Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra ne tik svarbi Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros dalis, bet ir pretenduoja į Lietuvos himno vardą. Šis kūrinys, gimęs iš poeto Georgo Sauerweino eilių ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus muzikos, ilgą laiką skambėjo kaip tautinis himnas, atspindintis lietuvninkų tapatybę ir siekius.
Georgas Sauerweinas (Jurgis Zauerveinas) - tai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, poliglottas. Jis gyveno Mažojoje Lietuvoje apie 1874-1898 m. ir aktyviai dalyvavo lietuvių tautinėje ir politinėje veikloje. Jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai, jis susižavėjo lietuvių kalba ir kultūra. Sauerweinas rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais, daugiausia publikuodamas juos Mažosios Lietuvos laikraščiuose, tokiuose kaip „Lietuviška ceitunga“, „Tilžės keleivis“, „Nauja lietuviška ceitunga“.
Savo kūryboje J. Zauerveinas kėlė lietuvių nacionalinį orumą, tautines problemas, kovojo už gimtosios kalbos išsaugojimą ir grąžinimą į mokyklas. Jis skatino dėvėti tautinius drabužius ir didžiuotis lietuvių etnine kultūra. Iš viso jis parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių, dauguma kurių tapo liaudies dainomis.
Labiausiai J. Zauerveiną išgarsino 1879 m. parašytas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“. Šis eilėraštis pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 m. rugpjūčio 23 d. Jis tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir buvo gausiai publikuojamas įvairiuose leidiniuose. Eilėraštis, sutrumpintas ir vėliau papildytas kompozitoriaus Stasio Šimkaus muzika, buvo siūlomas ir kaip oficialus Lietuvos himnas.
Stasys Šimkus (1887-1943) - kompozitorius ir dirigentas, sukūręs dainą „Lietuviais esame mes gimę“ su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ ir išleidęs ją Sankt Peterburge 1912 metais. Jo sukurta melodija tapo populiari ir buvo atliekama įvairiuose koncertuose. Caro valdininkai netgi laikė šią dainą „blogesne net už „Marselietę“! Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“.
Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, kuri buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu, tačiau S. Šimkaus daina visam laikui liko greta. Ji skambėjo kaip svarbus patriotinės dainos pavyzdys, atspindintis lietuvninkų dvasią ir tautinę savimonę.
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ skambėjo svarbiose istorinėse akimirkose. Pavyzdžiui, 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje ji pradėjo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamąjį) susirinkimą. Atkurtosios nepriklausomybės metais šios dainos melodija prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje ir Pirmosios radijo programos naujienų laidos.
Dainą „Lietuviais esame mes gimę“, atliktą Lietuvos moksleivių dainų šventės Kaune metu 2016 m., kviečiame išgirsti čia (diriguoja a. a. Petras Bingelis).
Trys seselės. Lietuvių liaudies karo daina.
Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra tikrai vyresnė už S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis. J. Zauerveino eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“ kalendoriuje - 1884 metais. Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 m. vasario 16 d. „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą.
Po J. Zauerveino eilėraščio išspausdinimo, jis buvo kelis kartus verčiamas ir pritaikomas skirtingoms melodijoms. Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 m. sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina. Ji buvo atlikta „Dainos“ draugijos koncerte Kaune 1911 m.
Savo įžvalgomis apie dainos „Lietuviais esame mes gimę“ istoriją ir reikšmę dalinasi Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.
J. Zauerveinas aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos „Birutė“ veikloje, buvo jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas. Labai svarbiu laikomas J. Zauerveino pranešimas „Apie atgaivinimą lietuviškos kalbos“, skaitytas 1887 m. „Birutės“ draugijos susirinkime.
Daktaras J. Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. Straipsnyje „Kalbos dalykai“ kalbėjo apie būtinumą mokyti vaikus gimtąja kalba.
J. Zauerveinas dažnai prie publikacijų pridėdavo eilėraščių, taip tarsi išryškindamas savo nuostatas, idėjas, kurias norėjo pasakyti. Jo patriotiniai eilėraščiai dažnai tapdavo liaudies dainomis. Iš viso parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių.
Vienas iš svarbiausių J. Zauerveino palikimo aspektų yra jo darbai, skatinantys išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą. Jis išleido knygelę apie lietuvių tautybę ir tautinius drabužius „Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht“ (1894 m.).
Peržiūrėjus bibliografinius įrašus, susijusius su J. Zauerveinu, kelionę po senąją spaudą galima pratęsti portale ibiblioteka.lt.
tags: #lietuviais #esame #mes #gim
