Delfinai visais laikais žavėjo žmoniją. Jų nugaros vis kyštelinčios lydint laivus atviruose vandenyse, linksmas klegenimas ir noras bendrauti šiuos vandens žinduolius išskiria iš kitų vandens gyvūnų.

Banginių šeimos žinduoliai - banginiai, delfinai ir jūros kiaulės - tai gyvūnai, kurie išsiskiria ypatingais gebėjimais. Šie jūriniai žinduoliai sugeba taikyti daugybę sudėtingų specifinių adaptacijos modelių, kad susidorotų su įvairiausiais psichologiniais iššūkiais, su kuriais susiduria šiltakraujai kvėpuojantys oru žinduoliai, turėdami išgyventi didžiuosiuose vandenynuose. Suprasdami kokie ypatingi tai gyvūnai, geriau suprasi ir dėl ko juos reikia saugoti.

Delfinai - žinduoliai, o ne žuvys

Klausimas, ar delfinas yra žinduolis, ar žuvis, yra dažnas ir suprantamas, turint omenyje jų vandenyninę buveinę ir aptakią kūno formą, primenančią žuvis. Tačiau, remiantis biologine klasifikacija ir esminėmis charakteristikomis, atsakymas yra vienareikšmis ir tvirtas: delfinai yra žinduoliai, o ne žuvys. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti panašūs į dideles žuvis dėl gyvenimo vandenyje ir kūno formos, esminiai biologiniai skirtumai juos aiškiai priskiria žinduolių klasei (Mammalia).

Norint suprasti, kodėl delfinai klasifikuojami kaip žinduoliai, svarbu išnagrinėti pagrindinius biologinius bruožus, kurie skiria šias dvi gyvūnų grupes. Šie skirtumai apima kvėpavimo sistemą, reprodukciją, jauniklių maitinimą, termoreguliaciją, skeleto ypatybes ir širdies sandarą.

Esminiai skirtumai tarp delfinų ir žuvų:

• Kvėpavimo Sistema: Plaučiai Prieš Žiaunas. Delfinai kvėpuoja oru naudodami plaučius. Jie negali kvėpuoti po vandeniu. Delfinai turi reguliariai iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro per specialią angą, vadinamą kvėpavimo anga (angl. blowhole), esančią jų galvos viršuje. Žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi naudodamos žiaunas.
• Gyvavedystė ir Jauniklių Maitinimas. Delfinai yra gyvavedžiai. Patelės nešioja savo jauniklius gimdoje, kur embrionas vystosi maitinamas per placentą. Po gimimo patelės maitina savo jauniklius pienu. Dauguma žuvų dauginasi neršdamos ikrus, o jauniklių nemaitina pienu.
• Termoreguliacija: Šiltakraujai Prieš Šaltakraujus. Delfinai yra šiltakraujai (endotermiški), palaikantys pastovią kūno temperatūrą. Dauguma žuvų yra šaltakraujės (ektotermiškos), kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos vandens temperatūros.
• Skeletas ir Judėjimas. Delfinų uodegos pelekas (angl. fluke) yra horizontalus ir juda aukštyn-žemyn, kas būdinga vandenyje gyvenantiems žinduoliams. Žuvų uodegos pelekas dažniausiai yra vertikalus ir juda iš šono į šoną.
• Širdies Sandara. Delfinai turi keturių kamerų širdį, kaip ir visi žinduoliai. Žuvys turi dviejų kamerų širdį.
• Oda. Delfinai turi lygią odą be žvynų. Daugumos žuvų kūną dengia žvynai.

Šie panašumai tarp delfinų ir žuvų (aptaki kūno forma, pelekai) yra konvergentinės evoliucijos pavyzdys, kai negiminingi organizmai, gyvendami panašiomis sąlygomis, išvysto panašius bruožus.

Unikalios delfinų savybės

Delfinai yra unikalūs ir intelektualūs gyvūnai. Jų fiziologinis unikalumas, pavyzdžiui, pražiota burna, asocijuojasi su šypsena. Šie gyvūnai yra be galo smalsūs.

Oro valdymo taktikos. Delfinai gali tiksliai kontroliuoti savo kvėpavimą, o kai kurios rūšys yra taip gerai įvaldžiusios kvėpavimo taktikas, kad gali jas panaudoti labai kūrybiškai. Delfinai, iškvėpinėdami po vandeniu, natūraliai išpūtinėja oro burbuliukus. Buvo pastebėta, kad akvariumuose ir okeanariumuose gyvenantys delfinai sugeba iškvėpinėti orą po vandeniu tikslingai, kad suformuotų tam tikras burbulų formas - žiedus arba toro formos apskritimus, kuriuos po to jie gali sukti, skelti, sulieti ir visaip kitaip su jais žaisti. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad delfinai išpūtinėja įvairiausių formų oro burbulus, o po to su jais žaidžia: perkanda, pastumia su pelekais ar uodega, praplaukia per vidurį, sugauna ir sujungia keletą žiedų bei visaip kitaip jais manevruoja, nesunaikindami trapių burbulinių struktūrų.

Išradingi žinduoliai. Tyrimai parodė, kad delfinai susiplanuoja burbulinių žiedų formavimo procesą, o prieš išpūsdami oro žiedus jie nuplaukia į susidariusios vandens kolonos vidurį. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad delfinai kontroliuoja išpūstų žiedų kokybę. Sugebėjimas vertinti šiame burbulų pūtimo procese - esminis įgūdis, nes iš pradžių būtina išpūsti vientisą žiedą, kad būtų galima išpūsti sudėtingesnes dvigubų žiedų struktūras. Šios atlikimo planavimo ir vertinimo apraiškos - tai nuostabios kognityvinių šių gyvūnų gebėjimų demonstracijos, kurių encefalinis (smegenų veiklos) koeficientas (EK) viršija daugelio kitų žinduolių EK.

Ekologiškos žūklės technikos. Laisvėje gyvenantys delfinai irgi naudoja burbulinių žiedų techniką, tik kur kas rimtesniame kontekste - medžiodami. Buvo aprašyta grupės suaugusių delfinų ir jų jauniklių kooperacija suvarant į užtvarą žuvų būrį, naudojant burbulines struktūras. Delfinai plaukė po žuvų būrio apačia pūsdami burbulinius darinius ir tokiu būdu išstumdavo žuvis į vandens kolonos viršų. Šis tyrimas parodė, kad laisvėje gyvenantys delfinai burbulinius triukus naudoja dviems tikslams: 1. Nukreipti žuvis nuo kryptingo plaukimo ir izoliuoti jas nuo būrio, kad būtų lengviau jas pagauti, 2. Sudaryti povandeninę priešsrovę, sukuriant sūkurį, į kurį „įkrenta“ ir nebegali išsiveržti dalis žuvų.

Specialios hidrolokacijos sistemos. Kai kurie banginių šeimos žinduolių burbulų žiedų pūtimo ir paskirties aspektai - vis dar paslaptis. Pavyzdžiui, burbulų pūtimas teoriškai turėtų sutrukdyti hidro/echo-lokacijos transmisiją. Kadangi banginių šeimos žinduoliai naudoja echolokaciją „matymui“ po vandeniu, šis kliudymas turėtų „apakinti“ kitus gyvūnus, kad jie nematytų, kas darosi už išpūstų burbulų - turbūt tam, kad suklaidintų gyvūnus, persekiojančius žuvų būrius. Šis metodas naudoja dvigubus garso impulsus, kaip būdą efektyviai panaudoti hidrolokaciją burbuliuojančiame vandenyje, neskaidant bendro vaizdo.

Delfinų terapija

Lietuvoje delfinų terapija vykdoma Lietuvos jūrų muziejuje nuo 2003 metų. Su šia gyvūnų terapijos šaka supažindina Dr. Brigita Kreivinienė, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja. Delfinų terapija skirta tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.

Delfinų terapija yra žmogaus bendravimas su gyvūnu. Specialistas taiko specialius pedagogikos, socialinio darbo, psichologijos, logoterapijos, kineziterapijos, relaksacijos ir kitus metodus, o kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, kartu į komandą įtraukia delfiną. Taigi, tai programa paremta maloniu tarpusavio bendravimu. Klientas atvyksta 10-čiai užsiėmimų. Kiekvieną dieną jis bendrauja 30 min. su delfinais, užduotis formuoja specialistų komanda (soc.darbuotojas, psichologas, kineziterapeutas, delfinų treneris) arba vadovaujantis konkrečiam atvejui specialistas, pasitaręs su komanda.

Visas bendravimas su delfinu derinamas su terapiniais tikslais, tačiau skatinama kaip įmanoma labiau pasiekti natūralų bendravimą. Gyvūnai per terapinius užsiėmimus nėra maitinami, kad patys pasirinktų klientą, veiklą bei būtų išlaikomi gyvūnų gerovės principai. Tuo tarpu specialistas formuoja užduotis kiekvienam užsiėmimui ir veikdamas priima sprendimus dėl plaukiojimo, nes kiekvienas terapinis baseinas natūraliai „išeina“ į didįjį baseiną. Esant aktyvesniam klientui, kai vandens apsuptis gali turėti papildomą terapinę naudą, jau pirmas užsiėmimas gali vykti giliausiame 140 cm baseine.

Skiriasi metodikos ir terapinio poveikio suvokimas. Plaukiojimas su delfinu nėra terapija. Kai žmogus, kuris neturi jokio sutrikimo, plaukia su delfinu - tai plaukiojimas. O žmogus, kuris turi sutrikimą, - jau terapija? Taigi, tai neteisingas suvokimas iš esmės. Visų pirma, kai lipame į baseiną plaukioti, žmogus jau turi būti pažįstamas su gyvūnu, gyvūnui bendravimas kaip ir plaukiojimas turi teikti malonumą, mes visuomet aiškiname klientams, kad „einame į svečius“. Taigi, kai užduotys formuojamos negiliame baseine, jos labiau edukacinės, psichologinės, priklausomai nuo išsikelto uždavinio.

Kiekvienas žmogus gyvenime pereina amžiaus raidos fazes. Todėl ir daug kas priklauso nuo to, kada kam ir kaip taikoma. Laikas iki 5 metų yra tinkamiausias vystyti socialinio bendravimo dalykus, lavinti dėmesio sukaupimą, dirbti su elgesio sutrikimu, kognityvinėmis funkcijomis ir pan. Vėlesniame amžiuje, taip pat prieš formuojant užduotis, tikslus, reikia atsižvelgti į amžiaus kategoriją bei kokius psichosocialinius veiksnius. Sėkmingai išsprendus amžiaus tarpsnio uždavinius, pasekmės gali būti turinčios įtaką likusiam gyvenimui. Būtent todėl pabrėžiame būtinybę kliento nepaleisti, tai yra siekiame iki atvykimo bei jam grįžus į kasdienį gyvenimą bendrauti su dirbančiais specialistais. Komandinis darbas ir bendradarbiavimas duoda ilgalaikišką efektą.

Delfinų mokslinis tyrimas ir panaudojimas

Delfinai yra tiriami siekiant juos panaudoti kariniams tikslams, atlikti sunkias užduotis ir bendrauti su karinėmis žvalgybomis. Jie patys ieško kontaktų su žmonėmis, ne tik dėl maisto. Istorija mini delfiną Džeką, kuris navigatorius 1871 m. pravedė per pavojingą sąsiaurį ties Naująja Zelandija škuną „Brindl“. 40 metų jis reguliariai pravesdavo šiuo pavojingu sąsiauriu laivus.

Delfinai niekada nereškia agresijos žmonėms net atsakydami į žmonių agresiją. Jų geranoriškumas tiesiog nuostabus. Kartą pagauta patelė patyrė išsimetimą. Kelias dienas ji mirusį jauniklį nešiojo ant nosies, tikėdamasi, kad jis atgis. Delfinai ieško kontaktų su žmonėmis, netgi kai neprireikia jų pagalbos. Jie atplaukia prie pliažų ir leidžia vaikams su jais žaisti.

Delfinų smegenys 20-40% sunkesnės už žmogaus. Vienas svarbiausių proto požymių - kalba. Delfinų kalba sudėtingesnė ir įvairesnė negu žmonių. Tačiau bendrauti su jais nelengva, juk tūkstantmečius jie gyveno po vandeniu. Geriausia priemonė bendrauti vandenyje yra ultragarsas. Jis delfinams leidžia ne tik kalbėti įvairiais dažniais. Tai - gyvas lokatorius, kurio dėka jie suranda maistą ir daiktus.

Sovietų Sąjungoje nuo 1966 m. darbas su delfinais įgavo karinę kryptį. Kazokų užutekyje ties Sevastopoliu buvo įkurtas Karinio jūrų laivyno okeanariumas. Delfinai buvo apmokyti rasti ir iškelti povandenines minas, aptikti povandeninius diversantus ir laivus. Jie dirbdavo ypač efektyviai, kai technika neįstengdavo padėti.

Mokslininkų nuomone, delfinų civilizacija yra labiau išvystyta negu žmonių. JAV mokslininkai Dž. Lilis ir dr. Evansas yra pabrėžę labai aukštą delfinų intelektą, kalbą, nuostabias hidrodinamines savybes, mokėjimą perduoti telemechaninę informaciją.

Fiziologiškai delfinai labai panašūs į žmones. Jie kvėpuoja plaučiais, turi keturių kamerų širdį, o ir smegenų svoris - labai panašus. Ir delfinai, ir žmonės yra šiltakraujai gyvūnai, panašūs savo dydžiu ir mase.

Delfinų bandose yra hierarchija, kiekvienas narys turi tam tikras pareigas, vietą. Jie bendrauja norėdami išgyventi. Jau gilioje senovėje buvo rašoma, kad delfinai dažnai išgelbsti skęstančius žmones. Nors mažai kas yra rašę, kad delfinai yra ne tiesiog protingi gyvūnai. Giliau nagrinėti delfinų intelektą mokslininkai pradėjo praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį.

Delfinų kūnas yra aptakios, suapvalintos formos, kuri lyginama su torpeda, slystančia per vandenį. Jiems būdingas trikampis pelekas ant nugaros, palenktas atgal. Gyvūno snukis primena snapą - jis ilgas ir siauras. Spalva įvairi. Paprastieji delfinai yra paplitę daugumoje šiltų ir vidutinio klimato jūrų bei vandenynų. Jiems būdingas bandos gyvenimo būdas - jų grupėse gali būti iki tūkstančio individų.

Delfinas yra ne tik puikus, bet ir greitas plaukikas - gali pasiekti didesnį nei 40 kilometrų per valandą greitį ir labai vikriai iššokti iš vandens paviršiaus. Iškilti į paviršių jiems yra būtina, kad galėtų įkvėpti oro. Jų gyvenimą palengvina gerai išvystyta klausa ir daugybė signalų, padedančių bendrauti tarpusavyje.

Šių žinduolių pašaras yra kiti vandenyje gyvenantys organizmai - nors vaizduojami kaip itin malonūs šie gyvūnai yra plėšrūnai, kurie turi labai gerus medžioklės įgūdžius. Paprastųjų delfinų nėštumas trunka net ilgiau nei žmonių - 10 mėnesių. Dažniausiai tai įvyksta kas dvejus ar trejus metus. Patelė atsiveda vieną jauniklį, kurio ilgis iki maždaug 60 cm. Iki kol taps savarankiškas, jis lieka su motina. Tai trunka iki 19 mėnesių, bet vis tiek yra tik akimirka per gana ilgą delfino gyvenimą, kuris gali būti ilgesnis nei 20 metų.

Visų pirma, šie gyvūnai mėgsta žaisti ir jų žaidimą dažnai galima stebėti. Jie taip pat retsykiais bendrauja su plaukiančiais žmonėmis. Be to, jų intelekto lygis lyginamas su beždžionių intelektu, o tai rodo labai aukštą evoliucijos lygį.

Delfinai - unikalūs jūros žinduoliai: jų biologija, elgesys, gebėjimai, terapija ir skirtumai nuo žuvų. Sužinokite viską apie šiuos protingus gyvūnus.

delfinai, žinduoliai, žuvys, delfinų terapija, jūros gyvūnai, intelektas, elgesys, biologija, vandens pasaulis, jūros

tags: #delfi #kaip #paaiskinti #vaikam #kuo #skiriasi

• Kada reikalingas akių vokų pakėlimas?
• Pažinkime orus
• Daugiau apie vaikiškų lovų saugumą
• Ar Gazzal Baby Wool tinka vėlimui?
• Lidl parama vaikams