Mokytojo profesijos įgijimas Lietuvoje yra nuoseklus procesas, prasidedantis aukštojoje mokykloje ir tęsiasi visą profesinę karjerą. Pedagogus ruošia universitetai ir kolegijos, siūlydami įvairias studijų programas, atitinkančias skirtingas ugdymo pakopas ir specializacijas.
Pedagogų rengimo sistema
Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti tiek studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti, tiek nuolatinį profesinį augimą. Šis procesas prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, skatinant gilinimą ir plėtojimą profesinių kompetencijų.
Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. patvirtinto Reglamento, pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo specializuoti Pedagogų rengimo centrai, bendradarbiaujantys su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Centras turi atitikti Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.
Studijų programos ir jų trukmė
Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo arba konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.
Bakalauro/profesinio bakalauro integruotosios pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų, ECTS). Pedagoginių studijų modulis sudaro 60 ECTS, o mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.
Pedagogai rengiami įvairiais būdais:
- Lygiagrečiosios studijos: Asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties programą, į kurią integruotas pedagoginių studijų modulis.
- Gretutinės studijos: Asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro nepedagogikos studijų krypties programos.
- Nuosekliosios studijos: Asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą, gali rinktis profesinių studijų programą, parengtą pedagoginių studijų modulio pagrindu.
Stojant į menų pedagogikos studijas, įprastai reikia laikyti stojamąjį egzaminą, demonstruojant meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką, vertinami sporto pasiekimai.
Priėmimo tvarka į pedagogines studijas
Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijų programas vykdo LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti). LAMA BPO kasmet skelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir eilių sudarymo tvarką, motyvacijos vertinimo procedūras.
Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas rugpjūčio pirmoje pusėje.
Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja pati aukštoji mokykla, nustatydama ir priėmimo reikalavimus. Paprastai tai apima konkursinio balo sudarymą pagal mokymosi pasiekimus, motyvacijos testą. Pretendentai turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą.
Pedagogo kvalifikacijai keliami reikalavimai
Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos šios kompetencijos sritys:
- Profesinės elgsenos sritis: Kryptinga veikla, profesinės elgsenos formavimasis ir nuolatinis stiprinimas, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą.
- Kognityvinė sritis: Ugdomoji veikla, atliepianti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą ir ugdytinių savarankiškumą.
- Veikimo kartu sritis: Proaktyvus pedagogo veikimas mokykloje ir už jos ribų, bendradarbiaujant su kolegomis, šeima ir specialistais.
- Emocinė-motyvacinė sritis: Gebėjimas pastebėti, jausti ir atpažinti savo bei kitų emocijas, bendrauti ir dalintis jomis, vertinant emocinį patyrimą.
Mažiausiai 30% dėstytojų, dirbančių pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų dalyse, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties švietimo įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą švietimo įstaigoje.
Baigiamasis darbas ir diplomas
Pirmosios pakopos, vientisosios ir profesinės pedagoginės studijos baigiamos savarankišku pagrindinių studijų baigiamuoju darbu, kuriame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Darbas paprastai yra rašytinis ir ginamas žodžiu.
Diplomą išduoda aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais išduodamas diplomo priedėlis, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
Alternatyvūs keliai tapti mokytoju
Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.
tags: #lavinamuju #klasiu #mokytoju #kvalifikaciniai #reikalavimai
