Kaip Jaukios Aplinkos Globos Namuose Pagerina Senjorų Gyvenimo Kokybę?

Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Kiekvienas žmogaus raidos etapas pilnas iššūkių ir išbandymų. Ne išimtis ir senatvė. Tik senatvėje su iššūkiais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Pradedant fizine pagalba buityje, baigiant svarbių sprendimų priėmimu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Tokias tendencijas rodo bendrovės „Civitta“ atlikta apklausa.

Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius.

Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė.

Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.

Reikalavimai prasilenkia su realybe

Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus.

„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.

Problemų netrūksta

Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė.

Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.

„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.

Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus“, - atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.

Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos. „Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais“, - įsitikinęs pašnekovas.

Svarbiausia - ne kaina

Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais.

Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai.

V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga.

Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Panašiais atvejais ypač svarbūs tampa atsiliepimai, kitų patirtis. Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.

Kaip pasirinkti tinkamus globos namus?

Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių.

Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.

Labai svarbu būti sąžiningiems - sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pvz., „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių.
Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu.
Artimieji renkasi melą tarsi bandydami „apsaugoti“ savo mylimą artimąjį. Pasakyti, kad jis nuo šiol gyvens globos namuose, yra sunku, nes baiminamasi reakcijos, kad jį įskaudins, nuliūdins ar supykdys. Artimieji čia tampa itin išradingi, sakydami, kad senjoras važiuoja į ligoninę, sanatoriją, poilsio namus, kad čia pagyvens tik kurį laiką ir t.t.
Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juos bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo.
Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan.
Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori. Verta turėti omenyje tai, jog šiame amžiuje senjorų būklė yra kintanti - vieną dieną jaučiasi gerai, kitą jau gali būti silpna, o ką jau kalbėti apie neurodegeneracines ligas, kuomet progresuojant būklei stipriai sutrinka realybės suvokimas. Todėl svarbu realiai vertinti situaciją ir nesitikėti iš senjoro daugiau, nei jis gali. Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Žinoma, čia taip pat labai svarbios kiekvieno žmogaus patirtys, asmeninės savybės, sveikatos būklė, artimųjų palaikymas ir t.t. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda gyvenimo globos namuose privalumų: nuolatinė nepertraukiama priežiūra, bendraamžiai, namuose nuolat vykstantys renginiai, galimybė kas savaitę dalyvauti mišiose, pabūti lauke.

Niekas taip gerai niekada nepasirūpins savo artimaisiais kaip šeima, tačiau diskutuojant apie vyresnių, sunkiai sergančių žmonių apgyvendinimą globos namuose, yra pamirštami tie, kurie prisiima atsakomybę globoti sergantį artimąjį namuose. Pamirštama, kokia tai sunki patirtis ir kiek pagalbos reikia patiems slaugantiesiems artimuosius. Pagalba turi apimti visus lygius - fizinį, psichologinį, medicininį, socialinį. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne visada jos yra sulaukiama. Svarbu patiems suprasti, jog slaugant artimąjį būti visų sričių specialistu yra neįmanoma. Būtina įvertinti savo galimybes, priimti savo ribotumą ir dėl to nesmerkti savęs, o kaip tik ieškoti pagalbos. Siekiant padėti brangiam žmogui, svarbu apsvarstyti įvairias galimybes, tačiau kad ir kaip bebūtų, vieno teisingiausio sprendimo nėra.

Ilgalaikio gyvenimo namų poreikis Lietuvoje auga

2022 m. „Oficialiosios statistikos portalo“ duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų yra daugiau nei jaunimo. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių, t. y. trečdalį visuomenės sudarys 65 ir vyresnio amžiaus gyventojai. Populiacijos senėjimas išryškina itin jautrią problemą - daugelis vyresniųjų jaučiasi vieniši. Tokių Lietuvoje net 300 tūkst.

Vedini empatijos, noro spręsti susidariusias socialines problemas bei atliepti šalyje matomą ilgalaikio gyvenimo namų poreikį, įmonė UAB „Sematix“ investavo į projektą - „Perpetuus“. Jurbarko rajone, gamtos apsuptyje, netoli Nemuno duris atveriantis kompleksas teiks individualias, senjorų savarankiškumo lygį atitinkančias paslaugas, todėl širdžiai mielus namus čia rasti galės kiekvienas.

„Perpetuus“ tikslas - suteikti senjorams galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Netoli Nemuno duris atvėrusiame „Perpetuus“ komplekse teikiamas ne tik apgyvendinimas erdviuose kambariuose, bet ir individualios, senjorų savarankiškumo lygį atitinkančios paslaugos. „Labai svarbu, kad tai ko labiausiai reikia senjorams būtų jiems lengvai prieinama - tai vienintelis būdas užsitikrinti tikrai gerą gyvenimo kokybę. Skatinti senjorus praleisti laiką aktyviau, nenuobodžiauti, lengviau įsilieti į bendruomenę bei džiaugtis visaverčiu gyvenimu šiuose namuose padeda tokios sveikatinimuisi ir pramogoms skirtos erdvės kaip druskų kambarys, treniruoklių salė, masažo vonios. „Perpetuus“ komplekse taip pat organizuojamos įvairios mankštos, suteikiama gyvūnijos draugiją ir vykdomos išvykos, leidžiančios ir toliau tyrinėti naujus horizontus bei patirti ką nors naujo.

Pabradės socialinės globos namai | Auditorija su pernešamais kėdžių blokais | UAB Vertika

Socialinis darbas globos namuose su neįgaliais ir senyvo amžiaus žmonėmis tampa vis populiaresnis, nes visuomenė vis daugiau dėmesio skiria vyresnio amžiaus žmonių poreikiams ir akcentuoja jų geros gyvenimo kokybės svarbą. Gyvenimo trukmė ilgėja, todėl daugėja ir senjorų, kuriems reikalinga profesionali priežiūra bei pagalba. Dirbant su senjorais, svarbu taikyti modernius metodus, kurie skatina jų aktyvumą, savarankiškumą ir socialinę adaptaciją. Labai dažnai mūsų veikloje yra naudojamas aktyvumo ir socialinės adaptacijos skatinimas, toks kaip bendradarbiavimas su jaunimu ar vaikais, kuomet vykdoma bendra veikla, organizuojamos bendros šventės ir renginiai, kurių metu jaunimas gali bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir juos įkvėpti.

Sveikatingumo ir kognityvinės veiklos stiprinimas - taip pat svarbūs metodai, kuriuos taikome savo darbe. Vienas jų - fizinio aktyvumo skatinimas. Kasryt vedame mankštas, einame pasivaikščioti, masažistė atlieka masažus. Neseniai pradėjome taikyti kaniterapijos metodą - tai terapinis, metodas, kai bendraujant su specialiai paruoštais šunimis siekiama gerinti vyresnio amžiaus asmenų fizinę ir emocinę savijautą. Pastebime, kad tai mažina stresą, nerimą, skatina teigiamas emocijas, padeda prisiminti malonius gyvenimo momentus. Kaniterapija taip pat skatina judėjimą, gerina smulkiąją motoriką ir koordinaciją. Kaniterapija vyksta individualiai ir grupėse. Užsiėmimo metu gyventojai gali glostyti šunį, šukuoti jį, apsikabinti, duoti komandas.

Ilgalaikio gyvenimo namų bendruomenė senjorams - raktas į emocinę paramą

Bendravimas, socializacija yra reikalinga kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, tad senjorams skirtuose namuose galima rasti ne tik privačius kambarius, bet ir bendras erdves, kuriose sutinkami bendraminčiai, mezgamos draugystės, prasmingi santykiai, galima dalintis bendrais sunkumais ar interesais. Veiklos ir reguliarus bendravimas padeda užtikrinti psichinę ir emocinę gerovę. Taip sumažėja tikimybė susidurti su depresija, vienišumu, kuris dažnai būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Esant bendruomenės dalimi, dažnai išsikeliama daugiau tikslų, pastebimos asmeninio augimo galimybės bei noras jomis pasinaudoti, todėl senjorai imasi naujų veiklų, pomėgių bei vis drąsiau jungiasi prie grupinių veiklų. Dalijimasis patirtimi bei iššūkiais su bendraminčiais, gali taip pat sumažinti ir senjorų jaučiamą stresą bei suteikti atsparumo kai susiduriama su sunkesniu laikotarpiu.

Kaip dar ilgalaikio gyvenimo namai prisideda prie senjorų gerovės?

Nuolatinė pagalba. Vienas didžiausių privalumų senjorams specializuotuose namuose - lengvai prieinama pagalba atliekant kasdienę veiklą. Taigi, maudymasis, apsirengimas, vaistų vartojimas, maisto ruoša ir daugelis kitų kasdienių, tačiau vyresniame amžiuje sunkiau įveikiamų užduočių, gali būti atliekami su specialistų pagalba. Taip pat gyvenimas tokiuose kompleksuose atleidžia nuo vejos, namų priežiūros, remonto, tvarkymosi, naštos.
Individualus dėmesys. Individualūs, konkrečiam asmeniui pritaikyti priežiūros planai senelių namuose gali užtikrinti kiekvieno poreikių atliepimą.
Patogumai ir veiklos. Siekdami skatinti aktyvų ir visavertį senjorų gyvenimo būdą, modernūs senelių namai siūlo ir tokių patogumų kaip treniruokliai, mankštos, baseinai, bibliotekos, grožio paslaugos, SPA, pasivaikščiojimai, gyvūnijos draugija ir pan. Taip pat gyvenimo kokybės neprarasti skatinama organizuojant išvykas.
Saugumas. Senelių namai visuomet projektuojami ir įrengiami atsižvelgiant į vyresniųjų sunkumus, fizines negalias bei kitus poreikius. Taigi, patalpų išplanavimai patogūs kiekvienam gyventojui, personalas prieinamas visą parą, o kambariuose užtikrinama visiška ramybė. Prižiūrimi gyvenamieji butai ir senelių namų teritorija sukuria jaukią, atpalaiduojančią aplinką, todėl nelieka nerimo, kuris jaučiamas būnant vieniems.