Ligos ir motinystės socialinis draudimas yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti pajamas asmenims, negalintiems dirbti dėl ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros. Šis įstatymas reguliuoja kompensacijų, susijusių su šiais laikotarpiais, skyrimą ir mokėjimą.
Įstatymas paskelbtas Žin. 2000, Nr. 111-3574, su vėlesniais pakeitimais, įskaitant Nr. XIV-2501 (2016), Nr. XIV-752 (2021), Nr. XIV-1444 (2022), Nr. XIV-2054 (2023) ir Nr. XIV-2358 (2023). Tai rodo, kad įstatymas yra nuolat atnaujinamas, siekiant atitikti kintančius visuomenės poreikius.
Pagrindinės šio įstatymo nuostatos yra skirtos reguliuoti ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skaičiavimą, atsižvelgiant į vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nustatomos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarkos bei išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai.
Visos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos pačiame Įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tai užtikrina vieningą terminologijos supratimą ir taikymą.
Kam taikomas ligos socialinis draudimas?
Ligos socialiniu draudimu yra draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių) bei 6 straipsnio 7 dalyje (taip pat neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys).
Institucijos, skiriančios ir mokančios išmokas
Ligos (išskyrus darbdavio mokamas išmokas už pirmąsias dvi ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) teritoriniai skyriai. Išimtis taikoma pareigūnams, statutiniams valstybės tarnautojams, kariams ir kitiems apdraustiesiems asmenims, kuriems socialinio draudimo išmokas skiria ir moka SODRA Vilniaus skyrius, naudojantis specialias duomenų bazes.
Kompensuojamasis uždarbis ir išmokų dydžiai
Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuojamas remiantis šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu užpraeitą ketvirtį iki atitinkamo laikotarpio pradžios. Ši suma dalijama iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas kaip 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis nustatomas remiantis bazinių socialinių išmokų dydžiu. Profesinės reabilitacijos išmokai minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydį.
Darbas užsienyje ir išmokų apskaičiavimas
Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir įgijęs teisę gauti motinystės išmoką Lietuvoje, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas tik už laikotarpį, kurį asmuo buvo draudžiamas ligos ir (arba) motinystės socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuojamas pagal apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms papildomai gali būti naudojamos darbdavių pateiktos pažymos.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas
Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Taip pat įskaitomi laikotarpiai iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Darbo užsienyje laikotarpiai į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus ir tarptautines sutartis. Tai apima ir darbo laikotarpius, kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, nustatyto pagal Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES susitarimą, taip pat įskaitomas pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.
Stažas apskaičiuojamas pagal apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (arba) darbdavių pateiktas pažymas.
Išmokų mokėjimo ypatumai
Asmenims, neturintiems darbo ar tarnybos santykių, kurių laikinasis nedarbingumas tęsiasi pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas po draudimo laikotarpio pabaigos, tačiau tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių laikinasis nedarbingumas prasidėjo draudimo laikotarpiu.
Asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius, ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Išmokos mokėjimas tęsiamas iki asmuo atgauna darbingumą arba jam nustatomas neįgalumas.
Trumpas svaidosi keiksmais – iki ko tai prives? | Iš esmės
Asmenims, kurie be pateisinamų priežasčių pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Duomenis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio taisyklių pažeidimus nedarbingumo metu teikia institucijos, kuriose jie tarnauja, SODRA Vilniaus skyriui.
Asmeniui, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama ligos išmoka, pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka skiriama nuo pirmosios programos dalyvavimo dienos.
tags: #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo #istatymas
