Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriuo susiduria tėvai. Nors darželio lankymas gali būti privalomas socialinę riziką patiriantiems vaikams, dauguma tėvų renkasi darželį dėl jo teikiamų ugdymo ir socializacijos privalumų. Klausimas, kada vaikui geriausia eiti į darželį, visuomet sukelia daug diskusijų, o ir tėvams apsispręsti nėra lengva. Ar vaikas jau pakankamai savarankiškas, nori socializuotis ir išbūs visą dieną be tėvų ir kitų artimųjų?
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas. Taigi darželio „paragauti“ vienaip ar kitaip gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai.
Optimalus amžius darželio pradžiai
Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Tačiau, dėl objektyvių priežasčių, mama ne visada gali sau leisti likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio, geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą.
Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Nors nėra oficialių reikalavimų, apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas, pastebima, kad vaikai pradeda domėtis kitais vaikais, vikriai juda aplinkoje - bėga, lipa ir pan. dvimečiai jau yra pakankamai savarankiški - išmokę asmeninės higienos, geba pademonstruoti, ko nori. Tokiame amžiuje vaikui jau yra sumažėjusi svetimų žmonių ir išsiskyrimo baimė. Be to, dvimečiai yra ir emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis.
Vis dėlto, noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų. Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes. Kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus - 3.5, 4 metų ir vyresnius, pastebima, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau. Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti.
Tačiau, jei vaikas iki pradėdamas lankyti darželį bendravo daugiausia tik su suaugusiaisiais - seneliais, aukle, tuomet jam gali būti sunkiau užmegzti draugystes darželyje. Kitaip tariant, jei 1-2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniems tenka priprasti prie bendraamžių. Jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patariama prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį. Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.
Verta paminėti, kad kartais adaptacija darželyje sutampa su kitais svarbiais pokyčiais ar įvykiais vaiko gyvenime: persikraustymu, brolio ar sesės gimimu, tėvų skyrybomis ir panašiai. Net tokie pokyčiai kaip atpratinimas nuo sauskelnių ar žinduko, nustojimas vaiką maitinti krūtimi, vaikui taip pat yra svarbūs pokyčiai. Jeigu vienu metu yra pernelyg daug pokyčių, galime susidurti su stipresnėmis vaiko emocijomis, labiau iššūkį keliančiu elgesiu, miego sunkumais ar kt. Per daug pokyčių sukelia nepastovumą, neaiškumą, o tai kelia vaikui nesaugumo jausmą, kas pasireiškia liūdesiu, pykčiu. Visa tai, žinoma, sunkina adaptaciją. Rekomenduojama, kad darželio adaptacija kuo mažiau vyktų drauge su kitais pokyčiais, kiek tai yra įmanoma.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Medicinos psichologė pataria, ką reikėtų daryti dar iki darželio.
Pasirengimo darželiui planas:
- Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką. Atkreiptinas dėmesys, kad dienos rutina skirtingose ugdymo įstaigose gali būti skirtinga.
- Apie darželį kalbėtis iš anksto. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Tai gali rodyti, kad vaikui ši mintis kelia nerimą ir jis taip bando nusiraminti, užtikrinti, kad viskas yra gerai. Galima iš anksto darželį apžiūrėti iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta ar pan. Kartais su vyresnėliais yra braižomas žaismingas kalendorius, kuriame braukiamos dienos iki darželio pradžios, tad vaikas vizualiai mato, kiek dar liko dienų, tarsi sukuriamas laukimo jausmas. Su mažesniais vaikais (ypač dar nekalbančiais) tokie pokalbiai gali būti minimalūs, tačiau vis tiek vartokite tokius žodžius, kaip „darželis“, „auklėtoja“, „auklytė“ ar pan. Tiesa, svarbu apie darželį pradėti kalbėti, kai jau žinote konkrečią vietą, pradžios datą ir pan. Nereikia pernelyg anksti - gali užtekti ir savaitės, vis trumpai apie tai užsimenant.
- Susidėlioti adaptacijos planą. Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu. Taip pat labai svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių pertraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą. Tuomet grįžus gali tekti susidurti su dar stipresnėmis vaiko emocijomis, grįžti į adaptacijos pradžią ar susidurti su kitais sunkumais.
- Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai. Neretai nutinka taip, kad vos pradėję lankyti darželį vaikai suserga. Tai labai natūralu ir dažna. Svarbu pasiruošti, kas galės prižiūrėti vaiką, kai jis sirgs, ir, galiausiai, priimti pačią mintį, kad taip gali nutikti.
Sėkmingas adaptacijos procesas įmanomas. Chaotiškas šeimos rytas namuose arba ugdymo įstaigos „papeikimas“ vaikui girdint gali suaugusiajam atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių vėliau kils nuostaba, kodėl vaikas nenori važiuoti į darželį. Taip apsunkinamas adaptacijos procesas. Ir atvirkščiai - tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese.
Atsisveikinimas su vaiku
Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Tiek tėvai, tiek vaikai šiame momente gali išgyventi „puokštę“ įvairiausių emocijų. Pasak tėvus ir vaikus konsultuojančios K. Kančiauskytės-Beigės, konstruktyvus atsisveikinimas - vienas esminių sėkmingos adaptacijos elementų.
Koks turėtų būti atsisveikinimas prie durų?
- Trumpas ir struktūruotas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina. Tad kelissyk atlaikius liūdesį, kaskart atsisveikinimas tampa emociškai vis ramesnis.
- Atsiveda tas pats žmogus. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau. Kartais girdima, kad atsisveikinant ir patys tėvai ašaroja arba vos sulaiko ašaras, tad vaikui lengviau būtų atsiskirti su tuo, kuris rodo, kad darželyje saugu ir viskas yra gerai. Kol įsitvirtina atsisveikinimo procesas, rekomenduojama, kad kaskart ir būtų vis tas pats žmogus.
- Panašiu metu ir ne piko metu. Kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą ir pan. Rekomenduojama tokiu atveju pasitarti su auklėtoja, kada atvedamų vaikų srautas yra mažesnis, ir tėvai galėtų ramiau atsisveikinti.
- Komunikuoti su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Įstaigos turi savų būdų, kaip komunikuoja su tėveliais. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus ir t.t. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti. Natūralu, kad dienos eigoje vaikui vis kyla „liūdesėlių“, kad jis pasidalina su auklėtoja, jog nori mamos ar tėčio šalia. Tai yra neatsiejama adaptacijos dalis. Paprastai auklėtojos sugeba į tai reaguoti tinkamai ir empatiškai. Važiuoti pas vaiką, kai jam pasidaro liūdna ar verkia dienos metu, nėra rekomenduojama (nebent tik išskirtinais atvejais, kai vaiko tikrai nepavyksta nuraminti), nes tai gali tapti išmokstamu elgesiu.
Kitas svarbus momentas - pažadų laikymasis. Vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta.
Kaip padaryti drovų vaiką pasitikintį savimi
Dažnos ligos ir imunitetas
Vienas dažniausių tėvų rūpesčių, pradėjus lankyti darželį, yra dažnos vaikų ligos. Tai natūralu, nes vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, o darželis yra palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Pirmaisiais darželio lankymo metais vaikai gali sirgti dažniau, nes susilpnėja jų imunitetas dėl pasikeitusios aplinkos, naujo režimo, neįprasto maisto, triukšmo, įspūdžių ir išsiskyrimo su mama.
Visų pirma, svarbu pradėti vaiką grūdinti. Vasarą tai lengva: mažylis basomis laksto po žemę, mėgaujasi oro voniomis, maudosi, kitaip tariant, grūdinasi natūraliomis sąlygomis. Tačiau grūdinimasis efektyvus tik tuo metu, kai vaikas grūdinamas. Rudenį leiskite vaikui basam palakstyti po namus, nepamirškite dažniau vėdinti patalpų. Grūdinimas padeda normalizuoti kvėpavimo takų funkcijas vėsiu oru, kas sumažina į organizmą patekusių virusų aktyvumą.
Antra, būtina stiprinti vaiko imuninę sistemą. Nuolat verkiantis, patiriantis išsiskyrimo su tėvais stresą vaikas - lengvas grobis virusams ir mikrobams. Virusinių infekcijų metu geriau palikite vaiką namuose. Jei tokios galimybės neturite, imkitės profilaktikos. Iš pradžių įlašinkite į nosį interferono.
Kai kurie vaikai išsiskyrimą priima ramiai, o kai kurie ilgai verkia ir negali nusiraminti. Jei jokie įkalbinėjimai nepadeda, pabandykite bendrauti žaidimo forma. Skirkite jam užduotį, kol jūsų nebus šalia, pavyzdžiui, tegul nupiešia savo mėgstamą žaisliuką arba savarankiškai sutvarko kokią žaislų lentyną.
Tėvų sąmoningumas ir geranoriškumas labai svarbus vaiko sveikatai darželyje. Mokytoja neturi medicininio išsilavinimo ir negali diagnozuoti ligų, tačiau pastebėjusi ryškius ligos požymius ji būtinai informuos tėvus ir, saugodama kitų grupėje esančių vaikų sveikatą, paprašys pasiimti vaiką iš grupės. Apie vaiko ligą prašome nedelsiant pranešti grupės mokytojai. Pačią pirmą dieną sveikam vaikui grįžus po ligos į darželį, būtina atnešti arba grupėje parašyti pateisinimo raštelį.
Darželio privalumai
Darželis suteikia vaikui daug svarbių įgūdžių ir patirčių, kurios padeda jam augti ir vystytis:
- Savarankiškumo ugdymas. Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškesni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas. Vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, dalintis, tartis, spręsti konfliktus.
- Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai. Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų.
- Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir lengviau prisitaikyti prie mokyklos reikalavimų.
- Papildomas ugdymas, t.y. būreliai. Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
- Lengvesnė adaptacija mokykloje.
- Mažiau ligų mokykloje.
- Darželių įvairovė. Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti joms priimtiniausią.
Abiejų mamų - ir Svetlanos, ir Tatjanos - pasakojimai yra puikios iliustracijos teiginiui, kad ankstyva darželio lankymo pradžia (sulaukus maždaug metukų) gali būti sėkminga ir džiaugsminga. Kita vertus, būtų per daug drąsu teigti, jog anksčiau vedami vaikai pripranta lengviau, mažiau verkia, būna drąsesni nei pradedami vesti 3-4 metų amžiaus, arba atvirkščiai. Yra bendrų dėsnių, kuriais remdamiesi, galime tikėtis vienokių ar kitokių vaiko reakcijų, tačiau ne mažiau įtakos turi ir kiekvienos šeimos bei vaiko individualios savybės bei aplinkybės.
