Lietuva nuo seno garsėja kaip dainuojantis kraštas, kur su daina susipynusi istorija ir kultūra. Nuo seno gyvuojančios gilios chorinio meno tradicijos, pasireiškiančios Dainų šventėse, chorų festivaliuose ir konkursuose, suartina ir vienija žmones, taurina jų dvasinį pasaulį bei kuria grožio ir gėrio vertybėmis paremtą visuomenę. Šios tradicijos gyvuos tik tuomet, jei bus puoselėjamos mokyklose, nes, kaip sakoma, “Dainuos vaikai - dainuos visa Lietuva”.
Siekiant tęsti ir puoselėti chorinio dainavimo tradicijas bei aktyvinti chorinį judėjimą mokyklose, 2001 metais Lietuvos liaudies kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos chorų sąjunga ir Klaipėdos chorų bendrija “Aukuras” surengė Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalį-konkursą "Mes Lietuvos vaikai". Šis festivalis tapo daline kompensacija už neįvykusią 2000-ųjų Moksleivių dainų šventę, kurios tęstinumo ir periodiškumo tradicija buvo sutrikdyta atkūrus šalies nepriklausomybę. Mokykla, tapdama kultūros židiniu, turi sudaryti mokiniams galimybes lavinti muzikinius gebėjimus, ugdyti meno kūrinių suvokimą ir juos įtraukti į meninę praktinę veiklą. Džiugu, kad 2000 m. spalio 30 d. Vyriausybės nutarimu buvo įteisintos Pasaulio lietuvių ir Moksleivių dainų šventės bei jų periodiškumas.
Festivalio "Mes Lietuvos vaikai" organizavimas ir eiga
Siekiant, kad festivalis-konkursas taptų platesne akcija, apjungiančia keletą renginių ir apimančia visą Lietuvą, buvo nutarta jį rengti dviem etapais. Prieš festivalį, 2001 m. vasario-kovo mėnesiais, vyko mokytojų profesinio tobulinimo seminarai “Vaikų ir jaunimo vokalinio ugdymo problemos. Pasirengimas 2001 m. konkursui - festivaliui Klaipėdoje”. Juos vedė LMA docentas, Vilniaus berniukų ir jaunuolių choro “Ąžuoliukas” meno vadovas ir vyr. dirigentas, konkurso “Mes Lietuvos vaikai” vertinimo komisijos pirmininkas Vytautas Miškinis. Sėkmingai buvo organizuoti seminarai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kas sudarė galimybes gausesniam mokytojų būriui juose dalyvauti. Seminarų metu buvo išdalintos baigiamojo koncerto jungtinio repertuaro natos, o vadovai iš karto susipažino su dainomis jas atlikdami.
I-asis festivalio turas įvyko 2001 m. balandžio mėnesį šešiuose apskričių centruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Nors chorų pasirodymai Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionuose vyko sklandžiai ir aktyviai, Vilniaus ir Klaipėdos regionų chorai dalyvavo atsargiau. Kolektyvus vertino gerai respublikoje žinomi chorvedžiai ir vaikų chorų specialistai: Vytautas Miškinis, Regina Maleckaitė, Algimantas Lopas, Virginija Katinienė, Saulius Liausa (Vilnius), Ksaveras Plančiūnas, Salvinija Jautakaitė (Kaunas), Fabijonas Sereika, Robertas Varnas, Juozas Kubilius (Klaipėda). Kai kuriuose regionuose dėl didelio dalyvaujančių kolektyvų skaičiaus teko dirbti ir dviem komisijoms. Visų kategorijų kolektyvai atliko laisvai pasirinktą programą. Geriausiems (apie 40 kolektyvų) buvo rekomenduota dalyvauti ne tik baigiamajame festivalio koncerte Klaipėdos vasaros estradoje, bet ir II-ojo turo konkurse. Kiti kolektyvai, parengę festivalio programą, kartu su konkurso dalyviais buvo pakviesti pasirodyti baigiamajame koncerte.
Po regioninių turų pagrindiniai organizaciniai darbai persikėlė į Klaipėdą. Mieste pasikeitus merui, iš naujo iškilo Klaipėdos vasaros estrados avarinės būklės klausimas. Klaipėdos mero iniciatyva buvo atrasti rėmėjai, suremontavę estradą šventei - tai retas respublikoje atvejis, kai meras “šeimininkiškai” išsprendžia sudėtingus finansinius klausimus. Taigi birželio mėnesį šventė atkeliavo į uostamiestį.
Birželio 16 d. įvyko konkurso finalas. Geriausieji Lietuvos jaunučių chorai varžėsi Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijoje, o jaunių, merginų ir mišrūs - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėse. Vertinimo komisijai vadovavo V. Miškinis, o jos nariai buvo KU profesorius, Klaipėdos mergaičių choro “Aušrinė” meno vadovas Fabijonas Sereika; LRT vaikų choro meno vadovė Regina Maleckaitė; profesorius Algimantas Lopas; docentas, Klaipėdos chorinės bendrijos “Aukuras” garbės pirmininkas Robertas Varnas; Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro “Gintarėlis” meno vadovas Juozas Kubilius. Visą dieną trukęs konkursas suteikė unikalią progą pamatyti beveik visus geriausius (regionuose atrinktus) Lietuvos moksleivių chorus. Po diskusijų ir atidžiai suskaičiavus balus, Didysis prizas atiteko Šiaulių “Dagilėlio” dainavimo mokyklos berniukų chorui “Dagilėlis” (vad. Remigijus Adomaitis).
Atskirose kategorijose nugalėjo:
- Bendrojo lavinimo mokyklų grupėje - Kėdainių “Ryto” vidurinės mokyklos mišrus choras (vad. Vita Dudonienė).
- Chorines klases turinčių bendrojo lavinimo mokyklų, choro studijų muzikos ir meno mokyklų grupėje - Kauno savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus berniukų chorinio dainavimo mokyklos “Varpelis” 3-4 kl. jaunučių choras (vad. Vilma Masienė ir Irena Gražulytė).
- Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos jaunių choras (vad. Zita Kariniauskienė).
- Vilkaviškio vyskupijos KKC vid. muzikos mokyklos merginų choras (vad. Virginija Junevičienė ir Daiva Žardeckienė).
- Šiaulių “Juventos” vidurinės mokyklos mišrus choras “Juventa” (vad. Rima Gumuliauskienė).
Specialiais prizais buvo apdovanoti: Vilniaus “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Edita Narmontienė ir Daiva Leipuvienė), Ukmergės muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Daiva Petrikienė), Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunių choras (vad. Arvydas Girdzijauskas).
Didžiausią diskusiją komisijai sukėlė pagrindinio prizo nugalėtojo išaiškinimas. Taip pat gerai pasirodė ir prizines vietas pelnė šie chorai:
- Klaipėdos “Smeltės” vidurinės mokyklos jaunučių choras “Smiltelė” (vad. Regina Valskienė) - II vieta.
- Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos jaunučių choras ir pop choras “Lašeliukai” (vad. Sonata Radžiūnaitė ir Violeta Česnienė) - II vieta.
- Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Dainų ir šokių ansamblio “Ugnelė” jaunučių choras (vad. Valerija Skapienė) - III vieta.
- Utenos muzikos mokyklos jaunučių choras (vad. Lina Jurkaitienė) - III vieta.
- Vilniaus “Minties” gimnazijos jaunių choras (vad. Irena Stanevičienė) - II vieta.
- Šiaulių “Juventos” vidurinės mokyklos jaunių choras “Juventa” (vad. Rima Gumuliauskienė) - III vieta.
- Panevėžio Žemkalnio gimnazijos jaunių choras (vad. Loreta Bajorinienė) - III vieta.
- Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos jaunių choras (vad. Lina Blebaitė-Šurmaitienė) - III vieta.
- Salantų meno mokyklos jaunių choras (vad. Petras Pučkorius ir Palmira Pučkoriūtė) - III vieta.
- Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos chorinio dainavimo specialybės jaunių choras “Perpetuum mobile” (vad. Beata Kijauskienė).
- Kretingos meno mokyklos jaunių choras (vad. Birutė Jašinskienė) - III vieta.
- Klaipėdos “Smeltės” vidurinės mokyklos merginų choras (vad. Marius Butkevičius ir Rūta Gribaitė) - II vieta.
- Jurbarko A. Giedriaus-Giedraičio gimnazijos merginų choras (vad. Danutė Lapienė) - III vieta.
- Kauno Kalniečių vidurinės mokyklos merginų choras (vad. Albina Jakubonienė) - III vieta.
- Kauno Vaišvydavos vidurinės mokyklos šv. Cecilijos ateitininkų kuopos merginų choras (vad. Laima Botyrienė) - III vieta.
- Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų mergaičių choras “Lyra” (vad. Regina Meilutienė) - III vieta.
- Panevėžio konservatorijos pagrindinės muzikos mokyklos merginų choras (vad. Nijolė Karpavičienė) - III vieta.
- Kauno “Vyturio” vidurinės mokyklos mišrus choras (vad. Rinalda Burinskienė) - III vieta.
- Molėtų kultūros centro ir gimnazijos mišrus choras.
Birželio 17 d. ryte į Klaipėdą susirinko kiti Lietuvos kolektyvai, dalyvavę festivalyje. Nuo pat ryto vyko jungtinio choro repeticija Klaipėdos vasaros estradoje. 15:30 val. dalyviai išsirikiavo tradicinei eisenai Liepų gatvėje. Šventę pradėjo Kariliono muzikos koncertas, kuriame koncertavo karilionieriai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Uostamiesčio gyventojų sutikti choristai atėjo į Vasaros estradą, kur 17 val. prasidėjo festivalio koncertas. Šventę pradėjo Vinco Kudirkos “Tautiška giesmė”, kurią dirigavo maestro Robertas Varnas. Dalyvius pasveikino Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus (renginio globėjas) ir miesto meras Rimantas Taraškevičius. Jungtinis choras atliko Eduardo Balsio “Daina apie Klaipėdą”, kurią dirigavo šventės meno vadovas Fabijonas Sereika. Toliau vyko jaunučių, jaunių, merginų ir mišrių chorų pasirodymai, kurių programą sudarė daugiausiai lietuvių autorių (Leonido Abario, Vytauto Miškinio, Bangos Balakauskienės, Stasio Šimkaus, Zitos Bružaitės ir kt.) kūriniai. Dirigavo dirigentai iš visos Lietuvos: Regina Maleckaitė ir Stasė Skurulskienė (Vilnius), Regina Meilutienė (Kaunas), Remigijus Adomaitis (Šiauliai), Stasė Budginienė (Plungė) ir klaipėdiečiai Regina Valskienė, Juozas Kubilius, Zita Kariniauskienė, Audronė Purlienė. Dainorėlių programą papildė Klaipėdos krašto jungtinių kanklių ir liaudies instrumentų orkestrų, tautinių ir sportinių šokių kolektyvų pasirodymai.
Artėjant šventės kulminacijai, į estradą buvo pakviestas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Jis pasveikino dalyvius, padėkojo organizatoriams ir įteikė Pagrindinį prizą konkurso nugalėtojams - Šiaulių “Dagilėlio” dainavimo mokyklos berniukų chorui “Dagilėlis” ir jo meno vadovui Remigijui Adomaičiui. Finalą pradėjo Roberto Varno harmonizuota žemaičių liaudies daina “Pjuovė lonkuo šeina” (dirigavo Arvydas Girdzijauskas). Šventės emocinę kulminaciją pasiekė Benny Andersson ir Bjorn Ulvaeus daina “Thank you for the music”, kurią teko kartoti. Ją dirigavo festivalio direktorius Algirdas Šumskis. Festivalyje dalyvavo per 150 chorų bei apie 50 orkestrų ir šokių kolektyvų, iš viso apie 5000 dalyvių. Šventei akompanavo Motorizuoto pėstininkų bataliono “Žemaitija” pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Prano Memėno. Koncerto vedėjai - Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko ir Valentinas Klimas. Didelį indėlį į gražią šventę įnešė festivalio direktorius, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentas Algirdas Šumskis, nuolatinis Klaipėdoje vykstančių chorinių švenčių režisierius Vytautas Blušius ir dailininkas Algis Kliševičius.
“Šių metų Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas “Mes Lietuvos vaikai” yra pirmasis respublikinis festivalis Klaipėdoje. Į Klaipėdą ketina atvykti per 6000 dainininkų, liaudies instrumentų orkestrų ir ansamblių, liaudies ir sportinių šokių kolektyvų. Tokio masto moksleivijos šventės Klaipėdoje dar nebuvo. Jaunieji dainininkai įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų. Linkime festivalio dalyviams patirti muzikavimo džiaugsmą. Žuvėdrų sparnais tenuskrieja jų daina per gražią Lietuvą,” - šiais buklete išspausdintais organizatorių palinkėjimais norisi atskleisti šio renginio svarbą šalies kultūrai ir dainų švenčių tradicijos ateičiai. Klaipėdos mero palinkėjimai skambėjo taip: “…Klaipėda su džiaugsmu laukia čia atvykstančių jaunųjų dainininkų ir su geriausiais palinkėjimais išlydi kiekvieną žadantį sugrįžti. Kur kitur, jei ne pas mus, šventė galėtų būti šaunesnė. Juk čia ir oras gaivesnis, o ir vėjas stipresnis.”
LRT vaikų choras: istorija ir veikla
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vaikų choras įkurtas 1979 m. rudenį Arvydo Girdzijausko iniciatyva. Tuometinis choro vadovas A. Girdzijauskas per keletą metų kolektyvą išaugino į pavyzdinę choro studiją, kurią lankė iki 200 sostinės mokyklų moksleivių. Chorą sudaro 5 savarankiškos grupės: pirmokų, antrokų, jaunučių, pagrindinė (koncertinė) ir jaunimo. Jame dainuoja 7-30 metų Vilniaus moksleiviai bei studentai - iš viso daugiau kaip 250 dainininkų. Pagrindinė veikla - koncertai ir įrašai radijo muzikos fondams. Choro repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio klasikų, šiuolaikinių kompozitorių kūriniai bei liaudies dainos.
Choras gastroliavo Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje. Per daugelį metų kolektyvas pelnė daugybę apdovanojimų: 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse - geriausio vaikų choro vardą, 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse - pirmąją vietą. Choras buvo parengtas 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, gerai pasirodė tarptautiniuose chorų festivaliuose Belgijoje (1990 m.) ir Vengrijoje (1992 m., Debrecenas). 1990 m. chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
Nuo 1992 m. chorui vadovauja Regina Maleckaitė. Ji akcentuoja, kad LRT vaikų choras per 250 dainininkų (5 savarankiškos grupės) yra pasirengęs įrašinėti naujus ir vertingus kūrinius LR fondams, koncertuoti. Choro veikla plati ir įvairi - rengia viešus koncertus, dalyvauja Dainų šventėse ir konkursuose, naujų kūrinių perklausose bei kituose kultūros renginiuose. Kasmet choras surengia daugybę viešų koncertų, įrašinėja naujus kūrinius. Choras sukaupė didelį ir turiningą repertuarą.
2004 metais vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse "Mes Lietuvos vaikai" choras užėmė pirmąją vietą, 2006 metais pelnė “Aukso paukštės” apdovanojimą ir nominaciją "Ryškiausia Lietuvos žvaigždė".
2011 m. birželio 1 d. LRT vaikų choras (šiuo metu priklausantis Vilniaus kultūros centrui), vadovaujamas Reginos Maleckaitės, dalyvavo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) organizuojamame trijų valandų vaikų chorų maratone, skirtame Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Maratoną, kuris buvo transliuojamas LRT KLASIKA, pradėjo šeši radijo vaikų chorai iš Estijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos, Slovakijos ir Lietuvos. LRT vaikų choras atliko lietuvių liaudies dainų, Vakarų klasikos kūrinių, populiariąją Vydūno dainą „Lietuva, brangi šalele“ bei šiuolaikinių autorių (Jūratės Baltramiejūnaitės, Broniaus Kutavičiaus, Onutės Narbutaitės, Nijolės Sinkevičiūtės ir Vaclovo Augustino) kūrinius.
2010 m. rugsėjo 1 d. LRT administracija, vykdydama taupymo priemones, atleido LRT vaikų choro vadovus. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą. Choro vadovė Regina Maleckaitė išreiškė viltį, kad “šioje valstybėje dar ne visi išėjo iš proto ir vienas geriausių vaikų kolektyvų bus išsaugotas”. Tėvai, kurių vaikai dainavo chore, sutiko patys mokėti už jo išlaikymą (apie 10 tūkst. litų per mėnesį), siekdami išsaugoti kolektyvą ir jo vadoves. Tačiau LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius patarė paramą ieškoti prezidentūroje, teigdamas, kad jei vaikai dainuos, reikės atleisti žurnalistus. Šis sprendimas sukėlė diskusijas apie požiūrį į jaunosios kartos auklėjimą ir Lietuvos ateitį, nes per 200 vaikų liko be choro.
Nepaisant sunkumų, 2016 m. muzikos mokyklos “Ugnelė” ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva prasidėjo kultūrinės edukacijos projektas "Jungtinis Lietuvos vaikų choras". Šio projekto tikslas - sudaryti galimybes dainuoti tiems vaikams, kurie neturi chorų savo miesteliuose. Projekto vadovės Valerija Skapienė ir Irena Krivickaitė, remdamosi savo ilgamete patirtimi ir matydamos vaikų norą dainuoti, siekia stiprinti chorinės kultūros tradicijas Lietuvoje. Jos pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta choro dirigentų, norinčių dirbti su vaikais, ir tinkamų darbo sąlygų vaikų chorų vadovams. Per aštuonerius metus Jungtiniame Lietuvos vaikų chore dalyvavo pustrečio tūkstančio vaikų.
2025 m. planuojama pradėti programą muzikos mokytojams, norintiems burti chorus, taip siekiant didinti vaikų chorų skaičių Lietuvoje.
LRT vaikų choras, kaip svarbus Lietuvos kultūros ir muzikinio paveldo puoselėtojas, tęsia savo veiklą, prisidėdamas prie chorinio meno tradicijų išsaugojimo ir populiarinimo.
