Nevaisingumo problema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė. Pacientų šeimų, susiduriančių su šia problema, vis daugėja. Ir tikrai negalima teigti, kad tai - vien moterų problema. Ši problema kamuoja ir vyrus. Statistiškai apie 30 proc. nevaisingumo atvejų nulemia vien vyro sveikatos problemos. Dar apie 10-20 proc. - problemų turi abu partneriai. Tad vyrų ištyrimas ir pagalba susilaukiant vaikų - nemaža ambulatorinės urologijos dalis.
Apie 10-15 proc. porų turi tokių problemų. Tai Lietuvos mastais galime sakyti, kad turime apie milijoną šeimų ir iš jų su šia problema susiduria tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje. Pasaulyje milijonui gyventojų tenka apie 1,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Lietuvoje, reiškia, mums reiktų apie 4,5 tūkst. procedūrų.
Ši problematika Lietuvoje sprendžiama jau apie 20 metų. Sklaida žiniasklaidoje prisideda prie problemos žinomumo. Todėl poros pastaruoju metu tikrai kreipiasi neuždelsusios. Retai kada laukia 10 metų: metai, dveji, treji - ir kreipiasi.
Visuomenės socialiniai santykiai - kintantys. Tikrai kreipiasi poros, kurios turi savo vaikų ir negali pastoti praėjus 7-8 metams. Yra pacientų, kurie negali susilaukti vaikų antroje santuokoje, nors pirmoje jų susilaukė. Tai yra aplinkos sąlygų nulemti atvejai. Žinoma, moters amžius taip pat nėra paskutinėje vietoje. 40-ies metų moterims yra apie 2,5 karto sudėtingiau pastoti. Tad jei turime galvoje, kad jaunimas dabar nori baigti mokslus, susitvarkyti buitį, tai, žiūrėk, pirmagimis suplanuojamas 35-40 metų.
Vyrų nevaisingumo diagnostika ir priežastys
Jei pora negali susilaukti vaikų metus, paprastai reiktų pradėti nuo elementarios spermogramos - spermos ištyrimo.
Nustačius pakitimų, rekomenduojama andrologo, urologo, endokrinologo konsultacija.
Priežasčių - visa puokštė. Dažniausiai nustatomi lytinių liaukų uždegimai, varikocelė, hormoniniai pakitimai, hipogonadzimas. Įtakos turi vaikystėje patirtos traumos, vaikystėje nenusileidusios sėklidės, persirgta kiaulytė. Nevaisingumo problemą gali nulemti net besilaukiančios mamos patiriami aplinkos veiksniai: vartojamas alkoholis, narkotinės medžiagos.
Kiaulytė ir jos įtaka vyrų vaisingumui
Kiaulytė - tai ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas seilių, rečiau kitų liaukų uždegimas. Ligą sukeliantis virusas pažeidžia liaukinį audinį ir sukelia įvairių liaukų (seilių, pieno, kasos, sėklidžių, voratinklinio smegenų dangalo) uždegimą.
Iki skiepų įvedimo dažniausiai sirgdavo 1-15 metų vaikai, dabar dažniau serga suaugusieji, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti.
Kiaulytę sukelia Paramixoviridae šeimos virusas. Nuo sergančio asmens užsikrečiama oro-lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant) ir kontaktiniu (per žaislus, slaugos priemones) keliu. Užsikrėtimo tikimybę didina buvimas uždarose patalpose, masinių susibūrimų vietose, kontaktas su sergančiais vaikais ar suaugusiais.
Liga prasideda praėjus 2-3 sav. po užsikrėtimo bendru negalavimu, galvos skausmu, miego sutrikimu. Po 1-2 d. staiga pakyla temperatūra iki 38-39°C, paburksta, tampa skausmingos po ausimis esančios seilių liaukos, oda virš jų įsitempia, bet neparausta. Gali atsirasti skausmas kramtant, ryjant, gali skaudėti ausis, kaklą, dantis. Jaučiamas sausumas burnoje. Jei pažeidžiamos požandikaulinės, poliežuvinė liaukos, patinsta po smakru, apatiniu žandikauliu.
Sergant šia virusine infekcija, galimas ir kitos lokalizacijos liaukinio audinio pažeidimas:
- kasos (pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs juosiančio pobūdžio pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas),
- sėklidžių (pakyla temperatūra, sėklidė padidėja, atsiranda stiprus skausmas kapšelyje, jo oda būna paraudusi, įtempta),
- pieno liaukų (krūtyje jaučiamas standus, skausmingas sukietėjimas, pakyla temperatūra),
- centrinės nervų sistemos (būdingas karščiavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, gali atsirasti mieguistumas, traukuliai).
Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu (2 savaičių bėgyje), ištyręs ligonį. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, atliekami reikiami tyrimai:
- kraujo tyrimas (randami uždegimą rodantys pakitimai),
- alfa amilazės kiekis kraujyje ir šlapime (esant kasos pažeidimui),
- smegenų skysčio (likvoro) tyrimas (įtarus CNS pažeidimą).
Esant abejonių, kraujyje galima nustatyti prieš virusą pasigaminusius antikūnus ar patį virusą išskirti iš kraujo, seilių, likvoro (netinka ankstyvai diagnostikai).
Kadangi virusą veikiančių vaistų nėra, skiriami medikamentai padidėjusiai temperatūrai mažinti (IBUSTAR). Įrodyta, kad vaikams skirtame preparate Ibustar® esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas (2 proc.) ypač veiksmingai slopina karščiavimą ir skausmą. Ibuprofenas (Ibustar®) greitai ir ilgam laikui nuslopina karščiavimą ir yra gerai toleruojamas. Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio).
Ligonis slaugomas:
- neleidžiama vaikščioti (būtina išgulėti apie 10 d., kad ligos sukėlėjas neplistų po organizmą),
- duodamas skystas maistas, kad nereiktų kramtyti, pakankamai skysčių,
- ant pažeistų liaukų dedama sausa šiluma (pvz., pašildyta skarelė), o jei yra sėklidės uždegimas - pūslė su šaltu vandeniu.
Sergant vienpusiu ar abipusiu sėklidės uždegimu, naudojami medikamentai uždegimui slopinti (kortikosteroidai), nes gresia nevaisingumas.
Nuo kiaulytės (o tuo pačiu ir nuo tymų bei raudonukės) MMR vakcina vaikai skiepijami 15-16 mėnesių ir 6-7metų amžiaus. Vėliau reikėtų skiepytis kas 10 metų.
Prielaida, kad persirgus kiaulyte vyrams gresia nevaisingumas, moksliškai nėra įrodyta. Tačiau, sergant vienpusiu ar abipusiu sėklidės uždegimu, naudojami medikamentai uždegimui slopinti (kortikosteroidai), nes gresia nevaisingumas.
4 vyrų nevaisingumo priežastys
Ligos apibūdinimas: Kiaulytė
Kiaulytė (parotitinė infekcija) - tai ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas seilių, rečiau kitų liaukų uždegimas. Ligą sukeliantis virusas pažeidžia liaukinį audinį ir sukelia įvairių liaukų (seilių, pieno, kasos, sėklidžių, voratinklinio smegenų dangalo) uždegimą.
Iki skiepų įvedimo dažniausiai sirgdavo 1-15 metų vaikai, dabar dažniau serga suaugusieji, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti.
Kiaulytę sukelia Paramixoviridae šeimos virusas. Nuo sergančio asmens užsikrečiama oro-lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant) ir kontaktiniu (per žaislus, slaugos priemones) keliu. Užsikrėtimo tikimybę didina buvimas uždarose patalpose, masinių susibūrimų vietose, kontaktas su sergančiais vaikais ar suaugusiais.
Liga prasideda praėjus 2-3 sav. po užsikrėtimo bendru negalavimu, galvos skausmu, miego sutrikimu. Po 1-2 d. staiga pakyla temperatūra iki 38-39°C, paburksta, tampa skausmingos po ausimis esančios seilių liaukos, oda virš jų įsitempia, bet neparausta. Gali atsirasti skausmas kramtant, ryjant, gali skaudėti ausis, kaklą, dantis. Jaučiamas sausumas burnoje. Jei pažeidžiamos požandikaulinės, poliežuvinė liaukos, patinsta po smakru, apatiniu žandikauliu.
Sergant šia virusine infekcija, galimas ir kitos lokalizacijos liaukinio audinio pažeidimas: kasos, sėklidžių, pieno liaukų, centrinės nervų sistemos.
Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu (2 savaičių bėgyje), ištyręs ligonį. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, atliekami reikiami tyrimai: kraujo tyrimas, alfa amilazės kiekis kraujyje ir šlapime, smegenų skysčio (likvoro) tyrimas.
Kadangi virusą veikiančių vaistų nėra, skiriami medikamentai padidėjusiai temperatūrai mažinti. Ligonis slaugomas: neleidžiama vaikščioti, duodamas skystas maistas, pakankamai skysčių. Ant pažeistų liaukų dedama sausa šiluma, o jei yra sėklidės uždegimas - pūslė su šaltu vandeniu. Sergant vienpusiu ar abipusiu sėklidės uždegimu, naudojami medikamentai uždegimui slopinti (kortikosteroidai), nes gresia nevaisingumas.
Nuo kiaulytės MMR vakcina vaikai skiepijami 15-16 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus. Vėliau reikėtų skiepytis kas 10 metų.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Ligos esmė | Ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas seilių, rečiau kitų liaukų uždegimas. |
| Pažeidžiamas organas/kūno dalis | Seilių, pieno, kasos, sėklidžių, voratinklinio smegenų dangalo liaukos. |
| Dažniausiai pažeidžiami asmenys | Iki skiepų įvedimo - 1-15 metų vaikai, dabar - neskiepyti suaugusieji. |
| Priežastys ir rizikos veiksniai | Paramixoviridae šeimos virusas, oro-lašelinis ir kontaktinis perdavimas, buvimas uždarose patalpose. |
| Simptomai | Karščiavimas, paausinių liaukų patinimas ir skausmas, skausmas kramtant ir ryjant, burnos sausumas. Galimos kitos komplikacijos. |
| Gydymas | Simptominis (karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, poilsis, skysčiai, minkštas maistas). Sėklidžių uždegimo atveju - medikamentai. |
| Prevencija | MMR vakcina (skiepijama 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus). |
tags: #liga #kiaulyte #nevaisingumas
