Vaikų registravimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sistema yra susieta su Gyventojų registru. Informaciją apie vaiko vietą eilėje galite rasti prisijungę per el. valdžios vartus prie sistemos. Kiekvienais metais sausio 1 dieną generuojamos eilės ateinantiems mokslo metams. Eilės į darželius generuojamos pagal pasirinktas ugdymo įstaigas, pirmumo teisę suteikiančias sąlygas, prašymo pateikimo datą. Vasario 15 d. vaikai suskirstomi į darželius. Ateinančių mokslo metų grupės komplektuojamos vasario 15 d. - kovo 1 d.
Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal Prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Vaikų priėmimo į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas nustato priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupes organizavimo, prašymų priimti į ikimokyklinio ugdymo grupes pateikimo ir tėvų (globėjų) informavimo apie priėmimą tvarką, eilių ir grupių sudarymo tvarką, informacinės sistemos administratorių, vartotojų, naudotojų ir tvarkytojų teises, pareigas, jų turimas funkcijas ir atsakomybę.
Vaiko vieta eilėje skiriama pagal Prašymo pateikimo datą ir pirmumo teise. Pirmenybę suteikiančios sąlygos yra lygiavertės. Vaiko vieta eilėje gali keistis sutikrinus IS duomenis su valstybės registrais, duomenys sutikrinami kasmet iki kovo mėn. Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje Mokykloje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje Mokykloje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.
Prašymai galioja, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas IS vartotojo. Negaliojantys prašymai IS panaikinami. Kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti Mokyklą panaikina ankstesnįjį.
Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą Mokykloje pranešama elektroniniu laišku. Iki nustatyto termino nepranešus vaiko neatvykimo pateisinančių priežasčių ir nepateikus reikiamų dokumentų, sutartis nesudaroma ir vaikas netenka vietos Mokykloje, o prašymai anuliuojami. Sudarius ugdymo sutartį, suformuojama vaiko asmens byla. Joje saugoma ir ugdymo sutartis. Vaikui išvykus iš Mokyklos, jo asmens byla lieka šioje Mokykloje. Ugdymo sutartis sudaroma ikimokyklinio ugdymo programai.
Jeigu Mokykloje sudarytose grupėse yra laisvų vietų, tai vaikai priimami nuolat. Tėvai (globėjai), gavę pranešimą apie skirtą vietą Mokykloje, per 15 darbo dienų turi kreiptis į Mokyklą, patvirtinti vaiko atvykimą ir pateikti reikiamus dokumentus. Informaciją apie planuojamą priimti į Mokyklą vaikų skaičių, priimamų vaikų amžių, Mokyklos atstovas suveda į IS iki einamųjų metų kovo 1 d.
Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą, suteikiamas prioritetas. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).
Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamą vietą. Galima pasirinkti 1-3 ugdymo įstaigas. Ar galime pretenduoti į lopšelį-darželį, jei gyvename ne ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje? Taip, galite.
Kaip prisijungti prie elektroninės sistemos ir pateikti prašymą?
Vaikų registravimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas sistema yra susieta su Gyventojų registru. Informaciją apie vaiko vietą eilėje galite rasti prisijungę per el. valdžios vartus prie sistemos. Norėtume leisti vaiką į darželį, ką turime daryti? Kaip prisijungti prie elektroninės sistemos? Ar registruojant prašymą būtina pateikti išsamią informaciją apie abu tėvus? Labai svarbu, kad būtų pateikti vieno iš tėvų (globėjų) visi duomenys (to, kuris nurodomas pirmuoju). Kodėl reikia nurodyti elektroninį paštą ir kontaktinį telefono numerį?
Tėvai (globėjai), neturintys galimybės užpildyti prašymo internetu, nustatytos formos prašymą pateikia mokyklos darbuotojui, atsakingam už mokyklos IS duomenų tvarkymą. Šis darbuotojas sudaro galimybę tėvams (globėjams) prisijungti prie IS, konsultuoja tėvus (globėjus) dėl prašymo registravimo arba pats užregistruoja prašymą. Išskirtinais atvejais, kai tėvai neturi jokių kitų būdų ar priemonių, kuriomis gali teikti prašymą elektroniniu būdu, kreipiasi į IS tvarkytoją, kuriam pateikia rašytinį prašymą dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupes.
Klaipėdos darželiai ir ugdymo įstaigos
Klaipėdos savivaldybėje yra daug įvairių darželių, įskaitant savivaldybės darželius ir privačias įstaigas. Štai keletas iš jų sąrašas:
Savivaldybės Darželiai:
- L-d "Aitvarėlis" (Laukininkų g.)
- L-d "Alksniukas" (Alksnynės g.)
- L-d "Atžalynas" (Panevėžio g.)
- L-d "Ąžuoliukas" (Mogiliovo g.)
- L-d "Bangelė" (Nidos g.)
- L-d "Berželis" (Mogiliovo g.)
- L-d "Bitutė" (Švyturio g.)
- L-d "Čiauškutė" (Baltijos pr.)
- L-d "Dobiliukas" (Vingio g.)
- L-d "Du gaideliai" (Laukininkų g.)
- L-d "Eglutė" (Naujakiemio g.)
- L-d "Giliukas" (Turistų g.)
- L„Inkarėlis“ (Kauno g.)
- L-d "Klevelis" (Taikos pr.)
- L-d "Liepaitė" (Baltijos pr.)
- L-d "Linelis" (Laukininkų g.)
- L-d "Nykštukas" (Naujakiemio g.)
- L-d "Obelėlė" (Valstiečių g.)
- L-d "Pagrandukas" (Žardininkų g.)
- L-d "Pakalnutė" (I. Simonaitytės g.)
- L-d "Papartėlis" (Reikjaviko g.)
- L-d "Pumpurėlis" (Žardininkų g.)
- L-d "Puriena" (Naikupės g.)
- L-d "Pušaitė" (Debreceno g.)
- L-d "Radastėlė" (Galinio Pylimo g.)
- L-d "Rūta" (I. Simonaitytės g.)
- L-d "Sakalėlis" (Šiaulių g.)
- L-d "Svirpliukas" (Liepų g.)
- L-d "Šaltinėlis" (Bangų g.)
- L-d "Švyturėlis" (Kalnupės g.)
- L-d "Traukinukas" (S. Daukanto g.)
- L-d "Versmė" (Kalnupės g.)
- L-d "Vėtrungėlė" (Taikos pr.)
- L-d "Vyturėlis" (Vyturio g.)
- L-d "Volungėlė" (I. Simonaitytės g.)
- L-d "Želmenėlis" (Baltijos pr.)
- L-d "Žemuogėlė" (Statybininkų pr.)
- L-d "Žiburėlis" (Reikjaviko g.)
- L-d "Žilvitis" (Vyšnių g.)
- L-d "Žiogelis" (Kauno g.)
- L-d "Žuvėdra" (Debreceno g.)
Mokyklos-Darželiai:
- Marijos Montessori mokykla-darželis (Debreceno g.)
- "Saulutės" mokykla-darželis (Kauno g.)
- "Varpelio" mokykla-darželis (Kretingos g.)
Progimnazijos:
- Liudviko Stulpino progimnazija (Bandužių g.)
- Klaipėdos uostamiesčio progimnazija (S.
Vaiko socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams
Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „nes duosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Suaugusiojo pavyzdys. Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu. Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Socialinis-emocinis mokymasis: kas yra SEL ir kodėl SEL svarbus
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:
- A1. Maisto ir higienos įgūdžiai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija sveikus maisto produktus, plauna vaisius ir daržoves, aiškinasi maisto svarbą ir kilmę, išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau.
- A2. Asmens higienos ir savitarnos įgūdžiai: Naudojasi tualetu, prausiasi, šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, tvarkosi daiktus, taisyklingai plaunasi rankas, atsižvelgia į oro sąlygas.
- A3. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, supranta, kad kelią reikia pereiti su suaugusiuoju, saugiai naudoja aštrius daiktus, laikosi eismo ir kitų saugaus elgesio taisyklių, supranta pavojus bendraujant su nepažįstamaisiais, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, žino, kad kūnas priklauso jam, ir gali pasakyti „stop“ ar „ne“.
Kiti gebėjimai apima judėjimo, fizinės veiklos ir smulkiosios motorikos įgūdžius (B1, B2), kurie yra svarbūs vaiko fizinei raidai ir savarankiškumui.
tags: #vaiku #ikimokyklinio #eile
