Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Liepos mėnesio darbai sode ir darže apima daugybę užduočių - nuo augalų priežiūros iki derliaus nuėmimo ir ruošimo žiemai. Nors liepa ir ramesnis mėnuo nei gegužė ar birželis, darbų netrūksta.
Daržovių priežiūra liepos mėnesį
Labai svarbu suardyti po lietaus susidariusią plutelę, kad daržovių šaknys gautų daugiau oro ir išgaruotų mažiau drėgmės. Purenant dirvą, skatinamas vaistinių smidrų stiebų augimas ir kitų metų derlius, o tai tinka visoms smidrų veislėms. Kad neatiduoti derliaus kenkėjams, liepos mėnesį reikia intensyviai su jais kovoti. Šiuo metu aktyviai veikia kolorado vabalai, šliužai, sraigės, žalingų drugių vikšrai, amarai ir kiti panašūs kenkėjai. Nuo liepos mėnesio pakartotinai pradeda skraidyti kopūstiniai pelėdgalviai ir svogūnų muselės.
PATARIMAS: ant augalų atsiradus amarams, purkškite pelenų šarmu (0,3 kg pelenų, 10 l vandens), tabako ir česnako (galima panaudoti ištraukai išskabytus žieminių česnakų žiedynus) ištrauka, į 10 l ištraukos pridėję 50 g muilo.
Šį mėnesį svarbu ir toliau reguliariai ravėti piktžoles ir iš karto pašalinti jas iš daržo, nes piktžolės yra gera kenkėjų slėptuvė. Paskui daržoves mulčiuokite pavytinta vejos žole. Šį mėnesį ypatingą dėmesį reikia skirti geram daržovių augimo užtikrinimui. Liepą labai svarbu pasirūpinti agurkais, pomidorais, saldžiosiomis paprikomis. Augančias daržoves papildomai patręškite kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau kalio. Ruošdamiesi tręšti pomidorus, agurkus, gūžinius ir žiedinius kopūstus, į laistytuvą įberkite 20-30 g kompleksinių trąšų. Gelteklėms liepos mėnesį reikia daug maisto medžiagų ir purios dirvos. Dabar jas tręškite daug kalio ir mažai azoto turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m) arba laistykite 0,2 proc. tirpalu.
Liepos mėnuo yra ne tik metas, kai yra nurenkama dalis derliaus, bet ir metas sėti bei sodinti. Liepos pradžioje galima pasisėti ankstyvųjų morkų ir burokėlių. Taip pat tai yra tinkamas metas sėti žieminius ridikus. Pirmiausia, paruoškite žemę: surinkite daržovių liekanas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, patręškite lapuočių pelenais (150-200 g/kv. m) ar kompleksinėmis trąšomis (30 g/kv. m). Nesėkite giminingų augalų, kad jų nepažeistų tos pačios ligos ir kenkėjai. Vietoje jų taip pat galima sėti sideracinių augalų: garstyčių, facelijų, žirnių ar vikių, kurie dirvą papildys organinėmis medžiagomis. Jei, nuėmę žirnių derlių, augalo šaknų neišrausite, vėliau čia auginamos daržovės gaus papildomai azoto. Stiebus nupjaukite ties pat dirvos paviršiumi.
Apkaupkite vėlyvuosius kopūstus, agurkus. Apkaupus stiebas išleidžia daug pridėtinių šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, dėl to geriau vystosi šakniavaisiai, užauga gausesnis derlius. Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvose dirvose. Agurkus laistykite 20-24 °C temperatūros vandeniu.
PATARIMAS: gumbinius salierus, kaip kitas šakniavaisines bei kopūstines daržoves, tręškite daugiau kalio turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m).
Jau pats vasaros vidurys, džiaugiamės subrandintu daržovių derliumi. Agurkus derėjimo pradžioje renkame kas 3-4 dienas, vėliau - kas antrą dieną anksti ryte arba vakare, kad neperaugtų ir geriau formuotųsi naujos užuomazgos. Juos laistome ir tręšiame 0,2-0,3 proc. bechloriu daug azoto ir kalio turinčių kompleksinių trąšų tirpalu kas 8-10 dienų. Brokolinių kopūstų žiedynus pjauname dar nepražydusius. Kai labai šiltas oras, reikia būti ypač atidiems, nes žiedynai ar pavieniai pumpurai palyginti greitai pradeda žydėti ir praranda standumą bei gerą skonį. Imant brokolinių kopūstų derlių, reikia žinoti, kad maistui tinka ne tik galvutės, bet ir mėsingi stiebai. Nupjovus brokolinių kopūstų centrinius žiedynus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja mažesni šoniniai žiedynai.
Šiltnamyje pomidorus ir agurkus kartą per savaitę paliekite trąšų tirpalu. Liepos pabaigoje pasirodo baklažanų žiedai. Patariama nupjauti pagrindinę stiebo viršūnę, kai tik skleidžiasi žiedai. Šoninius stiebus siūloma nupjauti virš viršutinės užuomazgos, nederančius visai pašalinti. Negailestingai naikinkite piktžoles ne tik darže, bet ir jo pakraščiuose. Įkyriųjų asiūklių ir dirvinių vijoklių šaknis stenkimės pakirsti bent keletą centimetrų po žeme.
Ruošiamasi braškių sodinimui - kadangi braškės toje pačioje vietoje auga apie trejus metus, tai joms žemę būtina labai gerai paruošti, ypač kruopščiai išnaikinti daugiametes piktžoles. Paskui, kai braškės pasodintos, to padaryti beveik neįmanoma. Piktžolės alina žemę, stelbia braškes ir jos blogai dera. Braškės nemėgsta užpavėsintų, gausiai, ypač azoto trąšomis, tręštų dirvų. Jos geriau auga saulėtose lengvose ir kiek rūgščiose, bet mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštoje žemėje. Remontantinės braškės - mėgsta gausiai organinėmis trąšomis patręštas dirvas, net mėšlo ir durpių kompostus.
Sodinami antrosios sėjos žiedinių kopūstų, brokolių, pekino kopūstų daigai. Į nuimtą ankstyvų daržovių vietą sėti krapų, špinatų, ridikėlių, salotų, laiškinių svogūnų. Tik aišku, iš pradžių lysvėse surinkite augalines atliekas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, kurios 1 kvadratinį metrą patręškite 150- 200 g medžių pelenais, išlyginkite žemės paviršių ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves. Jei dienos sausos, prieš daržovių sėją žemę paliekite.
Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių - dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikėlių, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Norėdami užauginti gerą moliūgų, arbūzų ar melionų derlių, šalinkite nereikalingus ūglius ir retinkite perteklines užuomazgas. Neatlikus šio darbo, vaisiai ilgiau bręs ir bus menkesni.
Drėgną vasarą bulvėms ir pomidorams daug žalos padaro fitopatogeninio grybo sukeliama liga fitoftorozė, kuri dar vadinama bulvių maru, o pomidorams šis grybas sukelia vaisių puvinį. Šį grybą nesunku pastebėti ant pradėjusių ruduoti bulvių lapų, kurių paviršiuje jis būna kaip pelėsis. Palankią jam drėgną vasarą, grybas labai greitai plinta ir be fungicidų jo nesustabdysime. Bulves reikėtų purkšti 1 proc. Bordo skysčiu, vario oksichlorido, polikarbacino tirpalais kas 10-12 dienų. Pirmą kartą reikia purkšti pastebėjus ligos požymius ant ankstyvųjų bulvių.
Daržoves paeiliui tręškite mineralinėmis trąšomis (karvių mėšlu, praskiestu su vandeniu 1:10).
Liepos mėnesį prinoksta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia. Daugializdžius svogūnus nuraukite, kai tik nudžius laiškai. Liepą jau kaskite ankstyvąsias bulves. Nepalikite darže bulvienojų bei kitų daržovių lapų, atliekų, nes tai ligų ir kenkėjų šaltinis. Visas atliekas kompostuokite arba sudeginkite.
Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra liepos mėnesį
Liepos mėnesį reikia rinkti braškių, serbentų, agrastų, vyšnių, trešnių derlių ir ruošti jį žiemai (virti uogienes, dalį uogų užšaldyti ir t.t.). Liepa, nuėmus derlių, yra tinkamas metas genėti vyšnias bei trešnes, nes šiuo metu jos geriau gyja, mažesnis pavojus užsikrėsti moniliozine deglige. Vyšnias reikia genėti pagal jų augimo pobūdį. Trešnėms galima išretinti vainikus.
Atėjus vidurvasariui reikia organinėmis trąšomis patręšti avietes. Nuėmus derlių, serbentų, agrastų uogakrūmius reikia nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų. Liepą vienas darbų, kuriam reikia daugiausia laiko - reguliarus vejos pjovimas. Pasirūpinkite avietėmis - išpjaukite jų silpnas, per tankiai sužėlusias atžalas. Eilėje reikėtų palikti po 12-15 stipriausių stiebų.
Pradėjus nokti vyšnių ir trešnių uogoms, apsaugokite jas nuo paukščių. Tam geriausiai rinktis specialius tinklus, kurių nemėgta paukštukai. O, nuskynus derlių, trešnės ir vyšnios turėtų būti atjauninamos ir žeminamos. Be to, nepamirškite obelų. Obelys šiuo metu intensyviai augina vaisius.
Liepos antroje pusėje ir rugpjūtį išlaužomi vaismedžių vilkaūgliai. Anksčiau to daryti nerekomenduojama, nes pabus ir ims vystytis miegantys pumpurai. Tarp nokstančių vaisių netgi gali pražysti žiedai. Antrasis žydėjimas nepageidautinas, nes nualina vaismedžius. Išlaužomi tik tie vilkaūgliai, kurie yra ilgesni nei 40 cm ir želia krūmais į viršų. Pjūviai turi būti lygūs. Genimi kaulavaisiniai augalai. Liepos antroje pusėje ir rugpjūtį, nuskynus vaisius, išpjaunamos vainiką tankinančios ir ligų pažeistos trešnių, ankstyvųjų vyšnių ir slyvų šakos. Kuo storesnes šakas šaliname, tuo ilgesni turi likti stuobreliai (nuo 5 cm iki 20 cm). Jei trešnės senos, patrumpinamos šakų viršūnės. Krūminių vyšnių šakos linkusios plikti, todėl jas taip pat reikia patrumpinti.
Skiname derlių. Slyvas skinkime atsargiai, nes jų šakos lengvai lūžta. Serbentų kekes imkime be lapų, nutraukime tik vaiskočius, nepažeisdami lapų pažastyse esančių miegančių pumpurų. Ankstyvųjų veislių kriaušės skinamos nevisiškai prinokusios. Vėliau jos būna miltingos ir minkštos, netransportabilios. Ant šakų subrendę alyviniai obuoliai didesni ir skanesni. Atsižvelkime į tai, kad net ir mažiausi įspaudai mažina vaisių kokybę.
Nuėmus derlių, trešnės iš karto nugenimos. Genime avietes. Birželį ir liepą derančių augalų stiebai palaipsniui pradeda nykti. Juos reikia išpjauti nuskynus uogas. Kitaip pradės daugintis ir plisti grybai, sukeliantys įvairias ligas, kurios gali pažeisti jaunus pirmamečius stiebus, duosiančius derlių kitais metais. Iki pagrindų išpjovus derėjusius stiebus pagerėja lajos apšvietimas, vėdinimas.
Liepos pradžioje dar galite apkarpyti lapuočių (vasaržales) gyvatvores. Dauginkite žaliaisiais auginiais daugiametes gėles (geriausia birželio mėn.). Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio dauginkite pusiau sumedėjusiais auginiais: rožes bei kitus dekoratyvinius sumedėjusius augalus. Dauginimui tinka mediniai inspektai. Jų langai gali būti stikliniai ar užtraukti polietileno plėvele. Auginiai nuolatos turi būti drėgni, o substratas ne per šlapias. Substratui tinka durpių ir smėlio mišinys (1:1). Atkelkite inspektų langus, pravėdinkite.
Liepos mėnesį genėkite vyšnias, trešnes, sėti bei sodinti daigais daržoves. Tai pats metas sodinti vilkdagius ir trumpinti vijoklines rožes. Liepos pradžioje maždaug 1 m aukštyje vaismedžių kamienus apvyniokite 15-20 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis, kurias nuimsite ir sudeginsite rudenį. Liepos pabaigoje patikrinama ir visos po juostomis bei žievės plyšiuose esančios kenkėjų lervos ir lėliukės sunaikinamos.
Žemę dirbkite tarpueiliuose ir pomedžiuose. Jei vaismedžiai ir vaiskrūmiai auga pievutėje, šienaukite žolę, papurenkite žemę apie juos.
Nuskynus derlių, genėkite vyšnias, trešnes, tuo metu geriau gyja žaizdos, mažesnis pavojus užsikrėsti labai pavojinga liga - moniliozine deglige. Vyšnios genimos skirtingai pagal jų augimo pobūdį. Krūminių vyšnių šakas patrumpinkite iki šoninės šakelės. Palikite augti vertikalią šaką, jos nusvirusius galus nupjaukite. Medžio formos vyšnios turi ryškų kamieną. Stenkitės išaugusią viršūnę pritrumpinti, o jei viršūnė išaugo net iki 2,5 m, ją geriau išpjaukite iki stiprios šoninės šakos -1,5 m aukštyje. Tada vyšnia pažemės ir jūs laisvai pasieksite nuskinti uogas. Galite pažeminti ir išretinti trešnių vainikus.
Nušienaukite braškių lapus ar nupjaukite peiliu (jei mažai jų auginate) tik senuose, ligotuose, piktžolėtuose braškynuose. Juos pjaukite ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Kartu sunaikinsite daug kenkėjų, ligų sukelėjų bei piktžolių. Baigus skinti braškes, reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame yra daug ligotų ir kenkėjų pažeistų (ypač žemuoginės erkutės) lapų, jie tuojau pat nušienaujami, kad dar spėtų ataugti jauni, sveiki lapai. Nupjautą masę (kartu su mulčio liekanomis) su grėbkime ir sudeginkime. Mažiau pažeistą braškyną nupurkškime 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. O jeigu buvo pastebėta voratinklinė arba žemuoginė erkės, tuomet purškiama ir 0,2 proc. tirpalu.
Braškes po derliaus nuėmimo tręšiamos. Į arą - 1-1,2 kg amonio salietros, fosforo ir kalio trąšomis. Jeigu nebuvo tręšta dirva - vienam arui skirkime apie 2,5 kg superfosfato arba 1,5 kg amofoso ir apie 1,2 kg kalio sulfato arba 2 kg kalio magnezijos. Jei tręšime amofosu, amonio salietros nederėtų išberti daugiau kaip 1 kg. Galima tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.
3. Vaismedžių ir uogakrūmių priežiūra
- Šalinti sergančias ar pažeistas šakas.
- Nuskinti sunokusias uogas (serbentus, agrastus, vyšnias).
- Pasirūpinti apsauga nuo kenkėjų ar paukščių. Norint apsaugoti derlių, galima naudoti apsauginius tinklus, kuriuos lengvai pritaikysite vaismedžiams ar uogynams.
Gėlynų priežiūra liepos mėnesį
Vienas svarbiausių liepos mėnesio darbų gėlyne - iškasti pavasarį žydėjusias svogūnines gėles (tulpes, hiacintus, lelijas ir kt.), kai jos nužydi ir pagelsta lapai. Iškastus svogūnėlius rekomenduojama sudėti į dėžes vienu sluoksniu ir palaikyti porą dienų atvirame ore po stogu. Ne mažiau svarbu pasirūpinti vijoklinėmis gėlėmis ir įrengti joms atramas, jei to dar nepadarėte. Liepos vidurys vis dar tinkamas metas sėti alpinius astrus, daugiametes saulutes, gvazdikus ir neužmirštuoles, našlaites.
Vidurvasaris išskirtinis žiedų gausybe. Žydi lelijos, rožės, astilbės, montbretės, arunkai, baltagalvės, kraujažolės, flioksai, monardos ir kt. Laistykite, tręškite, nurinkite nužydėjusius žiedus (kad nebrandintų sėklų), skleisis nauji žiedai ir jos ilgiau žydės. Nuskinkite pageltusius lapus, purenkite dirvą.
Daugiamečių augalų mulčiavimas - dėl mulčio piktžolės negalės sudygti, todėl augalai gaus pakankamai drėgmės, kad galėtų augti ir gausiai žydėti net karščiausiomis dienomis. Lysvės tręšimas - liepos mėnesį daugumai gėlių reikia trąšų, kurių pagrindą sudaro fosforas ir kalis. Pavyzdžiui, tokios trąšos tiks astroms, jurginams, klumpaitėms, rožėms, lelijoms, ežiuolėms ir kt. Gėlių perkasaimas - gėlėms labai svarbu perkasti dirvą, ypač liepą tai vienas pirmųjų dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti. Daugiametės gėlės turėtų būti perkamos pirmiausiai. Augalų kultivavimas - vasara yra ne tik malonus metas, kai viskas žydi ir gausiai žaliuoja, bet ir įvairių ligų aktyvaus vystymosi laikotarpis. Reguliariai apžiūrėkite gėles dėl miltligės ir pilkojo puvinio, ypač lietingu oru. Jei reikia, nedelsdami apdorokite fungicidiniais preparatais. Dirvos purenimas - svarbi sodo ir daržo priežiūros dalis, jei liepos mėnesį gausiai lyja. Jei išpurensite dirvą aplink gėles, jos gaus daugiau drėgmės, o šaknys neužsikimš ir negaus deguonies. Laistymas - dažnai liepą būna karšta, todėl nepamirškite reguliariai laistyti augalų, krūmų, mažų medelių, nes jiems reikia drėgmės.
Liepos pradžioje dar galite pasisėti alpinius astrus, daugiametes saulutes, gvazdikus ir neužmirštuoles, našlaites.
Visas rožes liepos pabaigoje ar rugpjūčio pirmomis dienomis patręškite paskutinį kartą kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (N:P:K 8:11:35), kad iki rudens geriau subręstų ūgliai. Patręšus fosforo ir kalio trąšomis - rožės geriau pasiruošia žiemai: sutvirtėja šaknų sistema, storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje bei apatinėse stiebų dalyse kaupiasi maisto medžiagos, jų krūmeliai gali iškęsti didesnius šalčius. Trąšas berkite apie augalus (1kv. m - 30-40 g), jas įterpkite kauptuku į dirvą. Jei nenumatoma lietaus, palaistykite vandeniu, kad maisto medžiagos pasiektų šaknų zoną arba paliekite minėtų trąšų 0,2 proc. tirpalu.
Iškaskite svogūninių gėlių svogūnėlius, jei nesuspėjote birželio mėnesį, juos apdžiovinkite ir laikykite sandėlyje. Laikas nuo laiko patikrinkite, kaip sandėlyje laikosi svogūninių gėlių svogūnėliai. Iškasti tulpių svogūnėliai iš pradžių mėnesį laikomi 22-25°C temperatūroje, o paskui mėnesį prieš sodinimą 12-13°C temperatūroje. Jacintai - pirmąsias 10 dienų laikomi 30°C patalpoje, vėliau 5 savaites 25°C, iki sodinimo 17°C temperatūroje. Narcizai 10 d.
Kad gėlės nesusirgtų grybinėmis ligomis ar neapniktų jų kenkėjai, kartą per savaitę reikia nupurkšti fungicidais bei insekticidais ar augalų (turinčių fitoncidinių medžiagų): serenčių, kiečio, kraujažolių, česnako ir kt.
Veja ir gyvatvorės
Liepą vienas darbų, kuriam reikia daugiausia laiko - reguliarus vejos pjovimas. Kiekvieną savaitę ar kas 4-5 dienas (priklauso nuo žolės augimo spartumo) nupjaukite veją. Norint jau laisvame plote įrengti gazoną, žolę dar galite sėti ir liepos mėnesį.
Liepos pradžioje dar galite apkarpyti lapuočių (vasaržales) gyvatvores. Dauginkite žaliaisiais auginiais daugiametes gėles. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio dauginkite pusiau sumedėjusiais auginiais: rožes bei kitus dekoratyvinius sumedėjusius augalus. Dauginimui tinka mediniai inspektai. Jų langai gali būti stikliniai ar užtraukti polietileno plėvele. Auginiai nuolatos turi būti drėgni, o substratas ne per šlapias. Substratui tinka durpių ir smėlio mišinys (1:1). Atkelkite inspektų langus, pravėdinkite.
Didelės, tankios gyvatvorės yra paukštelių - mūsų pagalbininkų kovojant su kenkėjais - prieglobstis. Jas genėkime prieš sparnuočiams susukant lizdus ar liepos pradžioje, kai išskrenda pirma jauniklių vada. Natūraliai augančios gyvatvorės karpomos tik esant reikalui, kai norima atjauninti, pakoreguoti aukštį.
Kiti svarbūs darbai
Liepos mėnesį svarbu ir toliau reguliariai ravėti piktžoles ir iš karto pašalinti jas iš daržo, nes piktžolės yra gera kenkėjų slėptuvė. Paskui daržoves mulčiuokite pavytinta vejos žole.
Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvose dirvose. Agurkus laistykite 20-24 °C temperatūros vandeniu.
Liepos mėnesį pradeda skraidyti kopūstiniai baltukai, pelėdgalviai. Jie pažeidžia svogūnus, salotas, burokėlius, gūžinius ir žiedinius kopūstus. Supurenkite žemę kai nuimsite ankstyvąsias daržoves.
Šaldykite įvairius vaisius ir daržoves.
Pomidorus genėkite nuolat. Nuskynę pirmąjį pomidorų derlių, nuskinkite po 2-3 lapus nuo krūmo kas savaitę. Aukštaūgių pomidorų lapai išskinami iki trečios, žemaūgių iki antros kekės. Pomidorai gauna daugiau šviesos ir vėdinasi.
Nepamirškite pastatyti atramas po vaismedžių šakomis, kad nenulūžtų nuo nokstančių vaisių svorio.
Taip pat galite džiovinti gėles sausoms puokštėms: šlamučius, sausiukus, kermėkus, levandas.
Sodinkite žiedinius kopūstus.
Sodinkite, tręškite, dauginkite daugiametes gėles.
Nuskinkite nužydėjusių gėlių žiedynus (jeigu nerinksite sėklų), nes augalas sėklų brandinimui išnaudoja daug energijos.
Kraukite komposto dėžę, nepamirškite įberti vermikulito.
Pradeda žydėti jurginai. Aukštus krūmus pririškite prie kuoliukų, dirva turi būti drėgna ir trąši.
Persodinkite jeigu reikia kambarines ar balkonines gėles.
Dauginkite dekoratyvinius krūmus. Galite į drėgną žemę prilenkti šaką ar pasodinti ūglius.
Persodinkite vilkdalgius, jeigu jie vienoje vietoje auga daugiau negu 5 metai.
Nepaliekite sode ar lysvėje ligų pažeistų, pūvančių vaisių.
Pasibaigus braškių derliui būtina sutvarkyti braškių lysvę. Pirmųjų metų braškyne išaugusius ūglius nukreipkite taip, kad įsišaknytų.
Žalingų drugių vikšrai naikinami žydinčių karčiųjų kiečių (pelynų) antpilu (0,5 kibiro smulkintų žalių arba 0,60,8 kg džiovintų pelynų užpilama vandeniu ir palaikoma 24 val.).
Musių lervas galima naikinti medžio pelenų šarmu (0,3 kg pelenų 10 l vandens).
Liepos mėnesio darbai sode ir darže apima daugybę svarbių užduočių, užtikrinančių augalų sveikatą ir gausų derlių.
