Meilę ir pagarbą savo šaliai bei patriotiškumą vaikams reikėtų ugdyti nuo pat ankstyvosios vaikystės. Turime daug progų švęsti valstybines šventes, pasakoti Lietuvos istoriją ir kartu džiaugtis pasiekimais. Patikėkite, vaikai iš prigimties yra smalsūs, todėl istorijos pamokėles, paaiškintas paprasta vaikams suprantama kalba, jie išklausys su tokiu pat malonumu, kaip ir išgalvotas pasakas.
Kūrybiniai darbeliai, skirti Lietuvai
Tinklaraštyje „amatukai.lt“ rasite neišsemiamą lobyną darbelių, skirtų Lietuvai. Viena iš smagių idėjų - darbelis, naudojant graikinio riešuto kevalą, plastiliną, dantų krapštukus ir spalvotą popierių. Kazlų Rūdos lopšelio-darželio „Pušelė” auklėtiniai „audė” tautišką juostą. Dar vienas praktiškas darbelis, kurį galima panaudoti daug kartų - knygos skirtukas. Jam atlikti reikės tik popieriaus, žirklių ir klijų.
Galite pasigaminti girliandą iš trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos. Apvedžiokite vaiko rankytę ant spalvoto popieriaus ir iškirpkite. Dažnai sutinkamas debesėlis su vaivorykšte gali nusidažyti visai ne vaivorykštės, o vėliavos spalvomis - tai puikus pavyzdys darbelio, skirto Sausio 13-ajai paminėti. Paprastas, bet labai dailus darbelis su trispalvėmis širdelėmis reikalauja rėmelių, spalvoto popieriaus, širdelių formos skylamušio ir klijų. Kaip viską pasigaminti, galite rasti tinklaraštyje tenkurnamai.lt.
Štai dar vienas pavyzdys, kaip galime pasigaminti gėles iš delniukų. Obuolys - tikriausias lietuviškas vaisius, kodėl jį neprisiminus, minint valstybines šventes? Vaikams visuomet smagu pasipuošti karūnomis. Įkvėpimo galite ieškoti gamtoje ir sukurti linksmus personažus, kurie atspindėtų žymų veikėją ar tiesiog artimą bičiulį.
Iš spalvoto popieriaus išlankstykite armonikėles, nupieškite veidus ir viską suklijuokite ant popieriaus lapo. Smagus užsiėmimas - lankstyti, o paskui plukdyti origami laivelius. Besimokantiems skaityti ir pažinti raides galima paruošti paveikslėlį su tekstu. Taip pat galite kurti ornamentus ant lino skiauties, juos dažyti, klijuoti įvairias medžiagas, verpti ar siūti. Labai smagus užsiėmimas - klijuoti popieriaus konfeti arba dažytas kruopas ant lipnios plėvelės.
Tiesą sakant, daugelį kūrybinių darbelių galima pritaikyti švenčiant Lietuvos šventes.
Galvosūkiai ir žaidimai apie Lietuvą
Mūsų svarbi ir brangi šventė, Lietuvos valstybės atkūrimo diena - Vasario 16-oji, jau visai čia pat! Ta proga galima sudėlioti 3 skirtingus galvosūkius vaikams apie Lietuvą. Minklės ir šarados visada yra smagus užsiėmimas, tikimės, kad ir šie galvosūkiai vaikams bus smagi pramoga šventės proga.
Klausimus ir atsakymus kruopščiai patikrinus, galvosūkius spręsti galima įvairiais būdais. Klasėje ar kitoje didesnėje vaikų grupėje galima surengti žinių lenktynes, išdalinti spausdintus lapus ir rungtyniauti, kas greičiau atsakys. Tai puiki pramoga ir vaikų gimtadieniams, kurie sukasi apie svarbias Lietuvai datas. Taip pat galvosūkiai pravers, kai reikia kuo nors užimti vaiką, norint prasmingos, bet ir smagios veiklos. Galų gale, galima atsispausdinti ir spręsti visai šeimai, tačiau būtinai suteikite pirmenybę atsakyti jauniausiems.
Galvosūkiai parengti 6-9 metų vaikams. Dauguma klausimų jiems turėtų būti žinomi, na, o vienas kitas gali pasitaikyti nežinomas ir suaugusiesiems. Beje, galvosūkių klausimai gali būti proga pasikalbėti su vaikais apie mūsų šaliai svarbius dalykus. Ir, žinoma, jie puikiai tinka ne tik kitomis Lietuvos reikšmingomis progomis - Kovo 11-osios, Liepos 6-osios, Sausio 13-osios - bet ir kasdienybei paįvairinti.
Pavyzdžiai galvosūkių ir žaidimų:
- Galvosūkis „Lietuva“: Raidžių tankmėje, įvairiomis kryptimis pasislėpė 12 žodžių apie Lietuvą. Žaidimo klausimus galima panaudoti ir namų viktorinai ar protmūšiui.
- Kryžiažodis: Linkima spręsti visai šeimai, pirminę spėjimo teisę suteikiant mažiausiems. Su vyresniais vaikais galime žaisti vardindami iš ištrauktos raidės Lietuvai svarbius žmones - pradedant kunigaikščiais ir baigiant rašytojais. Taip pat galime vardinti Lietuvos miestus, miestelius, kaimus, upes, ežerus ir kitus vietovardžius. Su mažaisiais žaidimą apibrėžkime ne taip siaurai - tiks viskas, kas susiję su mūsų kraštu: lietuviškos dainos, vėliavos spalvos, tie patys vietovardžiai, Lietuvos miškuose gyvenantys žvėreliai.
- „Miestams, vandenims“: Labai panašiai raidę galima išsiburti ir šiame žaidime. Jame gali dalyvauti tik jau mokantys rašyti. Nusibraižykite lentelę, išsiburkite raidę ir rašykite Lietuvos miestus, vandenis, gyvūnus, augalus, vardus ir įžymius žmones.
- Asociacijų žaidimas: Popieriaus lapą daliname vertikaliai į 2 dalis. Viename stulpelyje surašome Lietuvai svarbius žodžius (vietovardžiai, įžymūs žmonės ir pan.). Kitame stulpelyje atsitiktine tvarka surašome paprastus kasdienius, vaikų pasiūlytus daiktavardžius, tarkime, stalas, obuolys, vaikas. Tarp vienoje eilutėje atsidūrusių žodžių žaidėjai ieško asociacijų.
- Nutrinamų bilietų loterija: Pagalbos dėka galima surengti ne tik daiktų, bet ir smagių užduočių loteriją.
Smagios užduotys apie Lietuvą padeda ugdyti tautiškumą ir pilietiškumą. Vaikai susipažins su tautiniais simboliais, vėliava, žemėlapiu. Turės galimybių paskaičiuoti, logiškai pagalvoti, išsiaiškinti, lavinti rankelę. Atsisiuntus sudėties užduočių pratybas, skirtas pradinio mokyklinio amžiaus vaikams, galima stebėti, kaip vaikai smagiai ir lengvai įsisavina veiksmus.
Kitų idėjų, kaip paminėti Lietuvos šventes
Pažymėti pabaigą ir pasiekimus visada smagu, o vaikams ypač svarbu, kad etapai būtų įprasminti. Verbų sekmadienis švenčiamas paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Seniau vaikai jau išvakarėse, išsitraukę kadagio šaką, stengėsi kuo anksčiau dar miegančius suaugusiuosius nuplakti - „nuverbyti“. Vaikų Velykėlės su geriausiais amatukų draugais atneša margučius gražiausių vaivorykštės spalvų! Artėjant Velykoms, ieškome naujų idėjų, kaip marginti kiaušinius.
Kiekvienoje kavinėje daugelis patiekalų turi savo pavadinimus, o rinkdamiesi ką valgysime, pirmiausia atkreipiame dėmesį į juos. Velykos su vaikais - tai proga padaryti jiems kraitelę ir papuošti šventinį Velykų stalą. Čir vir vir pavasaris! Kaip gera klausytis paukštelių čiulbėjimo ir džiaugtis saulutės skleidžiama šiluma. Balti debesėliai, pavirtę avinėliais, nutūpė žalioje pievelėje. Galite pasidaryti ir jūs labai paprastą, bet mielą velykinę dekoraciją.
Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, arba vaikų Velykomis. Šią dieną vėl dažomi ir ridenami margučiai, supamasi sūpynėmis. Su draugais galite surengti pašėlusias laivų lenktynes. Labai greitai ir lengvai pasigaminkite laivelius, tuomet į dubenį įpilkite vandens ir įdėkite juos.
Grupės „Drugeliai“ vaikai žino, kaip atrodo Lietuvos simbolis (vėliava), kad jie gyvena Lietuvoje, o šios šalies sostinė - Vilnius. Ugdytiniai diskutavo apie mūsų gimtąją kalbą bei aptarė nuostabų žodį LAISVĖ. Grupės „Voriukai“ vaikai ne tik dalyvavo įvairiose veiklose apie Lietuvą, bet ir sukūrė skanduotę „Mes esame maži, bet augame patriotais!“. Grupių „Žiogeliai“ ir „Svirpliukai“ ugdytiniai kūrė Lietuvos žemėlapį: liejo akvarelės spalvas, žymėjo Lietuvos valstybės sieną, aptarė valstybės simbolius, tyrinėjo miestus, kopijavo jų pavadinimus, diskutavo, ką Lietuvoje įdomaus galima pamatyti ar aplankyti. Žaidė stalo žaidimą „Keliaukime po Lietuvą“, mokėsi A.E.Puišytės eilėraštį „Lietuva“, domėjosi dzūkiška ir žemaitiška tarmėmis bei klausėsi legendos apie mūsų sostinės - Vilniaus miesto įkūrimą.
Grupių „Bitutės“ ugdytiniai su dideliu susidomėjimu, entuziazmu ir noru atliko veiklas, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Vaikai lankstė trispalves gėles-vėduokles, kirpo ir klijavo trispalves širdeles, gražuolius paukščius su vėliavos spalvos uodegėlėmis, taip pat sukūrė bendrą grupės spalvotą plakatą, piešė Lietuvos gamtos vaizdus, gintaro dulkėmis ant šviesos lentos kūrė Lietuvos žemėlapio kontūrus. Vaikai dėliojo žodį „LIETUVA“, o Luknė deklamavo eilėraštį „Tėvynė“, kuris buvo patalpintas video įraše. Priešmokyklinio ugdymo grupių „Šimtakojai“, „Boružiukai“ vaikai daug dėmesio skyrė valstybės simboliams ir jų reikšmei, kartojo Lietuvos himną, skaitė ir analizavo kūrinius apie Lietuvą, kūrė plakatus, žemėlapius, dėliojo, konstravo, kopijavo ir rašė žodžius, skaitė ir deklamavo, dalijosi kelionių po Lietuvą įspūdžiais.
