metų) skaičiuojasi šalpos neįgalumo pensijai senatvėje.
Jei esate dirbantis (-i), kreipkitės dėl lengvatų darbovietėje.
Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų į reabilitologą su med.
Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.
Priklausomai nuo sveikatos būklės sudėtingumo, individualių poreikių vaikams slaugytojo gali reikėti nuolatos.
Vaikystėje susiformuoja beveik visi pagrindiniai žmogaus asmenybės bruožai ir charakterio savybės, išskyrus tuos, kurie atsiranda tik tam tikrame amžiuje palaipsniui įgyjant gyvenimo patirtį.
Yra pagrindo manyti, kad vaiko asmenybė pradeda formuotis jau nuo pačių pirmųjų gyvenimo metų, tik iki tam tikro laiko nepastebimai.
Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias.
Jeigu šeimoje dominuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus.
Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio.
Tik užsimezgus vaiko gyvybei bei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mamos vaidmuo yra kaip ir svarbesnis: ji išnešioja kūdikį, pagimdo, maitina savo pienu - pagrindiniai priežiūros rūpesčiai kaip bebūtų dažniausiai gula ant jos pečių.
Kūdikis jaučia absoliučią fizinę priklausomybę nuo mamos maždaug iki pusės metų.
Bet ilgainiui tampa labai svarbus tėvo vaidmuo.
Be abejo, tėtis savo meile ir rūpestingumu apsupdamas savo vaiko mamą įtakoja jos nuotaiką ir šeimyninę atmosfera, kas teigiamai veikia ir kūdikio emocinę būseną.
Mama perteikia kūdikiui pasitikėjimą supančiu pasauliu, o tėtis - sąryšį su juo.
Mamos meilė yra besąlyginė, ji padeda suformuoti vaiko pasitikėjimą savimi.
Tėvo meilė remiasi šiek tiek kitais principais: motyvuoja vaiką veikti, siekti, nugalėti.
Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos. Mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas.
Tėvas yra mylimas ne dėl jo tėvystės, o dėl jo santykių su vaiku.
Dažniausiai tėtis grįžta iš darbo ir pradeda žaisti su mažyliu, todėl mažylis jį mato kaip draugą.
Neabejojama, kad be tėviško pavyzdžio neįmanomas tinkamas berniukų auklėjimas, jų kaip būsimųjų vyrų ugdymas.
Bet berniukui reikia ne vien tik vyriškų įgūdžių.
Reikia išmokti mylėti bei priimti meilę, užjausti, džiaugtis, džiūginti kitus, matyti grožį, atleisti, rūpintis - tai atrodo „moteriški“ įgūdžiai, bet be jų žmogus nesugebės užmegzti pilnaverčių santykių.
Lygiai taip pat mergaitei reikalingas mamos meilės, švelnumo, empatijos, moteriškumo, šeimininkavimo pavyzdys.
Iš tėčio jai svarbu gauti rūpinimąsį, palaikymą, pagirimą, pagarbą - be to ji būdama suaugusi nepasitikės savimi bei vyrais.
Fiziologiškai, gimęs vaikutis būna labiausiai prisirišęs prie mamos.
Dabar gana dažnai mažylis gimsta dalyvaujant tėčiui.
Nuo pat pirmų gyvenimo dienų tėtis gali ir turėtų padėti rūpintis mažyliu.
Jis geba daug ką, ko mama po gimdymo kartais negali ar neturi laiko: žaisti su mažyliu, maudyti, ilgai nešioti.
Pilnoje šeimoje vaikas turi du pavyzdžius palyginimui - moters (mamos) ir vyro (tėčio).
Vaikas nesąmoningai susitapatina su savo lyties gimdytoju, o antrąjį suvokia kaip priešingą sau pavyzdį.
Šiuolaikinių tyrimų išvados parodo, kad tėčio (arba tiesiog vyro) nebuvimas šeimoje gali rimtai sutrikdyti psichologinę bei socialinę vaiko raidą.
Galimi intelekto sričių vystymosi sutrikimai, apsunkinti lyčių suvokimas (identifikavimas) bei bendravimas su priešingos lyties asmenimis.
Pvz. berniukas, užaugęs tik su mama, gali tapti neryžtingas, nepasitikintis, nerimastingas.
Trijų mėnesių mažylis aktyviai domisi aplinka ir pradeda atpažinti savus bei skirti svetimus veidus.
Edipo kompleksas pasireiškia vaikams nuo 3 iki 5 metų. Berniukas jaučia nesąmoningą seksualinę trauką mamai, o tėvui pavydi mamos ir jaučia priešiškumą.
Tėvai turi suprasti, kad tai viena svarbiausių vaiko asmenybės formavimosi krizių.
Tiek mama, tiek tėtis turi kantiriai paaiškinti vaikui, kad mama yra tėčio žmona, o kai sūnus užaugs, jis irgi susiras žmoną.
Vaikui matant tėvams derėtų elgtis santūriau vienam su kitu, kad netraumuotų mažojo.
Tikslinga sukurti tam tikrą distanciją tarp savęs ir vaiko, kuri reikštų ne jo jausmų atstūmimą, bet švelnią įtaigą, jog suaugusiųjų santykiai - tai jų „laukas“, kuris bus jam prieinamas kuomet užaugs.
Abiems tėvams svarbu rodyti meilę ir supratimą mažajam.
Sakoma, kad nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Vaikai negali pilnaverčiai vystytis be prierašumo prie suaugusių, nes nuo to priklauso jų tolesnis pasitikėjimas, santykiai su žmonėmis bei noras tyrinėti pasaulį.
Ar mama gali atstoti tėtį, jei jo vaiko gyvenime nėra?
Nors pastaruoju metu auga abiejų lyčių tėvų gebėjimai atlikti savo ir partnetio funkcijas auginant vaiką, tačiau vis tik pilnaverčiai atstoti vaikui vieną tėvų niekas negali.
Mama neturi stengtis pakeisti vaikui tėvo.
Tą gali padaryti senelis, dėdė, bet ne mama.
Tėtis, bandantis pakeisti mamą, gali netapti vaikui vyriškumo pavyzdžiu.
Mama sukuria jaukų saugų pasaulį, kur atspėjami ir įvykdomi mažylio norai, padedama ir nieko nereikalaujama.
Tėvas pateikia savąjį pasaulį, kur kiekvienas atsakingas už save, kur yra nežinia, rizika ir sėkmė, o meilė skiriasi nuo mamos meilės.
Mamos daug dažniau naudoja žaislus bendraudamos su mažyliais, o tėvai dažniausiai tam pasitelkia savo kūną: rankos virsta „skersiniu“, keliai - „arkliuku“.
Tėvas duoda vaikui kur kas daugiau erdvės judėjime ir neskuba, kaip mama vaikui susidurus su netikėtumu, būti šalia kad apgintų.
Tėvas vaikui asocijuojasi su tvirtumu, stabilumu, disciplina, tvarka, kaip mama - su švelnumu, rūpestingumu, šiluma, besąlygiška meile.
Abu gimdytojai drauge suformuoja vaikui pasaulio pilnatvės, užbaigtumo įvaizdį.
Tėvas ne tik gimdytojas, bet ir vyro pavyzdys.
Mažyliui labai svarbus tėvo artumas, nes tarp jo ir tėvo yra savotiška distancija, kuri atėjus laikui leis atžalai atsiskirti nuo tėvų ir pradėti gyventi savarankiškai.
Jis turi jausti ne tik mamos švelnias glostančias rankas, bet ir tėčio - tvirtas, patikimas, mylinčias, kaip ir mamos, bet nukreipiančias į tikslą.
Mergaitė žino savo vertę, pasitiki savimi ir kitais, geba priimti stipriosios lyties rūpestingumą.
Tėvas yra pirmasis jos gyvenime vyro pavyzdys.
Suaugusi ji sąmoningai arba ne, ieškos panašaus į jos tėvą vaikiną.
Berniukas mato tėvo pavyzdį, koks turi būti vyras ir tuo pačiu įgauna vyriškas savybes.
Per tėvo santykį su mama jis formuoja suvokimą, kaip reikia elgtis su moterimi.
Vaikui, ypač jautriam, patėvio atsiradimas šeimoje gali būti labai traumuojantis.
Jis jaučia, kad mama laiminga ir myli „kitą“, „svetimą“, nors neseniai jos meilė ir ji pati priklausė tik jam.
Vaikas jaučiasi išduotas, mano, kad išduotas ir jo tikras tėvas.
Jis pavydi mamos.
Dažnai pradeda kovoti su nauju mamos vyru: neklauso, priešgyniauja.
Jo agresyvumas slepia baimę būti nereikalingam, paliktam.
Vaikas gali neapkęsti patėvio, jei mano, kad jis kaltas dėl tėvų skyrybų ar patėvis turi nepatrauklių savybių, apsunkinančių bendravimą.
Pasitaiko tėvų, kurie emocionaliai bei fiziškai neprieinami vaikui.
Iš pradžių vaikas ilgisi tėvo dėmesio ir liūdi.
Berniukui, augusiam be tėvo, nesusiformuoja pilnavertis vyriško elgesio modelis.
Jo elgesys tampa artimesnis moteriškam, arba, priešingai, susiformuoja perdėtai vyriškas modelis: šiurkštus, agresyvus, žiaurus.
Ateityje tai apsunkina šeimos sukūrimą bei santykius su savo vaikais.
Tokie berniukai turi mažiau pasitikėjimo savimi, sunkiau susitvardo, mažiau linkę siekti tikslų.
