Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių tiek fiziologiniu, tiek emociniu požiūriu. Viena iš svarbių sveikatos stebėsenos dalių nėštumo metu yra kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda laiku pastebėti galimus nukrypimus nuo normos ir užtikrinti mamos bei vaikelio sveikatą. Tarp įvairių rodiklių, dažnai atliekamas ir leukocitų kiekio nustatymas. Nors padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad nėštumo metu tai gali būti tiek fiziologinis pokytis, tiek infekcijos ar uždegimo požymis.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra leukocitai, kokios jų normos šlapime nėštumo metu, kodėl jų kiekis gali didėti ir ką tai reiškia. Taip pat bus pateikta informacija apie tai, kaip atliekamas tyrimas, kada reikia sunerimti ir kaip gydomas padidėjęs leukocitų kiekis.
Kas yra leukocitai ir kokia jų funkcija?
Leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis, yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo imuninės sistemos dalis. Jie atlieka svarbų vaidmenį apsaugant kūną nuo infekcijų, virusų ir kitų kenksmingų medžiagų. Leukocitų kiekio analizė bendrame kraujo tyrime gali suteikti svarbios informacijos apie bendrą sveikatos būklę ir galimus uždegiminius procesus organizme.
Leukocitai yra baltosios kraujo ląstelės, kurios gaminamos kaulų čiulpuose. Jie skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- Neutrofilai - svarbiausi kovotojai su bakterinėmis infekcijomis.
- Limfocitai - atsakingi už imuninės atminties kūrimą ir kovą su virusais.
- Monocitai - padeda valyti pažeistus audinius ir kovoti su ilgalaikėmis infekcijomis.
- Eozinofilai - aktyvūs alerginių reakcijų metu ir kovojant su parazitais.
- Bazofilai - dalyvauja uždegimo ir alerginių reakcijų procesuose.
Kraujo tyrimas nėštumo metu
Nėščiosios organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie atsispindi ir kraujo tyrimų rodikliuose. Laboratorijos dažnai nepateikia specifinių nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl svarbu suprasti, kaip tinkamai interpretuoti rezultatus.
Leukocitų kiekio pokyčiai kraujyje nėštumo metu
Leukocitų kiekis nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita. Šis reiškinys vadinamas fiziologiniu stresu. Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų; nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą.
Fiziologinė leukocitozė gali atsirasti po fizinio krūvio, nėštumo metu ar dėl emocinio streso. Jei bendras leukocitų skaičius kraujyje yra 8,75 (norma iki 8), tai gali būti normalus nėštumo metu stebimas padidėjimas, ypač antrajame trimestre, kai gali kilti iki 14.
Kiti kraujo rodikliai nėštumo metu
Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją. Po gimdymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemija įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo sugrįžta į buvusį kiekį.
8-10 nėštumo savaitę eritrocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos padidėja apie 20-30 proc., jeigu moters organizme yra pakankamas kiekis geležies. Hemoglobinas 119 nėštumo metu yra puikus rodiklis, nereikalaujantis papildomų geležies preparatų.
Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaiime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių.
Nėštumas - hiperkoaguliacinė būklė, tai tarsi moters paruošimas gimdymui, kad nenukraujuotų. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Krešėjimas vyksta intensyviau, dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika. Klinikinėje praktikoje įprasta, kad įtariant giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijos tromboemboliją, atliekamas D-dimerų tyrimas. Žinoma, kad nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra normalus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombozę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia.
Pagrindiniai praktikoje kepenų funkciją atspindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters. Manoma, kad tokie pokyčiai vyksta dėl hemodiliucijos. AST ir ALT yra svarbiausi diagnozuojant kepenų ligas. AST ir ALT aktyvumo pokyčiai nėštumo metu išlieka prieštaringi. Keletas tyrimų pastebėjo nedidelį AST ir ALT padidėjimą III nėštumo trimestrą, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad AST ir ALT aktyvumas nesikeičia, išlieka toks pat kaip ir ne nėščių moterų. Vadinasi, padidėjus AST ar ALT virš normos ribų, tikslingas detalesnis ištyrimas. ŠF padidėja nėštumo metu (apie 2-4 kartus), ypač III nėštumo trimestrą. Padidėjimas siejamas ne tik su kepenų ŠF sintetinės funkcijos padidėjimu, bet labiau su placentos ŠF suintensyvėjusia gamyba. III nėštumo trimestrą taip pat padidėja kaulų ŠF sintezė ir padidėjęs kiekis išlieka iki 6 savaičių po gimdymo, todėl nėščioms moterims netikslinga tirti ŠF nėštumo metu, įtariant nėščiųjų cholestazę.
Įtariant uždegimą, klinikinėje praktikoje įprasta atlikti C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimą. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų. Taip yra dėl to, kad pats nėštumas sukelia nedidelį sisteminį uždegiminį atsaką. CRB yra ūminės fazės baltymas, kuris gaminamas kepenyse kaip atsakas į placentos prouždegiminius citokinus, ypač į IL-6 ir TNF-α. Tyrimuose aprašoma, kad didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, jau reikia galvoti apie infekciją.
Leukocitai šlapime nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami šlapimo tyrimai tampa kone kasdienybe. Kiekvienas rezultatas, kuris bent šiek tiek nukrypsta nuo normos, sukelia daugybę klausimų - ypač kai laboratorinėje ataskaitoje atsiranda pavadinimas „leukocitai“. Ar tai pavojinga? Ar reikia gydymo? Ar tai rodo uždegimą?
Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai, atsakingi už kovą su infekcijomis. Jų buvimas šlapime reiškia, kad organizmas kažkur šlapimo takuose gali kovoti su bakterijomis ar kita infekcija. Vis dėlto, ne kiekvienas leukocitų padidėjimas reiškia pavojų - ypač nėštumo metu, kai fiziologiniai pokyčiai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
Kodėl leukocitai dažniau aptinkami nėščiųjų šlapime?
Nėštumo metu moters organizmas keičiasi iš esmės - tiek hormoniniu, tiek fiziologiniu požiūriu. Šie pokyčiai gali paveikti ir šlapimo takus, todėl leukocitų šlapime rasta dažniau nei ne nėštumo metu. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas leukocitų padidėjimas yra pavojingas - svarbu suprasti, kodėl tai vyksta.
Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai
Didėjantis progesterono kiekis nėštumo metu veikia ne tik gimdą, bet ir atpalaiduoja šlapimo takų raumenis. Tai lėtina šlapimo nutekėjimą, o užsistovėjęs šlapimas tampa palankia aplinka bakterijoms daugintis. Organizmas į tai gali reaguoti padidindamas leukocitų skaičių. Be to, dėl padidėjusio kraujo tūrio ir inkstų filtracinės funkcijos aktyvumo, į šlapimą gali patekti daugiau elementų, įskaitant leukocitus, net jei nėra aktyvios infekcijos.
Slopinamas šlapimo nutekėjimas
Didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir šlapimo pūslę, todėl šlapimo tekėjimas sulėtėja ar net dalinai užsilaiko. Dėl to šlapimas ilgiau būna inkstuose ar šlapimo pūslėje, o tai sukelia:
- Šiltesnę, drėgnesnę aplinką
- Galimybę bakterijoms daugintis
- Imuninį atsaką - leukocitų migraciją į pažeistą vietą
Net jei moteris neturi akivaizdžių simptomų, organizmas gali pradėti kovoti su mikroorganizmais dar prieš pasireiškiant infekcijos požymiams.
Padidėjusi šlapimo takų infekcijų rizika
Nėščiųjų imuninė sistema natūraliai šiek tiek susilpnėja, kad vaisius būtų „priimtas“ moters organizme. Dėl šios priežasties jos tampa labiau linkusios į šlapimo takų infekcijas, net jei anksčiau tokių problemų nebuvo. Todėl leukocitų šlapime gali būti net ir be akivaizdžių simptomų - ši būklė vadinama asimptomine bakterijurija. Ji reikalauja dėmesio, nes jei infekcija progresuoja, gali išsivystyti rimtesni uždegimai, tokie kaip pielonefritas.
Leukocitų norma šlapime nėštumo metu
Kai šlapimo tyrime pasirodo žodis „leukocitai“, pirmas klausimas dažnai būna: kiek jų yra per daug? Atsakymas priklauso nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas, kokie kartu nustatyti kiti rodikliai (pvz., bakterijos, baltymai) ir ar moteris jaučia simptomus. Visgi egzistuoja bendros gairės, pagal kurias vertinamas leukocitų kiekis.
Kokie skaičiai laikomi normaliais?
Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje. Sveikoms nėščiosioms:
- 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma
- 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo
- Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją
Kitu atveju, jei tyrimas atliktas testinėmis juostelėmis, rezultatai gali būti pateikti kaip „trace“, „+“, „++“ ir pan. Nedidelė reakcija („trace“ arba „+“) gali būti normali, tačiau stipresnė - jau reikalauja įvertinimo.
Kada skaičiai laikomi padidėjusiais?
Jeigu šlapime aptinkama:
- Daugiau nei 10 leukocitų regėjimo lauke, ypač kartu su baltymais ar bakterijomis
- Didesnė nei „++“ reakcija testinėje juostelėje
- Arba leukocitai randami pakartotiniuose tyrimuose
Tai jau yra ženklas, kad būtina išsamesnė diagnostika - galimas infekcinis uždegimas, kurio negalima ignoruoti nėštumo metu.
| Matuojama forma | Rezultatas | Ką tai reiškia? | Veiksmai ||---|---|---|---|| Mikroskopija (regėjimo lauke) | 0-5 | Normalus kiekis, be uždegimo požymių | Nieko daryti nereikia || Mikroskopija | 6-10 | Lengvas padidėjimas, gali būti fiziologinis | Pakartoti tyrimą arba sekti pokyčius || Mikroskopija | >10 | Galimas uždegimas ar infekcija | Būtinas pasėlis ir gydytojo įvertinimas || Testinės juostelės | ± / trace | Pėdsakai - dažnai fiziologinis radinys | Stebėti, kartais kartoti || Testinės juostelės | + | Gali būti lengvas uždegimas arba mėginio užteršimas | Kartoti tyrimą, vertinti simptomus || Testinės juostelės | ++ arba +++ | Ryškus uždegimas, dažnai kartu su bakterijomis | Atlikti šlapimo pasėlį, skirti gydymą |
Ką gali reikšti padidėjęs leukocitų kiekis?
Jeigu šlapime nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, tai dažniausiai reiškia, kad organizme vyksta uždegiminis procesas - dažniausiai susijęs su šlapimo sistema. Nėštumo metu tokie pokyčiai reikalauja ypatingo dėmesio, nes infekcija gali būti besimptomė, bet vis tiek pavojinga moteriai ir vaisiui.
- Asimptominė bakterijurija: Tai būklė, kai šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių - nėra nei deginimo, nei skausmo. Nors simptomų nėra, ši būklė nėštumo metu yra svarbi, nes gali progresuoti į cistitą ar net inkstų uždegimą (pielonefritą), gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitus nėštumo komplikacijų. Todėl nėščiosioms, kurių šlapime nustatoma bakterijurija su leukocitoze, dažnai skiriamas gydymas net ir be simptomų - dažniausiai trumpas antibiotikų kursas.
- Cistitas: Cistitas - tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje. Tokiu atveju leukocitai šlapime būna padidėję, o taip pat dažnai nustatoma bakterijų ir net šiek tiek kraujo pėdsakų. Cistitas nėštumo metu turi būti gydomas greitai ir tiksliai, kad infekcija neplistų aukštyn.
- Pielonefritas: Tai rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu. Pielonefritas nėštumo metu gali būti pavojingas tiek moteriai, tiek vaisiui - jis dažniausiai reikalauja gydymo ligoninėje ir intensyvaus antibiotikų kurso. Šlapimo tyrime būna labai padidėję leukocitai, daug bakterijų, dažnai - baltymai ir kraujo pėdsakai.
- Kiti galimi uždegimai: Padidėję leukocitai šlapime gali būti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, makšties infekcijos (leukocitai gali patekti į šlapimo mėginį iš makšties, jei mėginys paimtas netinkamai), uretrito (šlaplės uždegimas), inkstų akmenligės. Dėl šios priežasties svarbu ne tik matyti rezultatą, bet ir atsižvelgti į simptomus, gauti pakartotinius tyrimus ar pasėlio atsakymus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Kaip atliekamas tyrimas ir kada jį reikėtų kartoti?
Kad leukocitų kiekis šlapime būtų įvertintas teisingai, labai svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir kaip šlapimo mėginys paimamas. Netinkamas mėginys gali iškreipti rezultatus, o tada kyla nereikalingas stresas ir net gali būti paskirtas nepagrįstas gydymas.
Rytinio šlapimo svarba
Geriausia šlapimo mėginį tyrimui pateikti ryte, prieš valgį, nes šlapimas tuo metu yra koncentruotas ir labiau atspindi realią organizmo būklę. Mėginys turi būti paimtas į švarų, sterilų indelį, surinktas vidurinės srovės būdu. Prieš surinkimą svarbu apsiprausti intymią zoną su šiltu vandeniu (be muilo), kad išvengtume makšties floros patekimo. Tai padeda išvengti klaidingai teigiamo leukocitų ar bakterijų kiekio.
Kada būtina kartoti tyrimą?
Yra situacijų, kai tyrimą būtina pakartoti, net jei pirmasis parodė padidėjusius leukocitus: jeigu mėginys galėjo būti užterštas, jei padidėjimas nebuvo didelis, o simptomų nėra, jei gydytojas įtaria, kad tai trumpalaikis fiziologinis pokytis. Jei leukocitai buvo labai aukšti arba tyrimas pakartotinai patvirtina padidėjimą, dažniausiai atliekamas šlapimo pasėlis ir bendras kraujo tyrimas.
Kaip gydomas padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu?
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu nėra liga savaime - tai požymis, kad organizme gali vykti uždegimas ar infekcija. Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.
- Antibiotikų skyrimas (tik su gydytojo paskyrimu): Jei nustatomas infekcinis procesas, gydytojas skiria antibakterinį gydymą. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu. Savarankiškai vartoti antibiotikus nėštumo metu yra griežtai draudžiama.
- Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos: Lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis. Svarbiausia sudaryti sąlygas organizmui kovoti su galimu uždegimu.
- Svarba išgerti pakankamai skysčių: Geriant 1,5-2 litrus vandens per parą, sumažėja šlapimo sąstingio tikimybė ir pagerėja infekcijos pašalinimas.
Apibendrinant, leukocitų buvimas šlapime nėštumo metu yra svarbus rodiklis, kurį būtina atidžiai stebėti ir tinkamai interpretuoti kartu su gydytoju. Nors padidėjęs jų kiekis gali signalizuoti apie infekciją, svarbu nepamiršti ir fiziologinių pokyčių, kurie yra natūrali nėštumo dalis.
tags: #leukocitai #nestumo #metu
