Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (European Union Agency for Fundamental Rights, FRA) tyrimas kelia svarbų klausimą - ar globos įstaigos iš tiesų užtikrina saugumą ir tinkamą pagalbą jose gyvenantiems žmonėms su negalia? Tyrimo išvados rodo, kad globos įstaigose vis dar paplitęs smurtas ir prievarta, todėl būtini sisteminiai pokyčiai, siekiant apsaugoti ten gyvenančių žmonių teises.
Nors institucijomis vadinamos įvairios vietos, dažniausiai tai yra aplinka, kurioje žmogus neturi realios kontrolės savo kasdieniam gyvenimui - negali pats spręsti kada keltis, ką veikti, su kuo bendrauti. FRA tyrime daugiausia dėmesio skirta tradiciniam instituciniam modeliui: didelėms globos įstaigoms, socialinės globos namams ir psichiatrijos ligoninėms.
Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiau nei 1,4 milijono žmonių su negalia gyvena globos įstaigose. Tuo tarpu JT Asmenų su negalia teisių konvencija aiškiai kalba apie teisę gyventi savarankiškai ir bendruomenėje. Tačiau daugelyje šalių ši teisė vis dar lieka neįgyvendinta - paslaugos bendruomenėje nėra pakankamai vystomos, o didelės institucijos ir toliau veikia, kurių gyventojai susiduria su žmogaus teisių pažeidimais.
FRA tyrimas atskleidžia įvairias smurto formas globos įstaigose: rėkimą ir įžeidinėjimus, priverstinį gydymą, per dideles vaistų dozes, suvaržymo priemonių taikymą, darbo ir finansinį išnaudojimą, fizinį ir seksualinį smurtą. Labiausiai pažeidžiami yra vaikai, žmonės su intelekto negalia ir vyresnio amžiaus asmenys.
Smurtas dažnai nutylimas ir tampa nematomas, nes:
- Jis normalizuojamas kasdienybėje
- Trūksta veiksmingos priežiūros
- Gyventojams sunku ar neįmanoma saugiai pranešti apie patirtą prievartą
Kodėl taip nutinka? Priežasčių daug, tačiau dažniausiai pasikartoja šios:
- Nuolatinis darbuotojų ir kitų išteklių trūkumas, per didelis darbo krūvis
- Nepakankamos darbuotojų kompetencijos sprendžiant sudėtingas situacijas
- Procedūrų ir taisyklių nepaisymas
- Gyventojų nesavarankiškumas, informacijos apie savo teises stoka
- Įsitikinimas, kad patiriama prievarta yra „normali“
Visa tai kuria tylos ir nebaudžiamumo kultūrą, kurioje smurtas tampa sistemos dalimi, o veiksminga prevencija nėra užtikrinama.
Veiksmai, kurių reikia imtis
FRA ragina ES šalis imtis veiksmų:
- Teikti pirmenybę gyvenimui bendruomenėje, o ne didelėms globos institucijoms.
- Stiprinti apsaugą nuo smurto - užtikrinti, kad gyventojai žinotų savo teises, o darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žmogaus teises saugančiais teisės aktais.
- Rinkti patikimus ir palyginamus duomenis, kad situacija būtų aiškiai matoma ir būtų galima planuoti pokyčius.
- Užtikrinti nepriklausomą stebėseną, sudarant sąlygas reguliariems ir iš anksto nepaskelbtiems patikrinimams.
- Sudaryti saugias sąlygas pranešti apie smurtą, kurios apsaugotų nukentėjusių konfidencialumą, leistų be baimės pranešti apie smurtą.
- Kurti konsultacijų ir mokymų programas, kaip užkirsti kelią smurtui ir į jį reaguoti.
- Apmokyti globos įstaigų darbuotojus, stebėsenos komandas, policijos pareigūnus, teisėsaugos darbuotojus.
- Įtraukti žmones su negalia ir juos atstovaujančias organizacijas į sprendimų priėmimą, politikos kūrimą ir įgyvendinimą, ypač deinstitucionalizacijos ir smurto prevencijos srityse.
FRA ataskaita „Globos įstaigos = saugios vietos? Smurtas prieš asmenis su negalia globos įstaigose“ parengta siekiant padėti valstybėms geriau apsaugoti žmones su negalia nuo smurto, užkirsti jam kelią ir tinkamai į jį reaguoti. Tyrimas apima 27 ES šalis ir dar tris kaimynines valstybes, remiasi teisės aktais, dokumentais ir kokybiniais tyrimais.
Šalys turi imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti globos įstaigų atskaitingumą, užkirsti kelią smurtui ir apsaugoti žmones su negalia, vaikus, vyresnius asmenis, gyvenančius globos įstaigose. Kviečiame susipažinti ir su Lietuvos ataskaita.
Veikla Lietuvoje ir mokymai
Veikla įgyvendinama ir finansuojama Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo lėšomis. Smurto artimoje aplinkoje paplitimo problema yra ne tik visuomenės, bet ir vienas iš valstybės prioritetų. Nacionalinės ir vietos politinės valdžios atstovų įsitraukimas dar kartą tai patvirtino.
2025 m. gegužės 29 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras dalyvavo VšĮ „Via Alba” ir Mažeikių rajono savivaldybės Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija organizuotoje regioninėje konferencijoje ,,Smurtas artimoje aplinkoje: nuo prevencijos iki intervencijos“. Renginyje taip pat dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė, kuri sveikindama konferencijos dalyvius akcentavo temos aktualumą tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmeniu.
Konferencijos tikslas - stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skatinti žinių ir patirties sklaidą bei ieškoti bendrų sprendimų, kaip padėti tiek aukoms, tiek smurtautojams. Diena buvo kupina aktualių pranešimų, kuriuose pristatytos tiek prevencijos strategijos, tiek praktiniai darbo modeliai. Savo įžvalgomis dalijosi įvairių sričių ekspertai, taip pat buvo pristatyti projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: nuo prevencijos iki intervencijos“ rezultatai bei naujai sukurta ir akredituota profesinės kompetencijos tobulinimo programa „Smurtas - nuo prevencijos iki intervencijos“ (kodas SD202500485).
2025 m. gegužės 8 d. įstaigos ir specialistai, norintys įgyvendinti programą „Esame saugūs“, kviečiami kreiptis į programos vadovę Ieva Daniūnaitę el. paštu.
Mokymai ir programos
Šios programos skirtos įvairioms specialistų grupėms, siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikams. Štai keletas pavyzdžių:
- Programa „Esame saugūs“: skirta mokyklos komandai, kurią gali sudaryti mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas, administracijos atstovas, VTAT atstovas, mokyklos medicinos personalas ir kt.
Mokymų trukmė
Mokymų trukmė gali skirtis priklausomai nuo programos ir dalyvių poreikių:
- Trukmė: 4 / 8 / 16 / 24 ak. val. / 32 ak. val. (16 ak. val. mokymų ir 8 ak. val.
- Trukmė: 72 ak.
- Trukmė: 4 ak.
- Trukmė: 8 ak.
- Trukmė: 16 ak.
tags: #pagal #sanglaudos #skatinimo #veiksmu #programa #globos
