Auginti žolynus vaikams gali tapti ne tik smagia veikla, bet ir vertinga edukacine bei emocine patirtimi. Tai padeda vaikams geriau pažinti gamtą, ugdo atsakomybę, ekologinį sąmoningumą ir skatina pasitikėjimą savimi. Be to, darbas su žemės ūkio kultūromis mažina stresą ir skatina kūrybiškumą.
Pšibišauskų šeima, įsikūrusi netoli Panevėžio, pasirinko netradicinį verslą - aromatinių augalų, ypač mėtų, auginimą. Milnoros, agronomijos studijas baigusios moters, aistra aromatiniams augalams prasidėjo Prancūzijoje, kur ji, studijuodama pagal mainų programą, sužavėta liko mėtų įvairove Liono botanikos sode. „Abu likome sužavėti mėtų įvairove, niekada neįsivaizdavome, kad šių augalų gali būti tiek rūšių“, - pasakojo M. Pšibišauskienė.
Mintis, kad mėtų bei kitų aromatinių augalų auginimas gali tapti jų verslu, porai kilo maždaug po dvejų metų. Milnora, išėjusi į motinystės atostogas auginti dukters, o vėliau susilaukusi antrosios dukters, nebegrįžo į valdišką darbą. Iš pradžių Pšibišauskai bandė auginti medetkas ir čiobrelius, tikėdamiesi juos parduoti vaistažolių mišinių gamybos įmonėms, tačiau supirkėjų siūloma kaina buvo per maža. Tuomet pora prisiminė Liono botanikos sode matytas mėtas.
Mėtos - verslo pagrindas
Dabar Pšibišauskų laukuose auga maždaug 10 mėtų rūšių: šokoladinės, šveicariškos, garbanotosios (šaltmėtės), bergamotinės, marokinės, miškinės, bananinės, ananasinės, obuolinės, odekoloninės. Pastarosios pavadintos taip, nes jų kvapas primena gaivų vyrų odekolono „Kiolno vanduo“ aromatą. Bananinės mėtos aromatas iš tiesų primena prinokusį bananą, šveicariška mėta pasižymi ypač stipriu kvapu, o miškinė mėta, dar kitaip vadinama budlėja, formuoja didelius žiedynus ir žydi violetiniais žiedais.
Mėtos sėkmingai dauginamos kero dalimis, o sėklomis - sunkiai. Pirmus metus įsigijus daigus, antrais metais jie padauginami, o trečiais jau skinamas derlius. M. Pšibišauskienė juos pjauna prasidėjus žydėjimui, nes tuomet augalai sukaupia daugiausia eterinių aliejų. Po to derlius keliauja į džiovyklą.
Ekologinis ūkininkavimas ir tiesioginis ryšys su pirkėjais
Pšibišauskai mėtas bei kitus prieskoninius augalus - raudonėlį, pelėtrūną, dašį, čiobrelį, gelsvę, juozažolę ir daugelį kitų - augina 1,6 hektaro plote. Nors vasarą tenka daug dirbti - ravėti, pjauti, džiovinti, o žiemą - smulkinti, maišyti, pakuoti ir rūpintis pardavimais, moteris nesiskundžia. „Jei ne vyro, dirbančio elektriku, alga, tai visa šeima iš aromatinių augalų ūkio tikrai nepragyventumėm“, - atvirai sakė M. Pšibišauskienė.
Agronomės išsilavinimą turinti moteris puikiai išmano augalų auginimo paslaptis, tačiau didelį dėmesį skiria ir rinkodarai, produkcijos reklamai bei pardavimams. Pšibišauskai nuolat dalyvauja mugėse, kur bendrauja su pirkėjais ir atsako į jų klausimus. Dažnai tenka aiškinti, kad jų mėtos ar arbatų mišiniai nepraranda natūralaus aromato, o šokoladu ar bananais kvepia dėl pačių mėtų rūšies.
Šeima nuo pat pradžių nusprendė auginti augalus „be jokios chemijos“ ir turi ekologinio ūkio sertifikatą. Vienintelė kitaip auganti piktžolė lauke yra įrodymas, kad nenaudojami jokie pesticidai. Jie taip pat griežtai atsisako konservantų ir skonio stipriklių. Jų prieskonių mišiniuose, skirtuose sriuboms, mėsai, varškei ar desertams, nėra net druskos. Ekologiniame ūkyje gaminami sirupai (pavyzdžiui, pienių žiedų ar vaistinio čiobrelio) taip pat be konservantų, todėl jų galiojimo laikas trumpas - vos mėnuo.
Mugėse, kai kuriose parduotuvėse bei savo internetinėje svetainėje www.aromatiniaizolynai.lt Pšibišauskai siūlo žoleles, arbatas ir jų mišinius, įvairius sirupus. Norinčius įsigyti mėtų daigų jie kviečia atvykti tiesiai į savo ūkį.
Augalų auginimas vaikams: edukacinė ir praktinė patirtis
Augalų auginimas vaikams gali suteikti jiems neįkainojamos patirties. Tai ne tik smagi veikla, bet ir būdas pažinti gamtą bei ugdyti atsakomybės jausmą. Vaikų pasodinti ir prižiūrimi daigeliai suteikia jiems neišdildomų įspūdžių ir padeda pamėgti daržoves bei kitus augalus.
Kaip veikia šiltnamiai
Prekybos tinklo IKI socialinės atsakomybės projektas „Sodinčius“ jau ne pirmus metus suteikia vaikų darželiams galimybę turėti nuosavus šiltnamius. Šio projekto tikslas - padėti vaikams pažinti daržoves ir vaisius bei sudalyvauti jų auginimo procese. Šiuolaikiški šiltnamiai padovanoti dešimtims Lietuvos vaikų darželių, o konkursai, kuriuose vaikai piešia svajonių šiltnamius, sulaukia didžiulio susidomėjimo.
Doc. dr. Audronė Žebrauskienė iš Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto teigiamai vertina tokias iniciatyvas. Pasak jos, kai vaikai patys įsitraukia į daržovių ir žalumynų auginimo procesą, jų pažinimas tampa visiškai kitoks. Vaikams patrauklus sėklų dygimo procesas, daigų laistymas ir, žinoma, pačių užauginto derliaus ragavimas. Stebėdami, kaip auga daigeliai, vaikai labai nori kuo greičiau paragauti savo augintų ir prižiūrėtų daržovių.
Šiltnamiuose su vaikais galima auginti pačias įvairiausias daržoves: nuo ridikėlių, salotų, krapų, špinatų iki pomidorų, agurkų, paprikų, melionų, braškių ar prieskoninių augalų. Paprasčiausia yra užauginti trumpo vegetacijos periodą turinčias daržoves - salotas, ridikėlius, špinatus, krapus, kurios užauga per 30-40 dienų. Vaikams svarbi patirtis, todėl pravartu jiems parūpinti savas pirštines ir įrankius, kad mažieji galėtų pasijusti tikrais daržininkais.
Vaistažolių auginimas taip pat gali tapti vaikų edukacijos dalimi. Nors grožinių knygų apie vaistinius augalus vaikams lietuvių kalba nėra daug, tačiau jos egzistuoja ir gali sudominti mažiuosius. Knygos, kuriose vaizdžiai ir patraukliai pristatomi vaistiniai augalai, jų savybės ir panaudojimas, gali padėti vaikams formuoti sveikesnės mitybos įpročius ir domėtis gamta.
Jūratės Rutkauskienės ekologinis vaistažolių ūkis Karpiejų kaime, Vilkaviškio rajone, jau šešioliktą sezoną gyvuoja dėka meilės gamtai ir kruopštaus darbo. Ūkininkė, kuri yra ir dailininkė, pradėjo auginti vaistažoles, kai jos mamai prireikė alternatyvaus gydymo, o sūnui prasidėjo peršalimo ligos. Dabar jos ūkyje auginama per 100 rūšių vaistinių augalų, o produkcija realizuojama vaistinėse, sveiko maisto parduotuvėlėse ir per elektroninę parduotuvę.
Pasak J. Rutkauskienės, sunkiausias ir brangiausias darbas vaistažolių ūkyje - augalų ravėjimas, kuris atliekamas rankomis. Tačiau ūkininkė džiaugiasi savo darbu, ypač kai klientai padėkoja už pagalbą ir pasveikimą. Ji pabrėžia, kad sveikatos gerinimas yra įvairiapusis darbas, apimantis visą organizmo sistemą, o vidinis džiaugsmas ir pasitikėjimas savimi yra neatsiejama sveikatos dalis.
