Jūsų menstruacinis ciklas gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Svarbu žinoti, koks yra jūsų mėnesinių ciklas, kiek trunka kraujavimas ir kada prasidėjo paskutinės mėnesinės - tai informacija, kurios paklaus kiekvienas ginekologas ir kuri padeda anksti pastebėti galimas problemas.
Kas laikoma normaliu mėnesinių ciklu?
Normalus mėnesinių ciklas svyruoja nuo 21 iki 35 dienų, o kraujavimo trukmė - nuo 2 iki 7 dienų. Svarbu suprasti, kad 28 dienų ciklas yra tik vidurkis - tyrimai rodo, kad tik apie 13 % moterų turi tiksliai 28 dienų ciklą. Jei jūsų ciklas yra nuoseklus ir patenka į 21-35 dienų intervalą, tai yra normalu, net jei skiriasi nuo „vadovėlinių” 28 dienų. Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos susireguliuoja per kelis metus. Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų iki menopauzės - laikotarpiai, kai dažniau stebimi ciklo trukmės pokyčiai. Tai normalu ir nebūtinai rodo sveikatos problemą.
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus. Akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės.
Kaip skaičiuojamas mėnesinių ciklas?
Ciklą skaičiuojame nuo pirmos mėnesinių dienos - kai prasideda kraujavimas - iki kitų mėnesinių pirmos dienos. Paprasčiausias būdas stebėti ciklą - specialios programėlės. Viena populiariausių yra „Flo Health”, tačiau taip pat gerai vertinamos „Clue” ir „Natural Cycles”. Reguliarus ciklo sekimas padeda pastebėti pokyčius, kurie gali rodyti sveikatos sutrikimus, ir suteikia naudingos informacijos ginekologui.
Mėnesinių ciklo sutrikimai: priežastys
Mėnesinių ciklo sutrikimus patiria iki 30 % vaisingo amžiaus moterų. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Dažniausios priežastys:
- Svorio pokyčiai - antsvoris veikia hormonų ir insulino lygį ir gali sutrikdyti ciklą. Tas pats galioja staigiam svorio sumažėjimui ar valgymo sutrikimams. Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.
- Per didelis fizinis krūvis - intensyvus sportas, ypač kartu su kalorijų trūkumu, gali sustabdyti mėnesines.
- Stresas - kortizolís tiesiogiai veikia hormonus, atsakingus už ovuliaciją. Lėtinis stresas yra viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių vaisingo amžiaus moterims.
- Skydliaukės ligos - net iki 40 % moterų, turinčių skydliaukės problemų, patiria nereguliarius ciklus. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
- Gimdos miomos ar endometriozė - gali sukelti gausias, skausmingas ar nereguliarias mėnesines.
- Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas
- Mažojo dubens uždegimas
- Vaistai - antidepresantai, epilepsijos vaistai, chemoterapija ir antikoaguliantai gali paveikti ciklą.
Kas laikoma nereguliariu ciklu?
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių).
- Mažiau nei 1 metai po pirmų mėnesinių - jei bent vienas ciklas trunka ilgiau nei 90 dienų
- 1-3 metai po pirmų mėnesinių - jei ciklas trunka mažiau nei 21 arba daugiau nei 45 dienas
- Po 3 metų nuo pirmų mėnesinių iki perimenopauzes - jei ciklas trunka mažiau nei 21 arba daugiau nei 35 dienas, arba per metus būna mažiau nei 8 ciklai
Kada būtinai reikia kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
- Kraujuojate tarp ciklų arba po lytinių santykių
- Ciklas ilgesnis nei 35 arba trumpesnis nei 21 diena
- Mėnesinės trunka ilgiau nei 7-10 dienų
- Nėra mėnesinių ir nenustatytas nėštumas
- Mėnesinės staiga tapo žymiai skausmingesnės ar gausesnės nei įprastai
- Jaučiate stiprų dubens skausmą už mėnesinių ribų
Kaip palaikyti reguliarų ciklą?
Reguliarus ciklas - tai hormonų pusiausvyros atspindys. Keletas dalykų, kurie moksliškai pagrįstai padeda ją palaikyti: miegas, streso mažinimas, B6 vitaminas.
- Miegas - miego trūkumas tiesiogiai veikia kortizolį ir reprodukcinius hormonus. 7-8 valandos yra minimumas.
- Stresas - lėtinis stresas yra viena dažniausių nereguliarios ciklo priežasčių. Padeda mažinti mėnesinių skausmą, gerinti miegą ir stabilizuoti nuotaiką liuteininėje fazėje.
- B6 vitaminas - palaiko serotonino gamybą, mažina PMS irzlumą ir nuotaikų svyravimus.
Maisto papildai nėra vaistai ir nekeičia gydytojo konsultacijos. Tačiau kaip papildoma pagalba, ypač liuteininėje fazėje, jie gali padaryti pastebimą skirtumą.
Kaip „nulaužti“ savo menstruacinį ciklą dieta, mankšta ir miegu
Menstruacijų sutrikimų tipai ir jų gydymas
Menstruacijos yra neatsiejama moters gyvenimo dalis, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai gyvenimą apkartina menstruacinio ciklo sutrikimai, kurie turi įtakos moters kūnui, psichikai ar reprodukcinei sveikatai. Pasak Biofirst gydytojos akušerės-ginekologės Miglės Černiauskienės, tai yra sritis, kurioje gydytojai nuolat tęsia tyrinėjimus ir siekia kuo geriau ištirti moters organizme vykstančius procesus.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Yra cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, atsirandantis antroje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstantis mėnesinių pradžioje. Fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos priešmenstruacinio sindromo metu patiria moterys, gali būti vos pastebimi arba itin intensyvūs. Tiksliai nežinoma, kas sukelia PMS, tačiau prie šios būklės prisidėti gali keletas veiksnių: cikliniai hormonų pokyčiai, cheminiai pokyčiai smegenyse bei depresija (sukelia dalį simptomų). Simptomai skirstomi į dvi grupes - emociniai (elgesio) ir fiziniai simptomai. Pirmajai grupei priskiriama: įtampa ir nerimas, depresinė nuotaika, verksmai, nuotaikų svyravimai, dirglumas, apetito pokyčiai ir potraukis maistui, nemiga, socialinė izoliacija, prasta koncentracija ir kt. Antrajai grupei priklausantys požymiai ir simptomai yra šie: sąnarių ir raumenų skausmai, galvos skausmas, nuovargis, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi, krūtų jautrumas, spuogai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir kt. Nepaisant simptomų sunkumo, jie paprastai išnyksta per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios. Būna atvejų, kai pasireiškia ypatingai sunkūs ar net bejėgiškumo jausmą keliantys simptomai. Tokia PMS forma vadinama priešmenstruaciniu disforiniu sindromu (PMDS). Priešmenstruacinis sindromas nėra diagnozuojamas jokiais specialiais tyrimais, paprasčiausiai išklausomi nusiskundimai, atskleidžiantys ciklinį susirgimo pobūdį.
Amenorėja (mėnesinių nebuvimas)
Tai menstruacinis nebuvimas. Šis sutrikimas nustatomas, kai moterys nekraujuoja mažiausiai tris mėnesius iš eilės arba kai kraujavimas neprasideda merginoms iki 15 metų. Amenorėja gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vienais atvejais ją sukelia natūralios priežastys (nėštumas, žindymas ar menopauzė), kitais atvejais - menstruacijų nebuvimas gali būti šalutinis vaistų poveikis arba medicininės problemos požymis. Kartais prie amenorėjos atsiradimo prisideda ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mažas kūno svoris, perdėtas mankštinimasis bei stresas. Šis menstruacinis sutrikimas gali būti sudėtingo hormoninių problemų rinkinio požymis. Pagrindinės priežasties nustatymas gali užtrukti ir reikalauti keleto tyrimų: kraujo tyrimai, įskaitant nėštumo testą, skydliaukės funkcijos, kiaušidžių funkcijos tyrimus, prolaktino ar vyriškų hormonų testus, bei vaizdo tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija). Jei šie tyrimai nenustato konkrečios priežasties, atliekama histeroskopija - gimdos ertmė yra apžiūrima iš vidaus, įvertinami pokyčiai ir atliekami chirurginiai veiksmai. Gydymas priklauso nuo pagrindinės amenorėjos priežasties. Kai kuriais atvejais, siekiant atnaujinti mėnesinių ciklą, naudojamos kontraceptinės tabletės ar kiti hormonų terapijos metodai.
Dismenorėja (skausmingos mėnesinės)
Yra menstruacinis sutrikimas, kuriam būdingi spazminio pobūdžio skausmai apatinėje pilvo dalyje. Dauguma moterų patiria mėnesinių skausmus, tačiau jie būna labai įvairūs: vienos moterys jaučia minimalų diskomfortą, o kitoms - mėnesinių skausmai yra tokie stiprūs, jog trukdo užsiimti kasdiene veikla. Menstruacijų metu gimda susitraukia, kad padėtų išstumti gleivinę. Gimdos raumenų susitraukimus sukelia panašios į hormonus medžiagos (prostaglandinai), susijusios su skausmu ir uždegimu. Didesnis prostaglandinų kiekis lemia stipresnius mėnesinių spazmus. Itin skausmingas mėnesines gali sukelti tokios ligos kaip endometriozė, adenomiozė, dubens uždegiminė liga ir kt. Dismenorėjos simptomai yra šie: intensyvūs skausmai pilvo apačioje, skausmas, prasidedantis 1-3 dienas prieš mėnesines, ypač stipriai jaučiamas pirmąją mėnesinių dieną ir išnykstantis per 2-3 dienas, bei nestiprūs, nuolatiniai skausmai. Kai kurioms moterims pasireiškia ir kiti simptomai, įskaitant pykinimą, galvos skausmus ar svaigulį. Šis sutrikimas diagnozuojamas atliekant fizinę apžiūrą, kurios metu patikrinama, ar nėra lytinių organų anomalijų bei infekcijos požymių. Jei įtariama, kad dismenorėja yra sukelta tam tikrų ligų, atliekami vaizdo tyrimai ar laparoskopija - pilvo organai apžiūrimi iš vidaus. Siekiant sumažinti dismenorėjos keliamus skausmus, gydoma šio sutrikimo priežastis.
Menoragija (gausus kraujavimas)
Medicininis terminas, skirtas apibūdinti mėnesines su neįprastai gausiu ar užsitęsusiu kraujavimu. Nors gausus kraujavimas mėnesinių metu yra dažna problema, daugumai moterų kraujo netekimas nėra toks sunkus, kad jį būtų galima pavadinti menoragija. Šio menstruacinio sutrikimo atveju neįmanoma užsiimti įprasta veikla, nes netenkama daug kraujo ir jaučiami spazmai. Kartais gausaus menstruacinio kraujavimo priežastys nėra žinomos, tačiau daugybė ligų gali sukelti menoragiją. Dažniausios priežastys yra šios: hormonų pusiausvyros sutrikimai, kiaušidžių disfunkcija, gimdos fibromos (gerybiniai navikai), polipai, nėštumo komplikacijos, gimdos ir gimdos kaklelio vėžys, paveldimi kraujavimo sutrikimai, tam tikri vaistai bei kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos. Menoragijos požymiai ir simptomai apima: keletą valandų iš eilės trunkantis gausus kraujavimas, reikalaujantis dažno higieninių įklotų ar tamponų pakeitimo (net nakties metu), kraujavimas ilgiau nei savaitę, didesni nei įprastai kraujo krešuliai bei anemijos simptomai, tokie kaip nuovargis ar dusulys. Siekiant diagnozuoti sutrikimą, atliekama fizinė apžiūra bei rekomenduojami tyrimai ar procedūros, įskaitant: kraujo tyrimai, PAP testas (gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas), endometriumo (gimdos gleivinės audinio) biopsija, ultragarso tyrimas. Remiantis pradinių tyrimų rezultatais, gali būti skiriami ir papildomi tyrimai. Menoragija diagnozuojama tik atmetus kitus menstruacinius sutrikimus, sveikatos sutrikimus bei vaistus kaip galimas šios būklės priežastis. Menoragija yra gydoma vaistais bei chirurginiu būdu.
Menstruacinių sutrikimų yra ne vienas, tačiau, nepaisant pasireiškusio sutrikimų tipo, nereikia kentėti tyloje. Rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. „Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, - pasakoja I. Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.
tags: #labai #staigi #menstruacija
