Šių metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančių verslo įmonių vadovais iš viso dirbo beveik 100 tūkstančių gyventojų. Iš jų tik 30,2 proc. yra moterys, rodo „Creditinfo Lietuva“ atliktas tyrimas. Didžiausias atotrūkis pastebimas statybų, apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės, transporto ir žemės ūkio bendrovėse. Mažiausias - paslaugų, viešbučių ir restoranų versle. Vadovų paieškos ekspertai pataria moterims pozityviau vertinti savo galimybes ir drąsiau kandidatuoti.
„Vyriškiausi“ sektoriai - statybos, pramonė, transportas ir žemės ūkis
Daugiau kaip 80 proc. vyrų vadovauja elektros, dujų ir vandens tiekimo (81,6 proc.), išgaunamosios pramonės (82,1 proc.), transporto (82,4 proc.) ir žemės ūkio bendrovėms (85 proc.). O didžiausia vyrų vadovų dalimi (88,6 proc.) išsiskiria statybų sektorius. Šios srities įmonėms vadovauja 8076 (88,6 proc.) vyrai ir tik 1044 (11,4 proc.) moterys.
Lyčių balansas paslaugų ir viešbučių/restoranų sektoriuose
Daugiausia direktorių - beveik trečdalis (31090; 31,7 proc.) - vadovauja paslaugų bendrovėms. Šiame veiklos sektoriuje skirtumas tarp moterų ir vyrų vadovų yra vienas mažiausių (apie 13 proc.). Jame dirba 13266 (42,7 proc.) moterys ir 17824 (57,3 proc.) vyrai. Mažiausias atotrūkis (3,8 proc.) tarp moterų ir vyrų vadovų Lietuvoje pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje. 48,1 proc. (1691) yra moterys ir 51,9 proc. (1828) - vyrai.
Prekybos sektorius: daugiau moterų darbuotojų, bet mažiau vadovių
Nors prekyboje įprasta matyti daugiau moterų, šios srities bendrovėms beveik triskart dažniau vadovauja vyrai: 5835 (26,7 proc.) yra vadovės moterys ir 15979 (73,3 proc.) - vyrai. Iš viso mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių vadovai sudaro beveik ketvirtadalį (22,2 proc.) visų verslo įmonių vadovų Lietuvoje.
Ekspertų įžvalgos: kodėl moterys rečiau siekia vadovaujančių pozicijų?
„Vos trečdalis vadovių moterų dalis versle - ši proporcija išlieka panaši jau dešimtmetį, kol kas lyčių santykis tarp vadovų Lietuvoje keičiasi labai lėtai. Siekiant paskatinti moteris aktyviau įsitraukti į įmonių valdymą reikėtų dar aktyviau įgyvendinti programas, padedančias joms geriau atskleisti savo potencialą“,- sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
„Pernai visame pasaulyje - šalyse, kuriose vykdome atrankas, įmonių vadovėmis buvo naujai įdarbinta vidutiniškai 40 proc. moterų, tačiau Lietuvoje šis rodiklis tesiekia 20-25 proc., - pastebi Šarūnas Dyburis, tarptautinės vadovų paieškos bendrovės „AIMS International“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje. - Nėra priekaištų moterų kompetencijoms, tačiau kol kas jos pasyviau dalyvauja konkursuose, ir galbūt todėl rečiau paskiriamos įmonių vadovėmis.“
Aukščiausio lygio vadovų atrankas vykdančios „AIMS International“ vadovas Lietuvoje teigia, kad vis rečiau tenka išgirsti, jog įmonės vadovo pozicijoje akcininkai norėtų matyti vienos ar kitos lyties atstovą - pirmenybė suteikiama kompetencijoms. Tačiau esminis skirtumas slypi vyrų ir moterų elgesyje.
„Įprastai, jei vyrai atitinka bent 7 iš 10-ties kriterijų, keliamų kandidatūrai, jie aktyviai pretenduoja į vadovo pareigas. Kitaip elgiasi moterys - jei iš 10 kriterijų jos atitinka tik 9, jos jaučiasi nepakankamai tinkamos ir neretai atsisako proaktyviai kandidatuoti, todėl dažnu atveju tinkamas kandidates moteris tenka paskatinti dalyvauti konkursuose“, - pasakoja Š. Dyburis.
Moterų lyderystės mokslas | Alexis Kanda-Olmstead | TEDxCSU
Amžius ir inovacijos: vadovų amžiaus vidurkis nepriklauso nuo lyties
Nors visose verslo srityse įmonėms dažniau vadovauja vyrai, pastebimas bendrumas, nepriklausantis nuo lyties. Vidutinis moterų vadovių amžius (47 m.) beveik nesiskiria nuo vyrų (46 m.). Kiek jaunesniu vadovų amžiumi (39-46 m.), nepriklausomai nuo lyties, išsiskiria įmonės, kurių veikla nepatenka tarp tradicinių veiklos sričių - būtent joms priklauso dauguma inovatyvių, kūrybiškų, su informacinėmis technologijomis susijusių įmonių.
Motinystė ir savikritiškumas: vėlesnio karjeros augimo priežastys
„Kiek vėlesnį moterų atėjimą į vadovių pozicijas nulemia natūralios priežastys, susijusios su motinyste ir vėlesniu grįžimu į aktyvią darbo rinką, - teigia Š. Dyburis. - Tačiau tarp kitų priežasčių galima paminėti itin savikritišką savo kompetencijų vertinimą ir perdėtą atsargumą.
