Motinystė - tai ne karjeros pabaiga, o naujas, dar stipresnis startas. Tokią nuomonę išreiškia garsiausia Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Ji, kaip ir kitos sportininko karjeros moterys, įrodo, kad šeima ir profesionalus sportas gali sėkmingai derėti, o vaikai tampa ne kliūtimi, o papildoma motyvacija siekti aukštumų.
„Po pertraukos grįžtame ir stipresnės sportininkės, ir stiprios mamos“, - sako Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Abu olimpinius medalius penkiakovininkė iškovojo augindama dukrytę Adrianą. Sportininkėms mamoms jų vaikai - pačios prasmingiausios gyvenimo pergalės. Dėl jų, nesudvejoja nė viena, stabtelėti verta ir net būtina. Tam, kad sportinį kelią tęstų kitokios - dar tvirtesnės.
Motinystės iššūkiai ir atradimai
Garsiausia ir tituluočiausia Lietuvos penkiakovininkė, 2012-ųjų Londono olimpinė čempionė, pernai Tokijo žaidynėse pelniusi vienintelį Lietuvos medalį - sidabrą, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė šįmet pirmą gegužės sekmadienį sulaukė širdžiai mieliausių dovanų - dvyliktus metus skaičiuojanti Adriana mamai įteikė savo rankomis kurtą darbelį ir lauko gėlių puokštę. Taip be didelių iškilmių, nuoširdžiu dukros pasveikinimu Motinos diena šeimoje minima kasmet.
Lauros ir jos vyro, vieno žymiausių Lietuvos penkiakovininkų Andrejaus Zadneprovskio dukra gimė 2010-aisiais, kai iki Londono žaidynių buvo likę dveji metai, tad grįžti į sportą penkiakovininkė turėjo greitai - laukė stovyklos, varžybos, olimpinė atranka. Tąsyk ji pajuto sunkiąją motinystės ir profesionalaus sporto derinimo pusę - turėjo palikti kūdikį seneliams, kurie iki šiol padeda auginti Adrianą.
„Gimęs vaikas prideda motyvacijos. Sportininkė dažnai stengiasi pirmiausia pati sau parodyti, kad dar yra stipri, gali būti dar stipresnė nei iki tol. Be to, jau yra ir dėl ko stengti, kam medalį parvežti. Tai prideda noro kovoti, jėgų, lengviau sau atsakai, kodėl anksti rytą keliesi, eini, treniruojiesi. Parvežti medalį ne tik savo šaliai, bet ir mylimiausiam žmogui - dalelei savęs, savo vaikui, - yra dvigubas džiaugsmas“, - pripažįsta 38-erių sportininkė.
Londone iškovotą olimpinį auksą ji skyrė būtent dukrytei, tačiau Adriana buvo per maža, kad tą suprastų ir įvertintų. Užtat prieš pernai surengtas Tokijo žaidynes pati mamos paprašė parvežti medalį, o Adrianai duotas pažadas buvo vienas Laurą į sidabrinį finišą stūmusių argumentų.
Karjeros pauzė, kurią padarė dėl motinystės, - pati prasmingiausia. „Labai daug metų intensyviai dirbame, galiausiai be poilsio pasijuntame išsunkti. Pertrauka, atokvėpis yra būtinas. Kas kitas, jei ne nėštumas ar rimtesnė trauma galėtų sportininkę priversti atsikvėpti nuo kasdienio darbo“, - klausia Laura.
Pradėjusi lauktis penkiakovininkė sportavo savęs nealindama - dėl geros savijautos. Pagimdžiusi iš pradžių sunerimo, kad nebebus tokia pat stipri, bet ši baimė pasirodė esanti be pagrindo. Organizmas puikiai prisiminė, ką daryti, o nuo sporto pailsėjusi galva pažadino dar didesnį užsidegimą, norą nugalėti.
„Sugrįžti, pasiekti formą buvo sunku pirmiausia psichologiškai. Kaip pripažinti sau, kad pirmus tris mėnesius nebegali taip greitai bėgti, plaukti, kaip tą darei anksčiau? Reikia nuolatos šnekėtis su savimi ir raminti, kad štai tas pensininkas šiandien bėga greičiau nei tu, bet taip kol kas turi būti. Jei viską darai protingai, neperlenki lazdos, po kažkiek laiko ateina proveržis, dviguba jėga, superkompensacija“, - pasakoja sportininkė apie tai, ką pati patyrė.
Vėliau viskas stojo į vėžes. Tiesiog smarkiai sumažėjo laiko sau, atsirado didelė atsakomybė už auginamą žmogų, vienu prioritetų tapo Adrianos auklėjimo reikalai, kruopštus šeimos gyvenimo planavimas.
Kitų sportininkių mamos patirtis
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė - ne vienintelė sportininkė, kurios gyvenime motinystė atnešė naujų spalvų ir jėgų. Treko dviratininkė Miglė Marozaitė Velykų išvakarėse tapo išsvajoto Luko mama. „Su vyru labai norėjome vaikelio ir mūsų noras išsipildė. Sustoti, padaryti karjeros pauzę visiškai nebaugu, nes apie vaikus svajojau seniai. Jau laukiu, kol visiškai atsigausiu ir vėl grįšiu į sportą“, - sako laiminga 26-erių dviratininkė.
Irkluotoja Donata Karalienė (tuomet Vištartaitė), 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja, pasaulio ir dusyk Europos čempionė, po motinystės pertraukos sugrįžo į sportą ir su Milda Valčiukaite porinių dviviečių finale liko ketvirta Tokijo žaidynėse. „Juk kada žmogus jaučiasi laimingas? Kai daro tai, kas jam patinka, ką sugeba geriausiai. Vidiniai atsakymai mane nuvesdavo į irklavimą. Mintys sugrįžti pirmiausia buvo nedrąsios, save gal labiau įsivaizdavau trenerės pozicijoje, bet surizikavau sėsti į valtį pati. Treniruoti visada spėsiu. Kūnas dar ganėtinai jaunas, pajėgus, tad reikia padaryti tai, dėl ko nereikėtų gailėtis“, - įsitikinusi Donata.
Geriausia 2021 metų Lietuvos dviratininkė, olimpietė, praėjusių metų Europos čempionato prizininkė Rasa Leleivytė su savo vyru - treneriu ir osteopatu Paolu Baldi augina energingą linksmą Albertą. „Šeimos sukūrimas ir pirmo vaiko atėjimas tarsi užpildė tai, ko man trūko. Dabar norisi kuo geriau vaiką išauginti, suteikti jam tiek meilės, kiek tik galima. Žinoma, derinti motinystę ir sportą labai sudėtinga, bet su kitų pagalba - įmanoma. Mums visąlaik padėjo mama, močiutės, vyro sesuo. Kad ir kaip sunku kažkada buvo, nė už ką nieko nekeisčiau“, - tvirtai sako 33-ejų sportininkė.
Olimpietė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė ir olimpietis, baidarininkas, pasaulio čempionato prizininkas Ričardas Nekriošius dukrytės Gabijos susilaukė 2019-ųjų rudenį. „Visą laiką norėjau šeimos, vaikų, bet vis atidėliojau dėl čempionatų, kol galiausiai nusprendžiau: ką čia beatidėliosi? Kartais pagalvoju, kas būtų, jei būčiau nusprendusi ruoštis Tokijo žaidynėms - jas nukėlė, normatyvus padidino, gal net nebūčiau patekusi, o ir dukrytės neturėčiau. Labai džiaugiuosi, kad taip nusprendėme“, - prisipažįsta 34-ejų lengvaatletė.
Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi. Svečiuose – Laura Dragūnaitė
Motinystė - nauja perspektyva
Tapusi mama, sportininkė pajunta naują jėgą ir motyvaciją. „Buvimas mama pakeičia pasaulėžiūrą. O sporte gimus vaikams jaučiuosi stipresnė ta prasme, kad kovoju ne vien už save, visada pagalvoju ir apie vaikučius, šeimą. Mamos tikrai iškenčia daug. Ypač - pirmaisiais metais, kai išvargina nemiga ir visokie rūpestėliai. Užtat tampame stipresnės, tokios karžygės. Kol nesukuri šeimos, netampi mama, tarsi neparagauji to tikro gyvenimo“, - dalinasi patirtimi Donata Karalienė.
Rasa Leleivytė pritaria: „Anksčiau iš nieko sugebėdavau daryti problemas, o tapus mama jos atrodė juokingos. Šia prasme motinystė subrandina, nebegaišti laiko be reikalo, susikoncentruoji, viską darai atsakingiau.“
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pabrėžia, kad svarbiausia priimti save tokią, kokia esi viduje ir nuo to viskas prasideda. Pamilti save - pats sunkiausias dalykas, bet kai tai padarome, visa kita vyksta žymiai sklandžiau.
Visos šios sportininkės įrodo, kad motinystė - tai ne kliūtis, o nauja pradžia, suteikianti neįkainojamos patirties, jėgų ir meilės, kuri padeda siekti dar aukštesnių tikslų tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime.
tags: #laura #asadauskaite #motinyste
