Kasdien girdime šimtus skirtingų vardų, tačiau kodėl gimus sūnui tėvams taip sunku išrinkti vardą jam? Egzistuoja daugybė priežasčių. Kai kurie tėvai nenori vaiko vadinti jau žinomu vardu, tai yra tokiu, kokį jie girdi arba žino esant artimoje aplinkoje. Kai kurie nori išvengti iki šiol susidarytų asociacijų su tam tikru vardu, todėl ieško unikalaus varianto. Kai kuriems patinka senoviniai berniukų vardai, tačiau juos išrinkti gali būti išties sunku, mat jie dažniausiai yra ilgi, arba paprasčiausiai nesiderina su pavarde. Žinoma, tėvai savo vaikams linki viso ko geriausio, tad dažnai jie linkę rinktis teigiamą reikšmę turinį vardą. Kitas dalykas, dėl kurio gali užtrukti berniukų vardų paieškos - pasiūlos gausa. Ką tik gimusiam kūdikiui suteikiamas ne tik kūdikio kraitelis, bet ir vardas, kuris jį lydės visą gyvenimą. Šią sunkią užduotį vieni tėveliai pradeda spręsti dar tik svajodami apie vaikelį, kiti jau sužinoję, kad jis jau pakeliui, treti - išvydę mažylį. Kai kuriems sūnaus vardas atkeliauja intuityviai, nededant daug pastangų, kitiems - po ilgų ir varginančių paieškų. Visgi, svarbiausias dėmuo renkantis vardą yra ne jo populiarumas ar vyraujančios tendencijos, bet tėvų žavėjimasis juo. Jei vardas patinka jums ir jūsų šeimai, mažylis jį taip pat priims teigiamai.
Vardų tendencijos Lietuvoje
Vidutiniškai per metus gimsta apie 26 tūkstančius kūdikių. Statistiką nagrinėjantys specialistai teigia, kad berniukų kasmet gimsta kiek daugiau nei mergaičių - apie 55,5 proc. Vis dažniau pastebima tendencija, kai gimusiems sūnams duodami lietuviški berniukų vardai. Renkamasi ne tik iš jau šimtmetį egzistuojančių, bet ir itin naujų ir modernių vardų. Ne ką mažiau tėvelių susidomėjimo sulaukia ir šventi berniukų vardai. Tyrėjų duomenimis, visiškai nesvarbu, ar vaikai gimsta ypač religingoje šeimoje, ar mažiau religingoje, jiems pasirenkami duoti šventi vardai. Dažnai tokie vardai lengvai suprantami ir adaptuojami užsienyje, turi gilias tradicijas ir gražias reikšmes.
Senoviniai vardai - nemari klasika
Pastebima, kad senelių ir prosenelių vardai atgyja dabartinių tėvelių lūpose. Neretai vaikams suteikiami prosenelių ar senelių vardai, kartais - su niekuo nesusiję. Senoviniai vardai turi ypač ryškias tradicijas, yra perpildyti stiprios energetikos ir turi itin išraiškingas reikšmes. Tėvelius dažnai domina ir modernūs berniukų vardai. Dažnai jie pasirenkami daugiakalbėse ar mišriose šeimose gimstantiems vaikams, mat kai kurie lietuviški vardai gali būti sudėtingai ištariami negimtakalbiams. Kiekvienas kūdikis unikalus, tad logiška, kad tėvai savo sūnų nori pavadinti unikaliu vardu. Reti berniukų vardai suteikiami išties nemažam skaičiui naujagimių. Pasitaiko atvejų, kai sūnaus vardas kuriamas remiantis tėvų, senelių, ar kitų itin svarbių asmenų vardais. Taip pat Lietuvoje reti berniukų vardai gali atkeliauti iš užsienio ir čia būti adaptuojami.
Remiantis registrų centro duomenimis, per 2022 metų pirmąjį pusmetį išryškėjo šiokios tokios vardų tendencijos. Įvairovė išties didelė - apgalvojami tiek šventi, tiek senoviniai, tiek modernūs berniukų vardai.
Populiariausi berniukų vardai
- Markas (šis vardas kildinamas iš lotynų marcos - pasišventęs karo dievui Marsui).
- Benas (hebrajų arba italų kilmės vardas. Hebrajiškai ben - sūnus, italų ben - gerai).
- Kajus (vardas kildinamas iš etruskų. Romėniškai šis vardas rašomas Gaius arba Caius, tačiau tariama Kajus).
Nauji vardai ir vardyno kaita
Mūsų vardynas nuolat kinka, jame kasmet atsiranda naujų asmenvardžių. Šiame straipsnyje ir siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus Lietuvos Respublikos piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir užsienyje 2007-2010 m. Vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė, kartu ir naujos vardyno problemos - pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael). Šio straipsnio objektas - nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta LR piliečių.
Vieni žmonės, pavadindami vaikus, renkasi žinomus vardus, kartais duoda pažįstamų ar senelių asmenvardžius, o kiti stengiasi, kad vardas būtų išskirtinis, kuo mažiau girdėtas, todėl kuria vardus patys, perdirba jau esančius asmenvardžius ar ieško jų tolimų egzotiškų šalių vardynuose. Dar dalis vardų perimama iš kitų kultūrų, kuriose gyvena emigravę Lietuvos piliečiai.
Ieškant vaikui vardo ar domintis vardų kilme kalbininkai rekomenduoja skaityti Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno sudarytą, kelis kartus perleistą „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ (toliau - LVKŽ). Vis dėlto šiandien LVKŽ visuomenės poreikių jau netenkina: nemažai vartojamų ir išplitusių vardų (pvz., Smiltė, Nėdas, kurie yra pastarųjų metų dažniausių vardų dvidešimtukuose). Kad realioji vardų vartosena ir rekomenduojamas vartoti vardynas smarkiai skiriasi, jau daugiau nei prieš dešimt metų pastebėjo Vitalija Maciejauskienė.
Dėl to, kad iki šiol tiksliai nežinoma, kaip keitėsi vardų mados, kokių naujų vardų atsirado lietuvių vardyne per pastarąjį šimtmetį, greičiausiai kaltas didelis informacijos kiekis ir jos rinkimo, apdorojimo problemos ankstesniais dešimtmečiais. Greičiausiai todėl į LVKŽ ir nepateko dalis tinkamų vartoti vardų, nes žodynas buvo rengtas, kai jo autoriai neturėjo tikslių duomenų apie visos Lietuvos gyventojų vardus. Publikacijos apie vardus rodo, kaip lėtai keičiasi kalbininkų požiūris į naujus asmenvardžius: į vardyną ateinantys vardai priimami pamažu. Vis dėlto ir šiandien retose publikacijose apie naująjį vardyną kalbos tyrėjai kritikuoja vardus, kurie turi svetimus baigmenis, pvz., -ita, -eta ir kt., trumpus dviskiemenius neaiškios svetimos kilmės vardus ir pan. Atrodo, kad požiūris į tokius vardus turėtų keistis: nors kai kurie vardai dažniausiai yra vienetiniai, bet jais jau ne vieną dešimtmetį pavadinama vis daugiau vaikų, ir šis polinkis, kaip spėjama, dėl svetimų vardų, kultūrų įtakos ir visuotinės globalizacijos tik intensyvės. Kita vertus, tokie vardai rodo ir tam tikrą tėvų išradingumą (ar jo stoką), norą duoti vaikui kuo išskirtinesnį vardą. Šie vardai turi įprastas galūnes, todėl neigiamai vertinti neįprastus naujus vardus, kurių nesiūlo vartoti LVKŽ, nereikėtų.
Šiuo metu Lietuvos vardyne yra didesnių problemų nei gausėjantys svetimos kilmės vardai ar asmenvardžiai su svetimais formantais. Pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz., Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid) ar užrašomais, stengiantis išlaikyti „originalią“ rašybą (pvz., Linnea, Mariya, Malh, Mihael). Siekiant išsaugoti pavardes (pvz., su priesaga -auskas), jos dokumentuose registruojamos kaip vardai, taip pat daugėja ir vaikų, turinčių ne du (tai, atrodo, jau yra įprasta), bet tris ir daugiau vardų, kartais kelianarių vardų komponentais tampa atskiros raidės ir t. t. Būtent šias vardų kultūros problemas reikia spręsti ir svarstyti, kaip jų išvengti, o ne vien kritikuoti, aptarti bent prie kalbos sistemos derančius, nors ir keistai atrodančius vos vieną ar du kartus vaikams duotus asmenvardžius.
Nauji, iki šiol nevartoti LR piliečių lietuviškos kilmės vardai nėra populiarūs. Daugeliu jų 2007-2010 m. paprastai pavadinta po vieną vaiką, kartais - du, o tris ar daugiau kartų - retai. Aptariant asmenvardžius terminas lietuviškos kilmės vardas vartojamas kiek sąlygiškai, nes daugelis toliau minimų vardų yra kildintini iš lietuvių kalbos leksikos, kurią sudaro ir savos, ir svetimos kilmės žodžiai. Čia aptariami ir vardai, kurių vienas kamienas yra savos kilmės, o kitas - atsiradęs iš skolinto vardo ar apeliatyvo, nes kreipiamas dėmesys į jų atsiradimo būdą, ir vardai laikomi kūrybos rezultatais.
Kodėl verta rinktis senovinius lietuvių vardus?
- Išskirtinumas. Tokie vardai retai pasitaiko, bet iškart išlieka atmintyje.
- Tapatybė. Jie padeda išlaikyti lietuvišką savimonę ir kultūrines šaknis.
- Prasmė. Daugelis jų turi gilią reikšmę - tai ne tik vardas, bet ir žinutė.
- Skambesys. Daugelis senovinių vardų yra melodingi ir maloniai skamba.
Vardas - tai ne tik žmogaus atpažinimo ženklas, bet ir tapatybės, kultūros bei istorijos dalis. Lietuvoje šimtmečius buvo vartojami vardai, turintys gilią prasmę, susiję su gamta, dievybėmis, vertybėmis ar gyvenimo reiškiniais. Dalis jų šiandien skamba netikėtai ar retai, bet vis dažniau tėvai, ieškantys išskirtinumo ir lietuviškų šaknų, atsigręžia į senovinius lietuvių vardus.
