Nuo 2020 m. spalio 22 d. Lenkijoje įsigaliojo naujas abortų įstatymas, kuris smarkiai apribojo moterų teisę į nėštumo nutraukimą. Konstitucinis Teismas nutarė, kad abortai dėl vaisiaus apsigimimo ar nepagydomos ligos yra „nesuderinami“ su gyvybės apsaugos principu. Šis sprendimas sukėlė masinius protestus visoje šalyje, nes iki tol būtent dėl šių priežasčių dauguma abortų buvo atliekami Lenkijos ligoninėse.
Nuo 1993 m. Lenkijoje abortai buvo leidžiami tik trimis atvejais: kai moteris buvo išprievartauta arba nėštumas - incesto pasekmė, kai besilaukiančiosios gyvybei gresia pavojus ir trečioji priežastis - kai vaisius turi sunkų apsigimimą ar nepagydomą, gyvybei grėsmę keliančią ligą. Tačiau net ir šie riboti atvejai buvo apriboti vyriškos lyties politikų ir dvasininkų sprendimais, kurie nederino savo politikos su Katalikų Bažnyčios nuostatomis. Moterys tokiu įstatymu nebuvo patenkintos, todėl buvo norima surengti referendumą dėl šio klausimo, netgi buvo surinktas milijonas parašų, tačiau valdžiai tai nerūpėjo.
Šie protestai, prasidėję po Konstitucinio Teismo sprendimo, yra didžiausi nuo „Solidarumo“ laikų, kai žmonės išėjo į gatves priešindamiesi komunizmui. Protestuotojai reikalauja, kad jų žmogaus teisės būtų tokios pačios kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Visuomenė, ypač jaunoji karta, nebeturi tokios baimės kaip anksčiau, jie turi internetą, todėl žino, kas vyksta kitose šalyse ir nori tokių pat teisių kaip kiti europiečiai. Šie protestai taip pat atskleidė visuomenės nepasitenkinimą valdžios veiksmais COVID-19 pandemijos metu, kai žmonės praranda darbus, negauna pagalbos iš valdžios, o neįgalių vaikų motinos prašo paramos.
Nelegalių abortų mastai ir pasekmės
Nors Lenkijoje nelegalių abortų skaičius nėra tiksliai žinomas, moterų ir šeimos planavimo organizacijos skaičiuoja, kad kiekvienais metais šalyje įvykdoma apie 100 000 nelegalių abortų. Pats „Abortų svajonių komandos“ projektas „Abortai be sienų“ padeda Lenkijos moterims išvažiuoti pasidaryti abortus į Vokietiją ar Nyderlandus. Per pastarąją savaitę ši organizacija suorganizavo 33 abortus užsienyje moterims, kurios buvo nėščios antrą trimestrą. Anksčiau tai buvo skaičius abortų, kuriuos jiems pavykdavo suorganizuoti per mėnesį. Medikai nurodo teisinį neapibrėžtumą ir baimę būti apkaltintiems už aborto atlikimą. Sveikatos apsaugos ministrė Izabela Leszczyna teigė, kad ligoninės turi aiškias gaires dėl abortų, kai moters gyvybei ar sveikatai kyla pavojus, tačiau Lenkijos ginekologų ir akušerių draugijos pirmininkas Piotras Sieroszewskis pabrėžė, kad moters gyvybė visada turi būti svarbiausia.
Panaši situacija buvo ir tarpukario Lietuvoje. Spauda mirgėjo nerimastingais straipsniais dėl gyventojų prieauglio mažėjimo ir siūlė priemones, kaip pagerinti sunkią moterų padėtį. Tarpukariu abortai buvo uždrausti, tačiau daromi nelegaliai neretai baigdavosi moterų mirtimis. Sunki materialinė padėtis, gausios šeimos, tragiška netekėjusių moterų padėtis, ekonominis faktorius ir neišsilavinimas buvo pagrindinės nelegalių abortų priežastys. Dauguma nelegalių abortų baigdavosi mirtimi: 1930 m. spauda rašė, kad „Lietuvoje kasmet gimsta apie 65 000 kūdikių ir padaroma apie 15 000 abortų. Dėl abortų kasmet miršta apie 700 moterų“.
Šiuo metu Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europoje. Nors valdančioji koalicija mėgina liberalizuoti abortų įstatymus, reformos susiduria su kliūtimis. Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda, kuris yra konservatyvios partijos sąjungininkas. Valdančioji koalicija Seime neturi reikiamos trijų penktadalių daugumos, kad galėtų atmesti prezidento veto. Tai reiškia, kad kova už moterų teises Lenkijoje tęsiasi, o jos susiduria su iššūkiais, kurie primena praeities kovas už reprodukcines teises.
Lietuvos patirtis ir požiūris į abortus
Lietuvoje abortai yra legalūs, tačiau beveik visą nepriklausomybės laikotarpį buvo siūlymų juos uždrausti arba labai apriboti. Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų (60 proc. moterų ir 51 proc. vyrų) sutinka, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti. Taip pat didžioji dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą pozicijos. Tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų pasisako už besąlygišką abortų draudimą.
Nuo 1994 m. požiūris į abortų draudimą Lietuvoje smarkiai liberalėjo. Jei 1994 m. už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų, tai 2022 m. šios nuostatos laikėsi tik 13 proc. respondentų. Nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išaugo nuo 70 proc. (1994 m.) iki 78 proc. (2022 m.). Tai rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa vis laisvesnė ir labiau palaiko moterų pasirinkimo laisvę.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus. Absoliuti dauguma (daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis. Tai rodo, kad nors visuomenė ir palaiko teisę į abortą, ji taip pat atsižvelgia į socialinius ir medicininius aspektus.
Abortų skaičius Lietuvoje taip pat smarkiai sumažėjo: nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m. Tai rodo, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, o kitos priežastys, kurias dar reikia išsiaiškinti. Tai gali būti susiję su geresniu lytiniu švietimu, šeimos planavimo priemonių prieinamumu ir bendru visuomenės požiūrio į reprodukcines teises liberalėjimu.
Abortų įstatymai Lenkijoje
Lenkijos atvejis parodo, kad kova už reprodukcines teises yra ilgas ir sudėtingas procesas. Nepaisant griežtų įstatymų ir visuomenės spaudimo, moterys Lenkijoje randa būdų apsaugoti savo teises, o tarptautinė bendruomenė palaiko jų kovą. Tai svarbus priminimas, kad teisė į kūno autonomiją ir pasirinkimo laisvę yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios turi būti užtikrintos visose šalyse.
