Nors dauguma sodininkų apsiriboja įprastais vaisiais ir uogomis, tokiomis kaip obelys, serbentai ar braškės, pasaulyje egzistuoja daugybė mažiau žinomų, bet ne mažiau vertingų augalų. Kai kurie jų, nors visai neseniai atkeliavo į Lietuvą, jau spėjo pelnyti pripažinimą ne tik dėl savo skanių vaisių, bet ir dėl gydomųjų savybių.
Vaisių ir uogų gausa: nuo saldžių iki rūgščių
Lietuvos soduose vis dažniau galima sutikti augalus, kurie nokina neįprastus, bet labai vertingus vaisius. Šie augalai gali būti ne tik maisto šaltinis, bet ir papuošti aplinką savo neįprasta išvaizda.
Aktinidija (Actinidia)
Aktinidija - tai vijoklinis augalas, kuriam reikalingos atramos, kad galėtų vyniotis. Jos vaisiai, pasaulyje labiau žinomi kaip kiviai, Lietuvoje dėl šaltesnio klimato užauga mažesni, maždaug stambaus riešuto dydžio. Sunokę rugpjūčio pabaigoje - rugsėjį, jie pasižymi saldžiarūgščiu skoniu ir yra labai vitaminingi. Vienas įdomus faktas apie aktinidijas - norint sulaukti derliaus, būtina pasodinti ir vyrišką, ir moterišką augalą. Taip pat verta žinoti, kad šias uogas mėgsta katės, kurios mėgsta trintis į jų stiebus dėl specifinio kvapo.
Sausmedis (Lonicera)
Lietuvoje auginamos kelios sausmedžių, kilusių iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų, rūšys: kamčiatkinis, melsvauogis ir valgomasis. Šie iki 1-2 metrų užaugantys krūmai yra vieni pirmųjų, sunokinančių valgomas uogas, dažnai dar prieš braškes ir žemuoges. Nors uogos gali būti rūgščios, jos vertinamos dėl didelio vitaminų ir mineralų kiekio. Uogos tamsiai mėlynos, pailgos, apie 2-3 cm ilgio, o patys augalai visiškai atsparūs šalčiui. Sausmedis yra kryžmadulkis augalas, todėl norint sulaukti uogų, reikia sodinti kelis skirtingus augalus.
Šilkmmedis (Morus)
Šilkmmedžiai užauga iki 12-15 metrų aukščio medžiais arba aukštais krūmais. Lietuvoje populiariausi yra baltasis, juodasis ir raudonasis šilkmmedžiai. Jų uogos, sunokstančios birželio pabaigoje arba liepos mėnesį, greitai nubyra ir yra labai mėgstamos paukščių. Baltasis šilkmmedis garsus ne tik uogomis, bet ir lapais, kuriuos minta šilkverpio vikšrai, gaminantys šilko gijas.
Medlieva (Amelanchier)
Medlievos, dar vadinamos ameliankiais ar korintais, yra krūmai, užaugantys iki 5-8 metrų aukščio ir nokinantys skanias uogas. Lietuvoje galima auginti įvairias medlievų rūšis, tačiau Lamarko ir kanadinės medlievos laikomos skaniausiomis. Uogos, malonaus saldaus skonio, tamsiai mėlynos spalvos, tinka valgyti šviežios ir džiovintos. Paukščiai taip pat mėgsta šias uogas.
Geltonžiedė sedula (Cornus mas)
Geltonžiedė sedula yra vienas iš nedaugelio sedulų (Cornus) genčiai priklausančių krūmų, kurių uogos yra valgomos. Šis 5-8 metrų aukščio krūmas ankstyvą pavasarį pražysta ryškiai geltonais, kvapniais žiedais, viliojančiais bites. Tamsiai raudonos, pailgos (2-3 cm ilgio) uogos su stambiu kauliuku sunoksta rugsėjo mėnesį. Jos sultingos, vitaminingos, vaistingos, šiek tiek rūgščios, primenančios vyšnias. Iš šių uogų galima gaminti uogienes, kompotus, jas šaldyti. Augalas yra kryžmadulkis ir mėgsta saulėtas, derlingas bei drėgnas vietas.
Kininis citrinvytis arba kininė šizandra (Schisandra chinensis)
Kininis citrinvytis, dar žinomas kaip kininė šizandra, yra vijoklinis augalas, kilęs iš Tolimųjų Rytų, kur laikomas "auksiniu augalu". Jis auginamas Lietuvoje jau seniai, o visas augalas - lapai, stiebai, žievė ir uogos - naudojamas vaistams. Citrinvyčio preparatais gydomos įvairios ligos, tokios kaip skorbutas, tuberkuliozė, vėžys, dizenterija, bronchitas ir išsekimas. Uogų skonis savotiškas, nes augalo visose dalyse gausu eterinio aliejaus, todėl jas reikėtų vartoti saikingai dėl stipraus tonizuojančio poveikio.
Ožerškis (Lycium)
Ožerškio uogos, dažnai parduodamos kaip Goji uogos, pastaruoju metu tapo itin populiarios. Lietuvoje auginamos dygliuotojo ir kininio ožerškio rūšys, tačiau tik kininio ožerškio uogos pasižymi visomis vertinamomis savybėmis. Kininio ožerškio uogose gausu amino rūgščių, polisacharidų, stiprinančių imuninę sistemą, bei įvairių karotenoidų. Jos vertinamos tradicinėje kinų medicinoje jau daugiau nei 2000 metų, naudojamos organizmo stiprinimui, tonizavimui, išsekimo gydymui, kepenų ligoms, regėjimo gerinimui, taip pat lėtina senėjimą, normalizuoja kraujo spaudimą, stiprina imunitetą, gerina miegą ir padeda sergant diabetu bei menopauzės metu. Daugelis šių savybių patvirtintos ir moksliškai.
Paprasčioji cidonija (Cydonia oblonga)
Paprasčioji cidonija, dažnai painiojama su svarainiu, užauga iki 5-6 metrų aukščio. Ji žydi baltai rausvais žiedais, o rudenį nokina stambius, pūkuotus, kvapnius geltonus vaisius. Nors švieži vaisiai nevalgomi, jie vitaminingi ir puikiai tinka uogienėms, gaiviesiems ir stipriesiems gėrimams gaminti.
Žilakrūmis (Elaeagnus)
Žilakrūmis, nors mums vis dar egzotiškas, Lietuvoje buvo auginamas ir prieš šimtą metų. Yra kelios jo rūšys, kurios nokina valgomas uogas, pavyzdžiui, gausiažiedis ir skėtinis žilakrūmiai. Uogos sultingos, malonaus saldžiarūgščio skonio, su stambiu kauliuku. Jos tinka valgyti šviežios arba perdirbtos, jose gausu vitaminų, mineralų ir amino rūgščių, jos pasižymi gydomosiomis savybėmis. Krūmai geriausiai dera derlingose dirvose ir saulėtose vietose.
Gudobelė (Crataegus)
Gudobelė - tai mums gerai pažįstamas Lietuvos pamiškių medelis ar krūmas. Nors lietuviškosios gudobelės vaisiai nėra itin skanūs, jie yra labai sveikuoliški. Uogos, moksliškai vadinamos obuolėliais, yra sultingos, skanios ir raudonos spalvos (tačiau yra veislių su geltonomis ar rožinėmis uogomis). Geriausiai jos tinka valgyti šviežios, bet jas galima džiovinti, šaldyti ar gaminti uogienes. Dauguma gudobelių turi aštrius dyglius, tad skinant uogas reikia būti atsargiems. Augalas užauga iki 6-10 metrų aukščio.
Amarantas: juodos sėklos ir naudingos savybės
Amarantas, kilęs iš Pietų Amerikos, buvo auginamas jau prieš 8 tūkst. metų ir vadinamas "actekų kviečiu" ar "inkų duona". Jo sėklos, priklausomai nuo veislės, gali būti nuo juodos iki baltos spalvos, labai smulkios, riešutų skonio. Jaunų augalų lapai primena špinatų skonį, o arbata iš lapų vartojama nuo aterosklerozės, disbakteriozės, nutukimo, neurozių ir streso. JAV maisto pramonėje iš amarante sėklų gaminama apie 30 rūšių produktų. Iš sėklų išgaunamas aliejus turi daug gydomųjų savybių: jame gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, skvaleno (puikaus antioksidanto, skatinančio audinių regeneraciją ir didinančio odos elastingumą), jis padeda šalinti toksinus ir lėtina odos senėjimą. Amarante baltymai geriau įsisavinami nei pieno baltymai. Sėklų-grūdų derlius siekia nuo 0,8 iki 5 tonų hektaro. Amaranto stiebai po derliaus nuėmimo tinka biokurui. Auginti amaranta nėra sudėtinga: jis mėgsta derlingus, nerūgščius dirvožemius ir gerai pakelia sausras. Tačiau pramoniniu mastu jis neišplito dėl nepatrauklios juodos sėklos spalvos ir ilgo dygimo laiko, kurio metu piktžolės gali nustelbti daigus.
Nuodingi augalai su gražiomis uogomis
Nors daugelis augalų džiugina skaniais vaisiais, svarbu atsiminti, kad gamtoje gausu ir nuodingų augalų, kurių vaisiai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažnai nevalgomų ir nuodingų uogų atskirti nėra sudėtinga: jos nebūna sutelktinės (kaip aviečių ar gervuogių vaisiai) ir jų sėklos visada yra viduje (priešingai nei žemuogių ar braškių, kurių sėklos matomos ant paviršiaus).
Šunobelė, dygioji (Rhamnus cathartica L.)
Šis krūmas arba nedidelis medelis turi juodus, apvalius, žirnio dydžio kaulavaisius. Nors prinokusios uogos liaudies medicinoje buvo naudojamos vidurių laisvinimui, dėl stipraus ir sunkiai kontroliuojamo poveikio jos nebevartojamos. Vaikams šunobelės vaisiais gydyti negalima. Kitose augalo dalyse nuodingųjų medžiagų yra daugiau nei prinokusiose uogose.
Šaltekšnis, paprastasis (Frangula alnus Mill.)
Šaltekšnis - krūmas arba nedidelis medis, ant kurio šakų dažnai matyti įvairiaspalvės uogos: nuo raudonų iki tamsiai juodų. Neprinokę kaulavaisiai yra nuodingi. Suvalgius uogų gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Tačiau šaltekšnių žievės preparatais medicinoje gydomas lėtinis vidurių užkietėjimas, kepenų ir tulžies ligos.
Žinginys, pelkinis (Calla palustris L.)
Šis daugiametis žolinis augalas auga drėgnose, pelėtose vietose. Visos jo dalys, įskaitant ir neprinokusius vaisius, yra nuodingos. Prinokusios uogos tampa raudonos ir gleivėtos. Literatūroje nurodoma, kad jomis minta kai kurie miško žvėrys.
Medutė, dvilapė (Maianthemum bifolium (L.) F.W.Schmidt)
Medutė yra dažnas, ūksmingas vietas mėgstantis žolinis augalas, vasaros pabaigoje sunokina raudonas uogas. Visose augalo dalyse yra nuodingų glikozidų. Prinokusios uogos apibūdinamos kaip aitriai saldžios.
Baltašaknės (Polygonatum L.)
Daugiametės baltašaknės, dažnai augančios smėlingose vietose, peržydėjus baltiems žiedams, nokina žalias, vėliau mėlynas uogas. Visos augalo dalys yra nuodingos. Suvalgius uogų gali svaigti galva, sutrikti virškinimas ar širdies ritmas, prasidėti pykinimas. Nepaisant to, augalas liaudies medicinoje naudojamas plačiam negalavimų spektrui gydyti ir dažnai auginamas gėlynuose.
Pakalnutė, paprastoji (Convallaria majalis L.)
Pakalnutės, sudarančios tankius sąžalynus, žydi baltais žiedais ir sunokina ryškiai oranžines uogas. Suvalgius uogų gali sutrikti širdies veikla, pasireikšti pykinimas, galvos svaigimas, viduriavimas. Uogos apibūdinamos kaip saldžiarūgštės.
Vilkauogė, keturlapė (Paris quadrifolia L.)
Vilkauogė yra daugiametis augalas su keturiais kryžmai augančiais lapais. Jo vaisius - viena juodai melsva uoga. Augalas nuodingas žmonėms ir arkliams, ypač nuodingi šakniastiebiai ir uogos. Apsinuodijus prasideda vėmimas, skrandžio skausmai, sutrinka širdies darbas.
Juodžolė, varpotoji (Actaea spicata L.)
Juodžolė - daugiametis žolinis augalas, sunokina juodas uogas. Visose augalo dalyse aptinkama nuodingų medžiagų. Apsinuodijus gali pasireikšti nervų sistemos slopinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas. Anksčiau naudota liaudies medicinoje, dabar - homeopatijoje.
Ožekšniai (Euonymus L.)
Ožekšnių vaisiai, dengiantys juodas sėklas, rudenį ir žiemą išsiskiria ryškiomis spalvomis. Apsinuodijus ožekšnių vaisiais jaučiami tipiniai apsinuodijimo simptomai: bendras organizmo silpnumas, vėmimas, viduriavimas, pilvo diegliai.
Žalčialunkis, paprastasis (Daphne mezereum L.)
Žalčialunkis labiausiai pastebimas pavasarį, kai žydi ryškiai rožiniais, kvapniais žiedais. Vėliau subrandina ryškiai raudonas uogas. Augalas labai nuodingas. Stipriai apsinuodijama uogomis, kurios sukelia stiprų burnos gleivinės deginimą, bendrą organizmo nusilpimą, pilvo dieglius, vėmimą, viduriavimą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas šlapinantis, sąmonės netekimas ar net mirtis. 10-12 uogų gali būti mirtina dozė.
Karklavijas, paprastasis (Solanum dulcamara L.)
Šis bulvinių šeimos augalas, augantis drėgnose, pavėsingose vietose, sunokina ryškiai raudonas uogas, kuriose yra nuodingų alkaloidų. Suvalgius uogų asmuo gali jaustis mieguistas, gali sutrikti širdies ritmas, išsiplėsti akių vyzdžiai. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas.
Sausmedis, paprastasis (Lonicera xylosteum L.)
Sausmedžio krūmus dažniausiai sutiksime lapuočių miškuose ar pamiškėse. Prinoksta raudonos, saldaus skonio uogos, kurios turi žmogaus sveikatai kenkiančio alkaloido. Suvalgius sausmedžio uogų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Kiti augalai su nevalgomais ar nuodingais vaisiais
Lietuvoje taip pat auga varnauogė (juodoji), kiauliauogė (juodoji, kurios nesunokusiose uogose yra kenksmingų medžiagų), meškytė (baltauogė, kurios uogos nuodingos), ieva (kurios uogų maistinė vertė neaiški, jos aitraus skonio), meškauogė (miltinė, kurios uogos neturi malonaus skonio), sedula (raudonoji, kurios vaisiai nėra skanūs), krūmsargė (uoginė, apie kurios maistingumą ir nuodingumą mažai duomenų), šunvyšnė (vaistinė).
Aš užsiauginau vaismedžius iš parduotuvėje pirktų vaisių ir štai kas nutiko – pilnas vadovėlis
tags: #darzelio #augalas #subrandina #juodas #seklas
