Vaikų darželio tema yra plati ir įvairi, apimanti ne tik praktinius klausimus, susijusius su vaiko adaptacija ir ugdymu, bet ir istorines, socialines bei humoristines perspektyvas. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis aspektus, susijusius su vaikų darželiais Lietuvoje, pradedant vaiko adaptacijos patirtimi ir baigiant istorine kelione bei linksmais pasakojimais.
Vaiko adaptacija darželyje: iššūkiai ir parama
Šeimoje augančio vaiko adaptacijos procesas darželyje susijęs ne vien su juo pačiu, bet ir su visa šeima bei jos nariais. Tėvams taip pat pasikeičia rutina, tenka išgyventi liūdesį atsisveikinant su vaiku paliekant jį darželyje, galbūt grįžtama į profesines veiklas, dienos planus tenka derinti prie vaiko nuvežimo į ir pasiėmimo iš darželio, o vyresni broliai ar seserys gali pradėti jaustis atsakingais už jaunesnį brolį/sesę toje pačioje ugdymo įstaigoje. Šis straipsnis orientuotas labiau į vaiką ir jo adaptacijos procesą bei į tai, kaip gali prisidėti tėvai, siekiant sklandesnės adaptacijos.
Vaiko adaptacija darželyje pirmiausiai susijusi su vaiko įprastos aplinkos pokyčiu, naujomis taisyklėmis ir susitarimais šioje aplinkoje bei susijusi su vaiko gyvenime atsiradusiais naujais suaugusiais žmonėmis bei darželio vaikų grupe. Kiek trunka adaptacijos procesas sudėtinga tiksliai apibrėžti. Kaip ir mes suaugusieji, taip ir vaikai - esame skirtingi.
Dažniausiai pasitaikantys adaptacijos darželyje variantai:
- Pirmasis - vaikui nuo pat pradžių sunku atsiskirti nuo tėvų, jam liūdna, verkia. Laikantis nuoseklumo lankant darželį - palaipsniui vaikas adaptuojasi.
- Antrasis variantas - pirmomis buvimo darželyje dienomis vaikas be jokių sunkumų pasilieka darželyje, domisi aplinka, vaikais, žaislais. Tačiau po kelių dienų vaikas ima verkti, nebenori eiti į darželį. Tuomet nuosekliai besilaikant namų ir darželio lankymo rutinos - adaptacija įvyksta.
Adaptacijos procesas skirstomas į etapus:
- Pirmas etapas. Darželio lankymo pradžioje vaikas patiria įtampą ir stresą, tad vaikas gali dažniau verkti, jam sunku atsisveikinti su tėvais.
- Antras etapas. Šiame adaptacijos proceso etape vaikas pratinasi prie naujų taisyklių, rutinos, grupės vaikų, mokytojų, prisijungia į žaidimus. Ilgisi tėvų, dažnai apie juos klausia.
- Trečias etapas. Vaiko emocinė būsena darosi stabilesnė, įpranta prie savo grupės vaikų ir mokytojų, rutinos, rytais lengviau atsisveikina su tėvais.
Pastebima, kad, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, vaikas patiria stresą, tad galimi šie pokyčiai vaiko elgsenoje: gali sumažėti apetitas, suprastėti miego kokybė, gali įvykti įgūdžių regresas, padažnėti pykčio apraiškos, būti prislėgta nuotaika. Šiuos galimus vaiko elgsenos pokyčius vertėtų priimti kaip natūralius, kadangi jie šiame kontekste susiję su adaptacijos procesu. Sunki ar lengva adaptacija įvardijama atsižvelgiant į pakitusios vaiko elgsenos apraiškų intensyvumą ir trukmę.
Manoma, kad lengvas adaptacijos procesas įvyksta per 2-4 savaites. Vaikas valgo, miega ramiai, be didelių nuotaikos kaitų. Rytais be pykčio ir ašarų atsisveikina su tėvais ir eina žaisti su draugais. Sudėtingesnio prisitaikymo prie pokyčių atveju, vaikui būdingas neramus miegas, sumažėjęs apetitas, vaikas dažnai verkia ir būna liūdnas, nerodo noro bendravimui, žaidimui, veiklai, dažnai klausia, kada jo ateis pasiimti tėtis/mama. Jei vaikas dažnai serga, dėl patiriamų darželio lankymo pauzių adaptacija vaikui gali tapti sudėtingesnė.
Visgi, kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijos. Tai rekomenduotina, kai vaiko elgesys, emocijos itin intensyvios, kai tėvai įžvelgia, jog vaikui atsirado visiškai jam nebūdinga elgsena, nuotaika, ir tai adaptacijos procese nesikoreguoja.
Tėvų vaidmuo adaptacijos procese
Pergalvokite savo pačių požiūrį į darželį. Iš anksčiau pozityviai papasakokite vaikui, apie darželį. Galima vaiką nuvežti prie darželio pastato, papasakoti, apie mokytojas, įprastą rutiną darželyje. Kalbinkite vaiką, kad kasdien, kol mama ir tėtis bus darbe, vaikas pabus darželyje.
Vaiko adaptaciją darželyje rekomenduojama pradėti nuo pabuvimo darželyje drauge su savo vaiku nuo valandos ar dviejų per dieną. Palaipsniui ilginti šį laiką, atsižvelgiant į mokytojų rekomendacijas. Taip pat dienų eigoje vaiko buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (mamos/tėčio) - trumpinama.
Adaptacijos darželyje laikotarpiu vaikas gali būti labiau reaguojantis į išorinius dirgiklius. Pastebima, kad dėl patiriamos psichinės įtampos, sureaguoja apsauginis organizmo mechanizmas - liga. Susirgęs vaikas lieka jam pažįstamoje namų aplinkoje, kurioje jaučiasi saugus. Po ligos grįžus lankyti darželį - adaptacijos procesas vėl prasideda naujai, tad rekomenduojama nepalikti vaiko darželyje visai dienai.
Atsisveikinimas su vaiku darželyje turėtų būti nuoseklus ir konstruktyvus, t. y. - apkabinkite, atsisveikinkite su vaiku, palinkėkite jam žaismingos dienos ir priminkite, kad po savo darbo dienos jo ateisite pasiimti. Būna, kad vaikas pradeda verkti - atreaguokite, kad matote, jog vaikui liūdna atsisveikinti, bet tuo pačiu ir padrąsinkite, kad kaip ir kitas dienas jis sėkmingai pabūdavo darželyje ir jo ateidavote pasiimti, taip bus ir šią dieną.
Vaikui svarbu pasitikėjimo ir saugumo jausmas - nežadėkite vaikui to, ko negalėsite ištęsėti, pavyzdžiui: tėvai, siekdami, kad vaikas nustotų verkti, jam pažada, kad pasiims jį prieš pietų miegą, nors to negalės įgyvendinti. Vaikui papildomai sukeliamas nesaugumo jausmas, keliami klaidingi lūkesčiai.
Būna, kad tėvams kyla nepasitenkinimas arba susirūpinimas, kaip kas vyksta darželyje. Šiuos dalykus aptarkite su vaiko darželio mokytoja vaikui negirdint. Rytais, einant į darželį, vaiką skatinkite, kad grupėje surastų kokį naują žaislą, knygą, dėlionę, kurią jis galėtų atnešti parodyti jums, kai ateisite jo pasiimti po darbo dienos.
Istorinė vaikų darželių raida Lietuvoje
Valstybės finansuojama vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje daugelyje miestų yra didelė vertybė, o maždaug prieš šimtmetį buvo manyta, kad maži vaikai turi augti namie. Ilgai buvo manoma, kad Lietuvoje vaikų darželiai ėmė kurtis tik XX a. pradžioje. Vėliau paaiškėjo, kad pirmas vaikų darželis Klaipėdoje įsteigtas dar 1847 m. Tiesa, jis buvo ne lietuviškas, o vokiškas, ir gyvavo neilgai. Pirmuoju lietuvišku darželiu laikomas prieš gerą šimtmetį, 1898 m., grafaitės Marijos Tiškevičiūtės Kretingos dvaro ligoninės patalpose įkurtas vaikų darželis. Jis buvo skirtas valstiečių vaikams ir veikė tik šiltuoju metų laiku, kai mamos turėdavo daug darbo laukuose. O 1905-aisiais vyskupas Justinas Staugaitis Marijampolėje įkūrė mažiesiems skirtą įstaigą „Apsaugos namai“. Dar ilgai darželiai buvo skirti tik žmonėms, kurie vertėsi sunkiai ir negalėjo patys deramai pasirūpinti savo atžalomis. Beje, „Apsaugos namų“ kūrimo idėją Marijampolėje rėmė inteligentai, o ūkininkai buvo nusiteikę priešiškai.
Po 1918 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vaikų darželių kūrimas palengva įsibėgėjo. Štai Kaune pirmasis vaikų darželis buvo įkurtas Šaulių namuose Laisvės alėjoje. Ten jam atiteko vienas didelis kambarys - rasti tinkamas patalpas karo nuniokotame mieste buvo sunku. Pradžioje dauguma darželių buvo kuriami įvairių organizacijų: „Lietuvos vaikas“, „Caritas“, Karininkų šeimų draugijos, žydų draugijos „Tarbut“. Valdiškų įstaigų beveik nebuvo. 1930 m. Dauguma ikimokyklinukų tarpukariu vis dėlto būdavo auklėjami namie - ilgai manyta, kad mažo vaiko vieta yra būtent ten.
Vis dėlto 1940 m. Atėjus sovietinei valdžiai, įsigalėjo nuomonė, kad moterų vieta - darbe. Tam, kad jos galėtų ten būti, reikėjo pasirūpinti, kur joms palikti vaikus. Pirmieji lopšeliai ir darželiai sovietmečiu dažniausiai steigti iš žmonių nusavintuose butuose ir kitose patalpose, o netrukus imamasi ir jiems skirtų pastatų statybų.
Štai kaip 1945 m. aprašomas tų pačių metų vasario 1 d. pradėjęs veikti 79-asis Vilniaus vaikų darželis, veikęs Gedimino pr. 4 stovėjusiame name: „Užregistruoti 45 vaikai, faktiškai darželį lanko 35. Yra 5 kambariai ir virtuvė. Kambariai erdvūs, šviesūs, jaukūs. Darželis aprūpintas tik būtiniausiu inventoriumi, ir tas prastai pritaikytas. Trūksta žaislų ir mokymo priemonių, kas turi įtakos jaukumui. Darželis prie centrinės gatvės, prie jo nėra aikštelės, bet jis gali naudotis aikšte, esančia Odminių ir Gedimino g. kampe, ir sodu prie Vrublevskių g.“ Pradžioje darželiams daug ko neužtekdavo. Štai viename 1946 m. dokumente kalbame apie tai, kad mažiesiems trūksta lovų - todėl jie nemiega pietų miego ir nepailsi.
1946 m. Vilniuje veikė 17 vaikų darželių ir 9 lopšeliai. Šį darželį lankė 45 vaikai, iš jų 20-čiai buvo skirta visą parą veikianti grupė. Viso darželio plotas - 120 kv. m. Vienam auklėtiniui tenkantis plotas neatitiko normatyvų. Vaikai valgydavo tris kartus per dieną, o liekantys nakvoti dar gaudavo ir ketvirtą. Valgyta daug bulvių, burokėlių, morkų, miltinių gaminių. Be šių dviejų darbuotojų, darželyje dirbo trys auklėtojos. Medicinos sesuo ir gydytojas kasdien tikrindavo vaikų sveikatą - matuodavo temperatūrą, apžiūrėdavo gerklę, taip pat jie buvo sveriami: vyresni - kas mnesį, mažesni - kas savaitę. Tada vaikai dar gan dažnai sirgdavo tymais, kiaulyte. Kaip ir dabar, vaikai ugdymo įstaigoje žaisdavo, mokydavosi eilėraščių ir dainelių, eidavo į kiemą. Šiltuoju metų laiku lauke netgi būdavo migdomi pietų miego. Juk sovietmečiu buvo ypač pabrėžiama, kaip svarbu vaikams kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Tą jie turėjo daryti ir lyjant ar sningant - tam ugdymo įstaigų kiemuose visuomet buvo įrengtos pavėsinės.
Apie 1960 m. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau labai trūksta, maždaug 10 tūkst. motinų (to meto dokumentuose rašoma „motinų“, o ne „šeimų“ ar „tėvų“) negali vaikų į jas leisti. Susiklosčiusi padėtis vadinama „tiesiog nenormalia“. Stengtasi ją ištaisyti kuo skubiau griebiantis statybų. Vis dėlto septintajame dešimtmetyje kai kurie lopšeliai ir darželiai tebeveikė prastose, jiems nepritaikytose patalpose. Buvo ir tokių, kurie veikė keliuose pastatuose: vienur - grupėms, kitur - ūkiniams reikalams skirtos patalpos, taigi maistą vaikams darbuotojai nešdavo per kiemą ar per gatvę. 1965 m. keliuose Naujosios Vilnios darželiuose dar nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos. Žinoma, kone visi darželiai turėjo savo penkiakampes žvaigždes ar kokį kitą sovietinį simbolį, o įdomiausia, kad kai kurie jų iki šiol tuos simbolius yra išsaugoję.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. atsimenama nuostata, kad vaiko vieta yra namie. Tad 1990 m. darželius Lietuvoje lankė 163,1 tūkst. vaikų, o 1994 m. - tik 85,5 tūkst. Mažėjant vaikučių, darželius imta sparčiai uždarinėti, ypač kaimuose. Nuo 1995 m. tėvų, norinčių vaikus leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vėl pradėjo daugėti. Na, o tų įstaigų visai nedaugėjo, dėl to ir susiklostė dabartinė padėtis - kai kuriuose miestuose vietų vaikams darželiuose labai trūksta.
Alternatyvos darželiui: namų ugdymas
Mamos, kurios lieka namie su vaikais, nes negavo vietos darželyje, galėtų save paguosti. Esu pradinių klasių mokytoja. Dirbau ir gyvenau Vilniuje, bet jau ketverius metus gyvenu giliame kaime. Persikraustėme prieš dukros gimimą. Ugdymo kokybė kaimo darželiuose man kelia abejonių, tad mokomės namuose. Rašau dukrai ugdymo planus, kuriu veiklas. Šiuo metu pradėsime temą „Olimpiada“. Prieš dvejus metus sugalvojau, kad reikia pagaminti Vaivai kalendorių, kuriame ji žymėtų savaitės ir mėnesio dienas, orus. Padarėme. Skaitydama dukrai J. Marcinkevičiaus „Grybų karą“ pagalvojau, kad knyga puikiai tiks vaizdingiau pasakoti apie rudenį. Grybų iš eiliuotos pasakos ieškojome pievoje, miške, darėme eksperimentą naudodamos grybą, piešėme grybus, stebėjome, kaip jie auga, kokie gyvi organizmai gyvena grybuose. Viskas buvo įdomu. Mintys galvoje knibždėjo toliau. Kiek dar rudeninių knygų turime? Kokias temas galime dar aptarti? Ugdymo planus rašau jau antrus metus. Pirmąjį mūsų ugdymo sezoną planus kūriau pagal knygas apie gamtą ir sezoniškumą, o antrajame sezone temas įkvėpė žinomiausi dailininkų paveikslai. Vienas įsimintiniausių man buvo G. Archimboldo „Vertumnas“. Mano planuose daug gamtos, nes tai mūsų gyvenamoji aplinka, ji Vaivai geriausiai pažįstama.
Vaivai rugsėjį suėjo 4 metai. Ji smalsi, kūrybiška, jautri ir kritiškai mąstanti, visada turi argumentais grįstą nuomonę. Į darželį jos neleidžiame. Jeigu gyventume mieste, gal būtų kitaip, ten daugiau pasirinkimo. Bet čia, kaime, tikrai ne. Norisi, kad darželyje vaikai būtų ne tik prižiūrimi, bet ir ugdomi. Kad vyktų vaikus praturtinančios veiklos, kad jie kurtų, aktyviai veiktų. Gaila, kad daugelyje įprastų darželių (ir ne tik provincijos) vaikai tiesiog prižiūrimi. Aišku, tai svarbu, didelis ir sunkus darbas. Bet mes norime kitaip, norime, kad Vaivos domėjimasis žemėlapiu, knygomis, gamta būtų atlieptas, skatinamas. Jai smalsu, kur kokia valstybė gaublyje, kokia kalba ten kalbama, koks maistas ten valgomas, - mes apie tai ir kalbame, ieškome informacijos, dėliojame valstybių formų dėliones, klijuojame vėliavų lipdukus, vartome atlasus, ieškome, kuriame žemyne kokie gyvūnai gyvena. Ar eiliniame darželyje ji tai gautų? Daug laiko leidžiame lauke, stebime gyvūnus, paukščius, ieškome jų pavadinimų knygose. Vaiva atpažįsta kėkštus, zyles, kukučius, kieles. Žiemą lesiname paukščius - pažintiniais tikslais. Taip, tai didelis darbas mums, tėvams, nes turime skirti daug laiko paieškoms, stebėjimui, pokalbiams, bet verta. Jeigu ji lankytų darželį, o aš dirbčiau įprastą darbą, būtų sunku tai padaryti arba net neįmanoma. Pasirinkome auginti vaiką be darželio. Tai nemaža prabanga, bet kartu ir didelė investicija į vaiką. Toks mūsų sprendimas, mums jis tinka. Žinau, kad tai tiktų ne visoms šeimoms, o visoms ir nereikia.
Pasirinkome auginti vaiką be darželio. Išsikraustydama į kaimą palikau gerai apmokamą darbą puikioje sostinės mokykloje. Taip. 10 metų gyvenau Vilniuje - studijavau, paskui dirbau. Studijuodama paskutiniame kurse įsidarbinau mokykloje, kurią baigiau. Man pavyko įsidarbinti privačiame vaikų darželyje. Oho, koks kultūrinis šokas ištiko! Ten buvo kaip kitame pasaulyje. Daug ten išmokau ir sužinojau. Bet vis dėlto aš pradinukų mokytoja ir labai norėjau į mokyklą - man pavyko. Po vieno sezono darželyje šokau iškart į antrą klasę mokykloje. Buvo vėl nauja pradžia, iššūkis, bet labai įdomu. Daug patirties, naujų žinių, naujo požiūrio. Po šio sezono buvo vėl nauja mokykla. Ten pabuvau ilgiau - 5 metus. Išleidau savo pirmąją ir vienintelę pradinukų laidą. Dabar tie vaikai jau dešimtokai! Buvo ir kiti pirmokai, bet mūsų mokslo metus nutraukė didysis karantinas ir sezoną baigėme nuotoliu. Pastaruosius ketverius metus mano gyvenimas sukasi aplink Vaivą. Planuoju ir kuriu jai veiklas, ieškau teminių knygų, žaidimų, įvairių kūrybiškų darbelių, spektaklių, koncertų. Tiesa, pastarųjų provincijoje galėtų vykti ir daugiau. Važiuojame ir į didžiuosius miestus. Vaivai didžiulį įspūdį paliko Operos ir baleto teatras. Tiesa, ji kiek nusivylė Kauno filharmonijos pastatu, nes ten mažai vietos, daug žmonių ir visi stumdosi. Klausytas koncertas patiko. Artėjant naujajam teatrų sezonui, jau dėlioju lankytinų spektaklių sąrašą. Bus aplankyta ir Nacionalinė filharmonija. Visa tai vadinu savo kūrybine-pedagogine veikla. (O savo planais, idėjomis pasidalinu ir socialiniuose tinkluose). Nesijaučiu tik būnanti su vaiku namuose. Kad ir gamindama maistą. Į nutolusius kaimus kurjeriai pietų neatveš, tad gaminame namie. O gaminimas patinka ir Vaivai, dažnai ateina man padėti. Kas yra gaminę su vaiku, žino, kiek papildomo darbo prisideda. Bet verta. Vaikas mokosi ne tik gaminti, bet ir susipažįsta su įvairiais produktais, tekstūromis, skoniais, kvapais. Stebi procesus - kaip rūgsta duonos raugas, kyla tešla, burokai nudažo kefyrą. Susirūpino man šios eilutės netyčia stebint Vaivą darže. Dar tik artėjo trečiasis gimtadienis, o ji jau pažino daržo augalus. Ne tik pažino, bet sėjo ir sodino. Skaniausi pomidorai jai - tik nuo krūmo! Paprašyta ji atneša man visų reikalingų prieskoninių žolelių. Nekyla bėdų surasti raudonėlių, krapų, bazilikų ar salierų. Ir tik todėl, kad būnant kartu visada rodau, sakau pavadinimus, paaiškinu, kuo skiriasi. Vaikui neužtenka pasakyti, kad „čia auga žolė“. Pasakykite jiems pavadinimus, jei nežinote, paieškokite. Rasti internete labai paprasta. Kam to reikia? Plečiame vaiko žodyną ir suvokimą. Taigi daržas mūsų kieme ne tik dėl maisto, bet ir kaip edukacinė erdvė Vaivai. Ji čia sužinojo augalo kelią nuo sėklos iki stalo. Man patinka kaimo ramybė, gamta. Ryte norisi anksčiau atsikelti, kad galėtum išgirsti paukščių chorą. Kas galėtų būti kitaip? Galėtų būti daugiau jaunų šeimų. Aišku, čia gal tik mūsų kaimui taip nenuskilo. Viso labo yra trys vaikai - du mokiniai jaunuoliai ir Vaiva. Kaimas - puiki vieta vaikų auginimui.
Kaip pasiruošti darželio lankymui ir kaip jame elgtis
Nemažai tėvų per vasarą apsisprendžia ir rudenį pirmą sykį nuveda savo mažylius į vaikų darželį ar kitą vaikų ugdymo grupę. Dar kiti ryžtasi vaiką ten nuvesti po tam tikros pertraukos, nors pirmoji patirtis ir nebuvo labai sėkminga. Pirmiausia tėvai turi įžvelgti ikimokyklinio ugdymo įstaigos naudą vaikui. Vaikų darželis - viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų. Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui. Labai svarbu, kad tėvai paaiškintų, kas yra darželis, kam jis reikalingas, kuo jis naudingas ir geras vaikui. Reikėtų mažyliui apie tai pasakyti aiškiai, suprantamai ir, žinoma, pozityviai. Į darželį ruošiamas vaikas turi jaustis ramus ir saugus.
Išsiaiškinkite, kokie jūsų lūkesčiai. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte, kad vaikas išmoktų, patirtų, ką gero jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gaus, kaip ir kodėl to reikia jo raidai.
Kontroliuokite, ką kalbate apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį ar kitą įstaigą, kurią ruošiasi lankyti ar jau lanko vaikas. Labai svarbu, ką vaikas girdi iš jį supančių suaugusiųjų. Pasitaiko, kad tėveliai atvirai nerimauja, bijo, abejoja ar nepagarbiai aptarinėja ugdymo įstaigas, auklėtojas, kitų pažįstamų patirtis. Pasitelkite optimizmą, padrąsinkite vaiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga laki, magiška vaizduotė. Nugirdę negatyvias suaugusiųjų kalbų nuotrupas, jie gali prisigalvoti visokiausių dalykų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai. Be vaikui skirtos žinios, kas vyksta darželyje, pravartu jam ramiai bei džiaugsmingai apie tai papasakoti.
Sutarkite dėl vienodos nuomonės šeimoje. Tėvams pravartu pasikalbėti su vyresniais broliais ir seserimis (mažiesiems negirdint), kad visų šeimos narių nuomonė ir požiūris sutaptų.
Ikimokyklinę ugdymo įstaigą pradedantis lankyti vaikas turėtų suvokti, kaip ir kodėl atsisveikinama. Reikėtų išmokyti jį atsisveikinti, pripratinti pabūti kitoje aplinkoje (pvz., pasisvečiuoti pas senelius, draugus ir pan.). Išmokykite vaiką pavalgyti bei apsirengti. Pasiruošimą paverskite žaidimu. Vieni vaikai atsiskirti nuo tėvų išmoksta pamažu ir palaipsniui, kitiems užtenka keleto ašaringų kartų, o dar kiti atsiskiria ir vaikų įstaigos grupėje apsipranta labai lengvai. Šį adaptacijos veiksmą galime sužaisti, nupiešti, suvaidinti, sukurti apie jį įvairių gyvūnėlių darželių istorijų.
Apsižvalgykite. Esant galimybei, būtų gerai prieš kelias savaites nuvesti vaiką į būsimą darželį ir apžiūrėti grupę, pabendrauti. Įvertinkite individualų vaiko pasiruošimą. Amžius, kai mažylis jau yra pasiruošęs ir subrendęs pradėti lankyti vaikų kolektyvą, yra individualus. Manoma, kad optimalus vidurkis galėtų būti treji metai, o kai kuriems reikėtų dar kiek paūgėti. Jei vaikas nepasiruošęs, buvimas kitoje aplinkoje didesnę laiko dalį jam gali sukelti per daug nerimo ir įtampos. Apie tai vaikas kartais nesugeba išsakyti, bet iš jo išvaizdos, reakcijų matyti, kad yra įsitempęs, neatsipalaiduoja, nesidžiaugia, stokoja spontaniškumo, laisvumo, nevalgo, neužmiega ir pan.
Stebėkite, kaip jaučiasi darželį lankantis vaikas. Jei vaikas sunkiai ir ilgai adaptuojasi darželyje ar kitoje vaikų ugdymo grupėje, jo organizmas patiria ilgalaikius streso hormono pakitimus, tuomet pasireiškia ir kūno reakcijos, dėl kurių dažnai prireikia medikų pagalbos. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas ima dažniau sirgti, galime numanyti, kad jam buvimas vaikų kolektyve atima per daug vidinių jėgų ir nuo nuolatinės įtampos sumažėja imunitetas.
Iki šiol pamenu, kokios intensyvios buvo tinkamo darželio paieškos. Nuo ko pradėjau? „Tėvų darželio“ forume diskutavau su mamytėmis, į ką reikia atsižvelgti, kas svarbu, ir susidėliojau prioritetus. Nenorėjau vaiko patikėti bet kam. Buvo svarbi ir ugdymo metodika, ir aplinka, ir auklėtojų dėmesys, požiūris į vaiką. Šis kriterijus mums buvo turbūt svarbiausias. Puikiai suprantu mažo vaiko pasaulio jautrumą ir korektiško auklėjimo svarbą, todėl rinkausi atsakingai. Ar vaikai kažkaip skatinami? O kas, jeigu vaikas nenori dalyvauti bendroje grupės veikloje? Jei jūsų vaikas turi tam tikrų specifinių poreikių (yra žindomas arba geria mišinukus, turi tam tikrų tualeto ar kitų įpročių, kurių šiame gyvenimo etape yra labai sunku atsisakyti) - nesidrovėkite ir informuokite dar darželio atrankos etape. Kuo anksčiau apie tai prabilsite, tuo greičiau sužinosite, ar ši įstaiga tikrai tinka jūsų. Jei vaikas bijo svetimų žmonių, yra baikštus, prisirišęs prie tėvų - neprošal bus sužinoti, ar tėvams yra leidžiama kurį laiką pabūti kartu su vaiku, kol jis apsipras.
Paskutiniai, bet ne mažiau svarbūs dalykai, į kuriuos verta atsižvelgti, - praktiniai ir ekonominiai. Tai, visų pirma, yra darželio kaina ir lengvatos, jei praleidžiama tik dalį darželio laiko / jei vaikas lieka jame ne visą dieną. Pasirinktą įstaigą geriausia visada apžiūrėkite gyvai. Vaikai ne stikliniai, bet palikti visai mažutį tik dėl palankios darželio vietos, nepasidomėjus?.. Na, nežinau. Kai nuvyksite, pasižvalgykite po vaikų valgymo ir miego vietas, tualetus. Pati erdvė dažnai yra informatyvi, ir didesnių analizių nereikia. Kiek vaikų yra grupėje ir kiek vienai grupei atitenka auklėtojų? Nereikia būti pamišusiai mamai. Reikia būti atsakingai. Ką įdėsi - tą išugdysi. Tai - ne garsių auklėjimo knygų eilutė, o mano gyvenimo kredo auginant kol kas vienturtį vaiką.
Linksmi pasakojimai ir anekdotai apie vaikų darželius
Vaikų darželio tema yra neatsiejama nuo daugybės linksmų akimirkų, netikėtų situacijų ir vaikų išminties perlų. Šis straipsnis - tai rinkinys anekdotų apie vaikų darželius, skirtas praskaidrinti nuotaiką ir pažvelgti į vaikų pasaulį su humoru. Anekdotai apima įvairias temas - nuo vaikų išdaigų ir nesusipratimų iki mokytojų ir tėvų reakcijų.
Vaikų išmintis ir "perliukai"
Vaikai dažnai nustebina savo originaliu mąstymu ir netikėtais pasakymais. Štai keletas pavyzdžių:
Mokytoja klausia: "Vaikučiai, kas yra mumija?"
Petriukas: "Konservuota karalienė."
Šis atsakymas puikiai iliustruoja vaiko gebėjimą jungti skirtingus dalykus ir sukurti originalų apibrėžimą.
Petriukas klausia mamos: "Mamyte, gal tu gali man pasakyt, iš kur aš atsiradau?"
Mama: "Ai, Petriuk, neturiu aš laiko, eik tėvo paklausk."
Petriukas nubėga pas tėvą: "Tėveli, iš kur aš atsiradau, man mama nesako…"
Tėvas: "Na… kai aš ir tavo mamytė buvom jauni, mes atsigulėm į lovytę, šalia pasidėjom puodelį vandens, išjungėm šviesą ir nuėjom miegot, o kai ryte pabudom, radom tave tam puodelyje beplaukiojantį."
Petriukas: "Aaa, supratau…"
Petriukas čiupo sesę už rankos, kartu atsigulė į lovą, prieš tai pasidėję puodelį su vandeniu. Naktį Petriukas pabunda, o puodelyje - tarakonas plaukioja. "Tėveli!!! Užmušk išsigimėlį, man, kaip tėvui, ranka nekyla!"
Šis anekdotas atspindi vaiko bandymą suprasti sudėtingus dalykus per savo patirtį ir fantaziją.
Šešiametis Petriukas niekaip negali suprasti, ką murma jo vienerių metų broliukas. Nepatenkintas jis sako mamai: "Mama, ar tu įsitikinusi, kad jis lietuvis?"
Šis klausimas atskleidžia vaiko požiūrį į kalbą ir jo supratimą apie tautinę priklausomybę.
Petriuko nuotykiai darželyje ir mokykloje
Petriukas - vienas populiariausių personažų anekdotuose apie vaikus. Jo nuotykiai dažnai būna susiję su mokykla, pamokomis ir santykiais su mokytojais:
Ateina Petriukas, pavėlavęs į pamoką.
Mokytoja kviečia prie lentos Petriuką. Ji sako: "Kodėl pavėlavai į pamoką? Pasakyk du įvardžius."
Petriukas: "Kas??? Aš???"
Mokytoja: "Šaunuolis! Dešimt!!!"
Šis anekdotas demonstruoja vaiko sumanumą ir gebėjimą išsisukti iš situacijos netikėtu būdu.
Per literatūros pamoką mokytoja klausinėja mokinių, kokių jie žino patarlių. Onutė pasako: "Melo kojos trumpos."
Petriukas pašoka iš suolo ir priduria: "Užtat "apsukos" didelės."
Šis Petriuko komentaras atspindi jo ironišką požiūrį į pasaulį ir gebėjimą rasti netikėtų sąsajų tarp dalykų.
Anekdotai apie auklėjimą ir tėvų reakcijas
Tėvų reakcijos į vaikų išdaigas ir pasisakymus taip pat dažnai tampa anekdotų tema:
Petrelio mamytė virtuvėje girdi, kaip įsijautęs mažius svetainėje žaidžia su didžiuliu žaisliniu geležinkeliu:
"Visi šunsnukiai, kas jau atvažiavote, py**kit naujį iš traukinio ir atlaisvinkit kuo greičiau vietą kitiems. O tie py**dukai, kurie tik dabar susiruošėt važiuoti, paruošiat bilietus, sėdate ir varom. Šiuose namuose toks leksikonas nevartojamas! Dabar eik į savo kambari, ten dvi valandas pastovėk kampe, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi vėl žaisti."
Po poros valandų į virtuvę atslinko Petriukas: "Mama, gal jau galiu žaisti?.. "
Mama leido. Petriukas grįžo prie geležinkelio. Girdisi: "Atvykusius keleivius prašome tvarkingai palikti vagoną, nepamirškite savo daiktų. Išvykstančiųjų prašome neskubėti, susineškite savo bagažą į vidų, patogiai įsitaisykite… "
Mama šypsosi patenkinta. O Petriukas tęsia: "Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tie, kuriuos už**so dviejų valandų vėlavimas, eikit ir skųskitės tai bambeklei virtuvėje!"
Šis anekdotas atspindi tėvų pastangas auklėti vaikus ir jų reakcijas į netinkamą kalbą. Tačiau Petriukas vis tiek sugeba išreikšti savo nuomonę net ir po bausmės.
Kiti anekdotai vaikų tema
Štai dar keletas anekdotų, kurie prajuokins kiekvieną:
Darželis. Auklėtoja: "Petriuk, kuo būsi, kai užaugsi?"
Petriukas: "Būsiu architektas. Pastatysiu namą be kampų."
Auklėtoja: "Kodėl be kampų?"
Petriukas: "Įgriso labai."
Šis atsakymas atspindi vaiko nuovargį nuo kasdienybės ir jo norą sukurti kažką naujo ir neįprasto.
10 JUOKINGIAUSIŲ POJOKŲ VAIKAMS: Ar galite pabandyti nesijuokti?
Lauke stovi ir rūko Petriukas.
