Kūdikio elgesys dažnai kelia susirūpinimą tėvams, ypač kai pastebimi neįprasti ar pasikartojantys judesiai. Vienas iš tokių judesių - galvos sukiojimas į šonus. Nors kartais tai gali būti tiesiog žaidimas ar naujai atrasti judesiai, svarbu suprasti galimas priežastis ir laiku reaguoti.

Kada reikėtų sunerimti?

Kai kūdikis pradeda sukioti galvytę į šonus, tėvams kyla klausimas, ar tai normalu, ar reikėtų kreiptis į gydytoją. Nors tai gali būti tiesiog kūdikio bandymas tyrinėti aplinką ar savęs nuraminimo būdas, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.

Vienas iš galimų susirūpinimo priežasčių yra rachitas. Sergant rachitu, vaikai gali trinti galvytę į pagalvę, dėl ko iškrinta plaukučiai pakaušio srityje, sudarydami vadinamąją „rachitinę plikę“. Tokiu atveju gali prireikti didesnės vitamino D dozės. Tačiau galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas apžiūrėjęs vaiką.

Kiti kūdikiai gali atlikti įtartinas grimasas, purtyti galvytę, suptis visu kūnu ar atlikti betikslius judesius rankomis ar kojomis. Kai kurie vaikai netgi gali mušti galvą į sieną ar rauti plaukus. Nors tai gali kelti nerimą, dažnai tai yra tiesiog tam tikro raidos etapo dalis.

Galimo galvos sukiojimo paaiškinimai

Kūdikio elgesys yra sudėtingas ir turi daug priežasčių:

• Kopijavimas ir mokymasis: Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t.t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti.
• Įpročiai: Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu. Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.
• Savęs nuraminimas: Ritmiškas galvos sukiojimas iš vienos pusės į kitą yra natūralus kūdikio būdas save nuraminti. Šis judėjimas padeda mažyliams užmigti ir jaustis saugiau.
• Skausmo malšinimas ir diskomfortas: Jei kūdikis lenkia nugarą atgal, tai dažniausiai reiškia, kad jis jaučia diskomfortą arba skausmą. Šis judėjimas gali būti reakcija į kolikas, gazus viduriuose ar kitus nemalonius pojūčius. Taip pat, kai kūdikiai pradeda liesti savo ausis, tai gali reikšti ausų infekciją, nors dažniausiai tai yra tiesiog natūralus vaiko smalsumo ir kūno tyrinėjimo procesas.
• Frustracija: Jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
• Dėmesio poreikis: Suprantama, kad tėvus trikdo vaiko elgesys, ypač jei mažylis pradeda save žaloti. Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus. Dėmesio (ypač negatyvaus) skyrimas skatina vaiką vėl netinkamai elgtis. Jei į vaiką atkreipiamas dėmesys tik tada, kai jis blogai elgiasi, jis supranta, kad tokiu elgesiu gali priversti tėvus „pastebėti” save.
• Nuobodulys: Kartais vaikas nuobodžiaudamas atranda „įdomios” veiklos, pvz., krapštyti nosytę ar linguoti galvą.
• Nuovargis: Dažniausiai šis įprotis atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio.
• Virškinimo problemos: Kai kūdikis kryžiuoja kojas ir traukia jas prie pilvelio, tai dažniausiai reiškia virškinimo sistemos problemas. Tokią pozą vaikas priima bandydamas palengvinti nemalonius pojūčius pilvelyje - gazus, kolikus ar vidurių užkietėjimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors daugelis vaikų atlieka panašius judesius be jokios žalos, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

• Asimetrija: Galvos sukimas tik į vieną pusę gali signalizuoti apie asimetriją, kuri gali būti įgimta (pvz., įgimta kreivakaklystė) arba įgyta (kai kūdikis ilgainiui pasirenka vieną pusę). Tokiu atveju svarbu ieškoti priežasties ir pradėti pratimus.
• Intensyvumas ir dažnumas: Jei galvos sukiojimas tampa pernelyg intensyvus arba vaikas taip elgiasi net tada, kai yra ramus, verta pasitarti su specialistu.
• Kiti simptomai: Jei galvos sukiojimą lydi kiti nerimą keliantys simptomai, tokie kaip sunkumas keliant galvytę, vėmimas, didelis irzlumas ar miego sutrikimai, būtina konsultacija su gydytoju.
• Plokščios galvos sindromas: Kaklo raumenų disbalansas (tortikolis) gali lemti, kad kūdikis labiau linkęs miegoti vienoje padėtyje, todėl galvytė gali deformuotis (plagiocefalija).

Kaip padėti kūdikiui?

Jei pastebėjote, kad Jūsų kūdikis nuolat sukioja galvytę į vieną pusę arba tai daro pernelyg intensyviai, galite pabandyti šiuos patarimus:

• Keiskite padėtį: Stebėkite mažylio nešiojimo, migdymo, maitinimo, žaidimų padėtis, keiskite jas kuo dažniau, atraskite gulėjimą ant pilvo.
• Pašalinkite dirgiklius: Atkreipkite dėmesį, ar kambaryje nėra dirgiklio, į kurį kūdikis dažnai sukasi ir stebi (šviesos šaltinis, TV, šeimos kambarys, kur vyksta veiksmas).
• Kalbinkite ir žaiskite: Kalbinkite, žaiskite mažylį iš jam nepatogios pusės, skatinkite pasukti galvą, jei reikia, padėkite švelniai prilaikydamis savo ranka. Aktyvinkite vidurio liniją.
• Stebėkite įrenginius: Stebėkite galvos, kaklo poziciją vaikų įrenginiuose (automobilinėje kėdutėje, gultuke, maitinimo kėdėje, lovytėje ir tt), koreguokite, ribokite sukimą į „mėgiamą“ pusę, stenkitės laikyti tiesiai, vidurio linijoje.
• Tempimo pratimai: Rekomenduojami tempimo pratimai, tačiau kineziterapeuto apmokymas ir įvertinimas būtų rekomenduotinas, kad rasti priežastis ir sėkmingai siekti simetriškų judesių.

Svarbu suprasti, kad dauguma kūdikių judesių yra natūralūs ir atspindi jų raidą. Tačiau jei kyla abejonių ar pastebimi nerimą keliantys ženklai, visada geriausia pasikonsultuoti su pediatru.

tags: #kudikio #galvos #sukiojimas

• Gimtadienis ir karjera
• Vaikų diskusijų klubai
• Mokyklų daržų istorija
• Priežiūra ir pramogos kūdikiams
• Kūrybiškumas ir džiaugsmas vaikams