Menu Close

Naujienos

Lėkoreja nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir didelių pokyčių bei atsakomybės. Viena iš svarbių nėštumo eigai įtakos turinčių veiksnių yra moters sveikata, įskaitant intymiąją sveikatą. Nėštumo metu moters organizmas patiria hormoninius svyravimus, kurie gali turėti įtakos makšties mikroflorai ir padidinti jautrumą įvairioms infekcijoms. Lėkoreja, arba padidėjusios makšties išskyros, gali būti normalus fiziologinis reiškinys, tačiau kartais jos signalizuoja apie rimtesnes problemas.

Kas yra lėkoreja ir kodėl ji atsiranda nėštumo metu?

Normalios makšties išskyros yra būtinos moters sveikatai palaikyti. Jos sudaro nuo makšties sienelės atskilusios ląstelės, gimdos kaklelio gleivės ir iš liaukų išsiskiriančios medžiagos. Šios išskyros padeda išlaikyti makšties švarą, apsaugo nuo infekcijų ir palengvina lytinius santykius. Nėštumo metu, dėl hormoninių pokyčių, ypač padidėjusio estrogenų ir progesterono kiekiui, makšties išskyrų kiekis gali natūraliai padidėti. Tai normalu ir padeda apsaugoti besivystantį vaisių nuo infekcijų.

Skaitrios arba beveik baltos išskyros pirmoje ciklo pusėje, be kvapo ar silpno kvapo, yra normalios išskyros. Jų kiekis padidėja ovuliacijos metu. Pirmosiomis ovuliacijos dienomis galite pastebėti gausesnes gimdos kaklelio gleives, panašias į kiaušinio baltymą. Gleivių vaidmuo yra palengvinti spermos judėjimą į priekį ir dėl to apvaisinti kiaušialąstę. Paskutinę ovuliacijos dieną gleivės sutirštėja ir tampa labai klampios. Tai rodo, kad vaisingos dienos baigėsi, nes tirštos gleivės apsunkina spermos judėjimą.

Tačiau, pasikeitusi makšties išskyrų spalva, konsistencija ar kvapas gali rodyti patologinę lėkoreją, kurią sukelia įvairios infekcijos. Nėštumo metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms dėl hormoninių pokyčių, kurie gali sutrikdyti natūralią makšties mikrofloros pusiausvyrą. Estrogenų padidėjimas skatina glikogeno gamybą, sudarydamas palankesnę terpę grybeliams daugintis.

Makšties išskyrų skirtingos spalvos ir konsistencija

Dažniausios lėkorejos priežastys nėštumo metu

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Nors kai kurios infekcijos gali būti besimptomės, kitos sukelia akivaizdžius simptomus, tarp kurių - pakitusios makšties išskyros.

Pienligė (makšties kandidozė)

Makšties kandidozė - tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai Candida albicans. Šie grybai yra natūralios žmogaus kūno mikrofloros dalis ir paprastai egzistuoja mažais kiekiais makštyje, nesukeldami jokių problemų. Sveikos mikrofloros pusiausvyrą palaiko gerosios bakterijos, tokios kaip laktobacilos, kurios neleidžia Candida grybams nekontroliuojamai daugintis. Tačiau tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, hormonų pokyčiai nėštumo metu, gali sukelti šios pusiausvyros sutrikimą, dėl kurio grybeliai pradeda intensyviai daugintis ir sukelia infekciją.

Simptomai: Baltos ir tirštos išskyros iš makšties, dažnai lyginamos su varškės konsistencija, gali rodyti makšties mielių infekciją (pienligę). Ją lydi stiprus niežėjimas ir deginimas. Taip pat gali pasireikšti paraudimas ir patinimas, skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu.

Poveikis nėštumui: Kandidozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių. Negydomas grybelis gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o gimdymo takais keliaujantis vaikelis užsikrės burnos pienlige.

Grybelinės infekcijos simptomai

Bakterinė vaginozė

Bakterinė vaginozė - tai makšties mikrofloros disbalansas, kurį sukelia anaerobinių mikroorganizmų perteklius. Tai viena iš dažniausių makšties infekcijų, kuriai nėštumo metu yra didesnė rizika.

Simptomai: Pilkos, gausios išskyros su nemaloniu, į žuvį panašiu kvapu, kuris gali sustiprėti po lytinių santykių, yra makšties bakterinės vaginozės simptomas.

Poveikis nėštumui: Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika. Negydoma bakterinė vaginozė padidina priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus infekcijos riziką.

Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI)

Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ir į lytiniu keliu plintančias infekcijas, kurios gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui.

  • Trichomonozė: Geltonos, gausios ir putojančios išskyros gali rodyti makšties trichomonozę, kurią sukelia parazitas - Trichomonas vaginalis. Jei taip yra, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.
  • Chlamidiozė: Gleivingos, pūlingos išskyros gali rodyti chlamidiozę, t.y., chlamydia trachomatis infekciją. Viena iš chlamidijų simptomų yra deginimo pojūtis šlapinantis. Būtina kreiptis į gydytoją. Chlamidiozės poveikis nėštumui: Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika. Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjugtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija.
  • ŽIV: Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc.
  • Hepatitas B: Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 val. paskiepyti.
Lytiniu keliu plintančių infekcijų prevencija

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)

Nors šlapimo takų infekcijos tiesiogiai nesusijusios su makšties išskyromis, jos nėštumo metu yra dažnos ir gali sukelti komplikacijų. Cistito priežastys. Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Inkstų uždegimo priežastys. Inkstų infekcijos gydymas. Antibiotikais. Sergant inkstų uždegimu labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną. Cistito poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui. Inkstų infekcijos poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui.

Virusinės infekcijos

Nors peršalimas ir gripas dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų simptomais, kartais jie gali turėti įtakos bendrai moters savijautai ir imuninei sistemai, taip sudarydami palankesnes sąlygas kitoms infekcijoms.

  • Peršalimas: Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau.
  • Gripas: Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt.
  • Vėjaraupiai, raudonukė, CMV, parvovirusas B19: Šios infekcijos yra itin pavojingos nėštumo metu dėl galimų vaisiaus apsigimimų, persileidimo ar kitų sunkių komplikacijų. Pavyzdžiui, susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą.
Vėjaraupių viruso poveikis nėščioms moterims

Kitos priežastys ir rizikos veiksniai

Be infekcijų, lėkoreją gali sukelti ir kiti veiksniai:

  • Hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė, hormoninės kontracepcijos vartojimas).
  • Imuninės sistemos susilpnėjimas (lėtinės ligos, imunitetą slopinantys vaistai).
  • Cukrinis diabetas (aukštas cukraus kiekis kraujyje skatina grybelio augimą).
  • Netinkama higiena (per dažnas arba netinkamas intymių vietų plovimas, naudojant šiurkščias priemones).
  • Aptempti, sintetiniai apatiniai drabužiai (neleidžia odai kvėpuoti, sudaro šilto ir drėgno mikroklimato sąlygas).
  • Ilgalaikis stresas (silpnina imuninę sistemą).
  • Nesubalansuota mityba (mityba, kurioje gausu cukraus ir rafinuotų angliavandenių).
  • Alerginės reakcijos (pvz., į higienos priemones, skalbimo miltelius).

Makšties išskyros nėštumo metu: kada verta sunerimti?

Nors padidėjusios makšties išskyros nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į jų pokyčius, nes jie gali rodyti galimas sveikatos problemas.

Normalios makšties išskyros nėštumo metu

Normalios makšties išskyros nėštumo metu dažniausiai būna:

  • Skaidrios arba balkšvos spalvos.
  • Bekraupės arba su labai silpnu rūgštoku kvapu.
  • Vidutinės konsistencijos - nei vandeningos, nei labai tirštos.
  • Jų kiekis gali padidėti antroje nėštumo pusėje.

Nenormalių makšties išskyrų požymiai

Turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos nenormalių makšties išskyrų požymius:

  • Spalvos ir konsistencijos pokyčiai: Baltos, tirštos išskyros, panašios į varškę (pienligė). Pilkos, gausios išskyros su nemaloniu, į žuvį panašiu kvapu (bakterinė vaginozė). Geltonos, gausios ir putojančios išskyros (trichomonozė). Pūlingos išskyros (chlamidiozė).
  • Nemalonus kvapas: Žuvies, supuvimo ar kitoks stiprus, nemalonus kvapas.
  • Niežulys, deginimas ar dirginimas makšties ir vulvos srityje.
  • Skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu.
  • Paraudimas, patinimas ar žaizdelės.
  • Kraujavimas tarp menstruacijų ar po lytinių santykių.
  • Karščiavimas, stiprus pilvo skausmas ar bloga savijauta.

Jei kandidozės simptomai kartojasi daugiau nei 4 kartus per metus, po savarankiško gydymo simptomai nepraeina arba būklė blogėja, taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją.

Makšties išskyrų kvapai

Makšties išskyrų kvapai gali rodyti sveikatos problemas. Žuvies kvapas dažnai rodo bakterinę vaginozę, o mielinis kvapas gali reikšti kandidozę. Nemalonūs ar puvimo kvapai gali signalizuoti infekcijas, tokias kaip trichomonozė. Staigūs kvapo pokyčiai turėtų būti patikrinti gydytojo.

Diagnostika

Gydytojas pirmiausia apklausia pacientę apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą. Ginekologinės apžiūros metu gydytojas vizualiai įvertina makšties ir vulvos būklę. Gali būti paimtas makšties išskyrų mėginys laboratoriniam tyrimui, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją. Taip pat gali būti atlikti kiti tyrimai, pavyzdžiui, šlapimo tyrimas, kraujo tyrimai (pvz., ŽIV, hepatito B, raudonukės, CMV, chlamidijų, B grupės streptokokų, sifilio tyrimai), siekiant atmesti ar patvirtinti įvairias infekcijas.

Ginekologinė apžiūra ir diagnostika

Gydymas

Gydymas priklauso nuo lėkorejos priežasties. Svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu savigyda gali būti pavojinga, todėl būtina konsultuotis su gydytoju.

Vaistiniai preparatai

  • Pienligės (kandidozės) gydymas: Infekcija gydoma specialiais kremais arba makšties žvakutėmis. Veiksminga priemonė kandidozės gydymui gali būti CANESTEN makšties minkštoji kapsulė.
  • Bakterinės vaginozės gydymas: Gydymui dažniausiai skiriama medikamentų, slopinančių anaerobinių mikroorganizmų augimą (pvz., metronidazolas, klindamicinas).
  • Lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymas: Gydoma antibiotikais (pvz., chlamidiozė, gonorėja) arba specifiniais vaistais (pvz., trichomonozė).
  • Šlapimo takų infekcijų gydymas: Antibiotikais.

Svarbu: Nėščioms moterims skiriami vaistai turi būti saugūs vaisiui. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymo schemą.

Probiotikai ir kiti pagalbiniai metodai

Be medikamentinio gydymo, svarbūs ir probiotikai, kurie padeda atstatyti makšties mikroflorą. Juos galima vartoti kaip papildus arba natūraliai gauti iš fermentuotų produktų (pavyzdžiui, jogurto). Taip pat svarbu naudoti švelnias intymios higienos priemones be kvapiklių ir vengti šiurkščių ploviklių, rinktis medvilninius apatinius drabužius.

Prevencija

Nors ne visas infekcijas galima išvengti, tam tikros profilaktinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Tinkama intymi higiena: Naudokite intymiai higienai skirtas priemones be kvapiklių ir stiprių cheminių medžiagų. Paprastas vanduo ir specialūs intymios higienos prausikliai padės išsaugoti natūralią makšties mikroflorą. Venkite per dažno plovimo. Po naudojimosi tualetu visada šluostykitės iš priekio į galą.
  • Apatinių drabužių pasirinkimas: Rinkitės natūralaus pluošto apatinius, kurie leidžia odai kvėpuoti bei venkite aptemptų drabužių.
  • Mitybos korekcijos: Ribokite cukraus vartojimą.
  • Imuniteto stiprinimas: Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.
  • Venkite streso.
  • Atsargumas su antibiotikais: Vartojant antibiotikus, reikėtų papildomai vartoti probiotikų ir galbūt intravaginalinių priešgrybelinių vaistų.
  • Reguliarus profilaktinis tikrinimasis pas gydytoją.

Besilaukiančių moterų burnos higiena Vilniuje Burnos higiena nėštumo metu

Nėštumas - tai laikotarpis, kai ypatingai svarbu rūpintis savo sveikata ir laiku pastebėti bei gydyti bet kokius negalavimus. Pastebėjus pakitusias makšties išskyras ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedvejokite ir kreipkitės į gydytoją.

tags: #leukoreja #spalva #nestumo #metu