Kiaušintakiai yra du vamzdiniai organai, kurie jungia kiaušides su gimda. Normaliai apvaisintas kiaušinis keliauja per kiaušintakį į gimdą, kur jis implantuojasi ir vystosi. Tačiau kartais apvaisinta lytinė ląstelė negali toliau vystytis normalioje aplinkoje, ir tai sukelia negimdinius nėštumus. Negimdiniu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kai apvaisinta lytinė ląstelė prisitvirtina ir bręsta ne gimdoje, bet už jos ribų.
Negimdinis kiaušintakinis nėštumas yra pavojinga būklė, kai apvaisintas kiaušinis negali toliau vystytis normalioje aplinkoje. Ši liga dažniausiai pasitaiko kiaušintakyje, tačiau ji gali pasireikšti ir kitose vietose. Pagrindinės negimdinio kiaušintakinio nėštumo priežastys yra susijusios su kiaušintakių pažeidimais ar anomalijomis. Tai gali būti dėl uždegiminių ligų, tokių kaip pelvės uždegimas, operacijų ar infekcijų, kurios gali sukelti randus kiaušintakiuose. 48 proc. negimdinio nėštumo atvejų būna dėl uždegiminių kiaušintakių pakitimų (dėl specifinių, tokių kaip gonorėja, ar dėl nespecifinių).
Manoma, kad dešiniajame kiaušintakyje negimdinis nėštumas dažniau pradeda vystytis dėl to, kad toje pusėje yra kirmėlinė atauga (apendiksas) ir kartais nedideli jo pakitimai sukelia pakitimus kiaušintakio fimbrijose (jos sugauna kiaušialąstę), dėl to gali susiaurėti kiaušintakio spindis, susidaryti sąaugos, sutrikti kiaušintakio peristaltika, virpamojo epitelio funkcija - kiaušialąstė tokiu kiaušintakiu negali slinkti.
Pagrindiniai negimdinio kiaušintakinio nėštumo simptomai gali būti: pilvo skausmas, ypač vienoje pusėje, kraujavimas iš makšties, galvos svaigimas ar silpnumas. Moterims paprastai sutrinka mėnesinių ciklas (vėluoja).
Negimdinis nėštumas nutrūksta dvejopai: įvyksta kiaušintakinis abortas (gemalas atsiskiria ir išstumiamas į pilvo ertmę) arba kiaušintakis trūksta. Kiaušintakinis abortas dažniausiai įvyksta tais atvejais, kai kiaušialąstė bręsta didesnėje erdvėje, t.y. ampulinėje kiaušintakio dalyje. Jeigu įvyksta abortas, moteris kraujuoja, tačiau ji kraujuoja lėtai. Gydytojui nesunku nustatyti diagnozę, nes atliekant tyrimus matomas kraujas pilvo ertmėje. Lytinę ląstelę iš kiaušintakio spindžio pusės dengia plona gleivinė, kurią choriono gaureliai pragraužia, susidaro kraujosruva, gemalas atsiskiria nuo kiaušintakio sienos, paprastai žūva ir antiperistaltikos išstumiamas į pilvo ertmę. Iš kiaušintakio išstumiamas kraujas kaupiasi užgimdinėje įduboje. Kiaušintakinis negimdinis nėštumas gali išaiškėti gana anksti - dažniausiai diagnozuojamas 5-6 savaičių nėštumas.
Jeigu kiaušialąstė implantuojasi siauriausioje kiaušintakio dalyje, tai abortas neįvyksta, bet trūksta kiaušintakis. Tai įvyksta žaibiškai ir moteris per 1-2 valandas gali taip nukraujuoti, jog praranda sąmonę, o pilvo ertmėje jau būna iki 3 litrų kraujo, nes kraujuoja iš aortos. Kiaušintakis maitinamas iš gimdos ir kiaušidės arterijų, o kiaušidės arterija išeina iš aortos, todėl kraujavimas yra labai gausus.
Negimdinio kiaušintakinio nėštumo diagnostika apima kelis metodus. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygį, kuris paprastai yra mažesnis negimdinio nėštumo atveju. Taip pat naudojama ultragarso tyrimas, kuris padeda vizualizuoti nėštumą ir nustatyti jo vietą.
Negimdinio kiaušintakinio nėštumo gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir paciento būklės. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip metotreksatas, kurie padeda sustabdyti nėštumą ir sumažinti komplikacijų riziką. Jei būklė yra sunki arba yra vidinio kraujavimo požymių, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas negimdinis nėštumas ir išvengta rimtų pasekmių. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius metodus, siekiant sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.
Kiaušintakių svarba pastojimui
Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje - ampulinėje - jo dalyje apvaisintas ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje.
Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą.
Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant.
Kiaušintakių pratekamumo diagnostika
Dėl kiaušintakių pratekamumo sutrikimų moteris gali susidurti su nevaisingumu. 0,5-6 proc. visų ginekologijos stacionare besigydančių moterų diagnozuojamas negimdinis nėštumas. Šis skaičius gali būti ir didesnis, nes vis daugiau pasitaiko lytiškai plintančių ligų ir uždegimų, moterys lytinį gyvenimą pradeda anksčiau, o tai didina negimdinio nėštumo riziką.
Pilvinis negimdinis nėštumas pasitaiko 0,3-0,4 proc., kiaušidinis - 0,1-0,7 proc., rudimentiniame rage - 0,1-0,9 proc. Apvaisinta lytinė ląstelė gali įsitvirtinti ampulinėje kiaušintakio dalyje, sąsmaukoje ir gimdinėje kiaušintakio dalyje. Lytinė ląstelė gali prisitvirtinti taukinėje, raiščiuose, pilvaplėvėje, net kepenyse.
Kas trukdo apvaisintai ląstelei patekti į gimdą? Tam įtakos turi anatominė kiaušintakių struktūra, peristaltika, lytinių hormonų pusiausvyra organizme, psichiniai veiksniai. Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių kyla spazmas (gali būti ir kiaušintakio spazmai) ir kiaušialąstė tam tikroje vietoje pradeda implantuotis, o ten tokių sąlygų kaip gimdoje nėra, todėl ir vystosi negimdinis nėštumas.
Dėl peristaltikos (raumenų tonusas priklauso nuo tam tikros mėnesinių ciklo fazės) kiaušialąstė gali slinkti gimdos link. Yra folikulinė fazė, kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas didėja, ir liuteininė fazė (geltonkūnio susidarymo fazė), kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas mažėja. Kiaušintakių virpamasis epitelis gamina tam tikrą sekretą, kuris padeda slinkti kiaušialąstei, o per mėnesinių ciklą kiaušintakio gleivinė taip pat kinta. Liuteininėje fazėje sekretuojančių ląstelių sekretas yra mitybinė terpė apvaisintai lytinei ląstelei ir padeda jai slinkti.
Todėl, pasak gydytojų, kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis.
Tyrimų metodai
- HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography): Tai saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti, kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po tyrimo atlikimo 3 mėnesių laikotarpyje diagnozuojamas spontaninis pastojimas. Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių. Atliekant šį tyrimą, iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos gaminamos echogeninės putos, kurios specialiu plonyčiu kateteriu iš lėto leidžiamos į gimdos ertmę. Tuo pačiu metu echoskopo monitoriuje stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrima tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas.
- Histerosalpingografija (HSG): Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas turi būti atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau įvertinti matomą vaizdą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis, be to, jam reikalingi rentgeno spinduliai.
- Diagnostinė laparoskopija su chromotubacija: Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui. Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamos sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai. Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius.
Kokį tyrimą rinktis kiekvienu atveju, kartu su paciente sprendžia gydytojas, vaisingumo specialistas. Tačiau, kad ir koks tyrimas bus pasirinktas, visuomet siekiama maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija.
Kiaušintakių pažeidimų gydymas
Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio. Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje.
Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo.
Kiaušintakinis negimdinis nėštumas dažniausiai operuojamas. Kauno medicinos universiteto Ginekologijos ir akušerijos klinikoje visais įmanomais atvejais atliekamos tausojančios operacijos (tai sudaro apie 70 proc.). Jeigu yra kiaušintakinis abortas, gydytojai gydo konservatyviai, suleisdami tam tikro medikamento arba tiesiog “išgramdydami” pažeistą vietą, išsaugodami kiaušintakį.
Negimdinis nėštumas reikia skirti nuo gimdos priklausinių uždegimų bei apendicito. Žinoma, diagnozę nustato tik gydytojas. Tačiau sutrikus mėnesinėms, atsiradus sąrėminio pobūdžio skausmui ar “tepant” kraujingoms išskyroms, moteris būtinai turi kreiptis į gydytoją, kad būtų galima laiku nustatyti negimdinį nėštumą.
Nevaisingumo statistika ir priežastys
Nevaisingumo problema milžiniška. Manoma, kad su nevaisingumo problema susiduria daugiau nei 80 milijonų porų visame pasaulyje, t.y. apie 15 proc. Dar 10-25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą - negali pastoti pakartotinai. Kasmet pasaulyje atsiranda apie 2 mln. naujų nevaisingų šeimų.
Pastoti reikia laiko. Bendroje populiacijoje, esant reguliariam menstruaciniam ciklui, per pirmąjį mėnesį pastoja 25 proc., per pirmąjį pusmetį - 60 proc., pirmaisiais metais 80-85 proc. kūdikio norinčių moterų. Antraisiais metais nėštumo susilaukia iki 93 proc.
Amerikos reprodukcinės medicinos draugija teigia, kad didžiausias moters vaisingumas yra iki 20 metų. Nuo 30 metų moters vaisingumas po truputį mažėja ir ypač sumažėja nuo 35 metų. Tai reiškia, kad 20 iš 100 vaisingų 30 metų amžiaus moterų pastos, o 80 moterų turės bandyti pastoti kito ciklo metu. 40 metų moters pastojimo galimybė yra 5 proc., vadinasi 5 iš 100 moterų pastos, o likusioms 95 moterims reikės bandyti pastoti kito menstruacinio ciklo metu. Vyrų vaisingumo funkcija sumažėja daug vėliau nei moterų.
Taip, nevaisingumo paplitimas skiriasi įvairiose populiacijose ir svyruoja nuo 5 proc. iki daugiau kaip 30 proc. Tam didelės įtakos turi sociologiniai, kultūriniai ir ekonominiai skirtumai.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys:
- Endokrininis nevaisingumas (30-40 proc.).
- Nevaisingumas dėl anatominių lytinių organų pakitimų (5 proc.). Įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai pasireiškia amenorėja (mėnesinių nebuvimu), įvairiais mėnesinių ciklo sutrikimais, po nėštumo nutraukimų (abortų), pažeidus gimdos gleivinę, persirgus gimdos gleivinės uždegimu, dėl lėtinių paūmėjančių uždegimų aplink kiaušintakius, kiaušides, gimdos ertmėje susidarius sąaugų, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę.
- Imuninis nevaisingumas (5 proc.). Moters organizme atsiranda imunitetas vyriškoms lytinėms ląstelėms ir susidaro specifinių antikūnų spermatozoidams.
Kartais moters nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Ką daryti, kai pastoti nesiseka?
Planuodama nėštumą moteris pirmiausia turėtų pasitikrinti pas ginekologą (ypač tais atvejais, jeigu yra rizikos faktorių). Ginekologas tokiu atveju įvertina germinacinę funkciją, pasižiūri, ar nėra uždegimo - tuomet nėštumą planuoti saugiau, nors medikai niekada neužtikrina visiško saugumo.
Jeigu moteris patyrė vieną negimdinį nėštumą, antrojo negimdinio nėštumo tikimybė yra didesnė, nes gali atsirasti anatominių pakitimų, sutrikti peristaltika. Todėl jeigu buvo negimdinis nėštumas, prieš pastojant būtinai reikia baigti gydyti, vykdyti visus gydytojų nurodymus, gydytis sanatorijoje.
Nevaisingumo apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienus metus, gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Taigi į nevaisingumo specialistus reiktų kreiptis, kai, nesant akivaizdžių priežasčių, nepavyksta pastoti ilgiau nei metus. Jei moteris yra 35 metų arba vyresnė ar yra žinoma kokia nors aiški nevaisingumą galinti sukelti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, dubens organų operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, tai tirtis dėl nevaisingumo reikėtų pradėti anksčiau, nepavykus pastoti 4-6 mėnesius.
Negalinčios susilaukti vaikų poros ištyrimas pradedamas nuo detalaus pokalbio, padedančio išsiaiškinti abiejų partnerių buvusius ir esamus sveikatos sutrikimus, žalingus įpročius, gyvenimo būdo ir organizmo pokyčius, galinčius trukdyti pastoti. Be įprastos bendros ir ginekologinės apžiūros, moteris kryptingai ištiriama siekiant įvertinti ovuliaciją, atliekama vaisingumo funkcijai svarbių hormonų analizė, įvertinama skydliaukės funkcija, specialiais tyrimais nustatoma gimdos ertmės būklė, kiaušintakių pratekamumas ir funkcionalumas, padaromi tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų ir kt.
Gydymo planas parenkamas atsižvelgus į nustatytus nevaisingumą sukeliančius veiksnius. Iš esmės yra trys pagrindiniai gydymo būdai. Jei nevaisingumo priežastis - ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis vaisingumą atkuriantis gydymas (pvz., ovuliacijos indukcija). Jei ovuliacijos sutrikimas susijęs su moters nutukimu arba, atvirkščiai, kūno masės sumažėjimu (pvz., dėl nervinės anoreksijos), tai rekomenduojama keisti mitybą ir gyvenimo būdą, pasikonsultuoti su reikiamais specialistais. Tokie mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pokyčiai, specifinių medikamentų ir papildų vartojimas gali užtrukti mėnesius ir metus.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad pagalbiniai apvaisinimo metodai rekomenduojami tais atvejais, kai per keletą metų nepavyksta pastoti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą, atsisakius žalingų įpročių, išbandžius paskirtas medikamentines ir chirurgines gydymo priemones. Kita vertus, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas kaip vienintelis veiksmingas nevaisingumo gydymo būdas, jei diagnozuoti vyro spermos sutrikimai, nekoreguojama moters kiaušintakių patologija, endometriozė ar jei yra minėtų sutrikimų derinių.
Labai svarbus veiksnys, lemiantis gydymo trukmę ir gydymo būdo pasirinkimą, yra nevaisingos poros, ypač moters, amžius. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų yra iki 50 proc., tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 proc., o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 proc. Taigi ilgai laukti tikrai nevertėtų. Kūdikį planuoti rekomenduojama iki 30 metų, nes tada didžiausia galimybė pastoti.
Nevaisingumas, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Yra merginų, kurios būtent po kiaušintakių praeinamumo procedūrų susilaukė ilgai laukto stebuklėlio. Su vyru bandoma pastoti, tačiau kol kas nesėkmingai. Stengiamasi nenuleisti rankų, bet jau nervų ir kantrybės suėsta nemažai. Todėl svarbu sužinoti nuomonę apie šią procedūrą, po kurio laiko ir dėl jos buvo skirta ir ar ji padėjo pastoti. Kur darėtės? Kiek kainavo visa procedūra, o gal gavote siuntimą iš savo ginekologės? Na ir šiaip būtų įdomu viską sužinoti apie laparoskopiją.
Man pvz. buvo atlikta apendicito operacija labaraskopu. Kai prieš pastojant buvau pas gydytoją, sakė, kad dešinės pusės kiaušidė surandėjusi, bet tai neturėtų turėti didelės įtakos pastojimui. Kalba eina apie kiaušintakių praeinamumą. Be to, apendikso operavimas turi didelę reikšmę ir atsiliepimus turi dešinės kiaušidės veiklai. Jei jis buvo pūlingas - 100 proc., kad dešinė kiaušidė **uždegta**. Taip, gali. Man tikrai taip buvo, privati gyd. rašė siuntimą į klinikas.
Laparoskopijos metu nustatomas praeinamumas ir nereikia darytis atskirai kiaušintakių praeinamumo tyrimo, ji daroma LP metu. Na man buvo atlikta LP operacija. Bet 2 metus niekaip nepavyko pastoti. Kreipiausi pas gydytoją dėl praeinamumo tyrimo, jo metu pravalomi kiaušintakiai su pilna narkoze. Bet man nereikėjo, nes jau buvau pastojusi. Man kai darė diagnostinę LP, padarė praeinamumo tyrimą ir tuo pačiu „praputė“. Turbūt kiekvienoj situacijoj medikai skirtingus sprendimus daro. Nes pravalyti galima tik tuos, kurie bent minimaliai pratekami. Man kai darė LP irgi pravalė, bet kiek minejo daktarė, kad po LP buna kartais labai sunku pastoti, ir reikalinga pakartotinai kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Kai ištekėjau antrą kartą, pradžioj neplanavom vaikų, bet po metų pradėjom planuoti. Tada ilgai laukti nereikėjo, per 3 mėn. planavimo pastojau. Taciau 7 sav. įvyko persileidimas. Po jo ėmiau varstyti gydytojų duris ieškodama kas negerai. Darėsi įvairius tyrimus, ir rado chlamidijų. Po šio tyrimo iškarto pasakė, kad ir persileidimas galėjo dėl to būti, ir kiaušintakiai pakenkti. Tada darė gimdos nuotrauką, kuri parodė kairės pusės nepratekamumą. Vėliau atliko LAP. Įdomiai su tom laparaskopijom, kaip pasiskaitai, visoms vis truputį skirtingai. Maniau, kad jau praeinamumą tai savaime turėjo patikrinti. Čia rašai tik apie kairį kiaušintakį, o kaip dešinysis? Na visą laiką galvojau, kad nepratekamas tik kairys, gydytoja man tik po kelinto vizito pas ją prasitarė, kad ir dešinys per Lap yra judintas. Dar pamenu, aš iš netikėtumo išsižiojau, o ji sako: „Taigi po operacijos aptarėm“. Nutylėjau tada, bet tikrai nieko man nesakė. Tada kažkaip man ėmė mano gydytoja nepatikti, tačiau vistiek tęsiau gydymą. Kad ir dėl to IUI siūlymo, kai aš jai išdėsčiau, ką aš žinau apie tą IUI ir kokios sąlygos, tada ji sako: „Nu jo, gal tu ir teisi, gal ir nereikia tau to“. Aš buvau apsalusi ir pasijutau, kad tai jau ne gydymas, o komercija. Dėl pratekėjimų man nieko nebeaiškino, o po ektopinio nėštumo pasakė, kad man lieka tik IVF. Operaciją darė valstybinėje ligoninėje, o visas gydymas - privačioje klinikoje. Važiavau po kurio laiko į ligoninę ir pas vyr. seselę paprašiau operacijos išrašų. Tik gavus išrašus aš tiksliai paskaityčiau, kas man buvo daryta. Nu jo, žinodama kad kiaušintakiai nepratekami siūlo IUI, keist iškart tokią gydytoją... Jo, visi tik tą IVF siūlo, nes ir pinigai, ir lengviau nei gydyt kiaušintakius, bet kad ne visiem jis įkandamas, tai nenori net klausyti tie daktarai...
Po ilgų gydymo metų pora gali nustoti gydytis ir pastoti. Ar įtampa neleidžia pastoti? Galiu papasakoti ne vieną istoriją, kuomet pora dėl nevaisingumo aktyviai gydosi kelerius metus ir daugiau, tačiau jiems niekaip nepavyksta susilaukti vaikučių. Pavargę nuo visko, nusiperka poilsinę kelionę į Turkiją ar į kitus kurortus ir sugrįžę sužino, kad moteris pastojo. Stresas dėl negalėjimo susilaukti palikuonių veikia partnerių pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.
tags: #kiausintakiai #butini #pastojimui
